Aeruojamas nutekamojo vandens biologinis valymo įrenginys: efektyvumas ir aplinkosauga

Norint saugiai eksploatuoti valymo įrenginius, būtini nutekamojo vandens biologiniai ar kiti valymo įrenginiai. Nuotekose esantys teršalai per valymo įrenginius turi būti pašalinami saugiai, kad nepatektų ir neterštų aplinką, kas labai svarbu atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus.

Biologinio valymo principai ir įrenginių tipai

Biocheminio valymo įrenginių tipas parenkamas priklausomai nuo klimatinių, vietinių sąlygų, valomo nutekamojo vandens užterštumo ir reikiamo išvalymo laipsnio. Nuotekose esančių organinių teršalų oksidinimas aerotankuose vyksta dėl mikroorganizmų, sudarančių veikliąjį dumblą, gyvybinės veiklos. Mikroorganizmų gyvybinei veiklai palaikyti nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys aerotankuose turi būti nuolat aeruojamas. Tai reiškia, kad į vandenį nuolat tiekiamas deguonis, kuris yra gyvybiškai svarbus aerobiniams mikroorganizmams, atsakingiems už organinių teršalų skaidymą. Intensyviai apkrautuose biologiniuose filtruose valomas nutekamasis vanduo praskiedžiamas, taip užtikrinant tinkamas sąlygas mikroorganizmų veiklai ir efektyvų teršalų pašalinimą. Visoje sistemoje yra įvedami specialiai adaptuoti mikroorganizmai, kurie naikina naftos produktus ir plovimo priemones. Šie specializuoti mikroorganizmai gali būti itin veiksmingi kovojant su specifiniais teršalais, kurie dažnai aptinkami pramoniniuose nuotekose arba automobilių plovyklų nuotekose.

Sistemoje vyksta tokie procesai, kaip sedimentacinis atskyrimas, biologinis valymas, flotacija ir filtravimas. Kiekvienas šių etapų atlieka specifinę funkciją, prisidedant prie bendro nuotekų išvalymo efektyvumo. Pavyzdžiui, sedimentacinis atskyrimas leidžia nusodinti sunkesnes daleles, o flotacija - lengvesnes, tokias kaip riebalai ar naftos produktai. Biologinis valymas, kaip minėta, yra pagrindinis organinių teršalų šalinimo etapas, o filtravimas užtikrina galutinį smulkių dalelių pašalinimą.

Naftos produktų ir riebalų šalinimas

Nuplauti, panaudoti teršalai paprastai patenka į kanalizaciją su naftos produktais. Plovykloje šie teršalai surenkami į specialias talpas, kuriose vanduo apdorojamas biologiniu būdu: į jį prileidžiama bakterijų, kurios minta naikindamos naftos produktus ir dar dauginasi. Žodžiu, kuo daugiau teršalų, tuo geresnė aplinka bakterijoms daugintis ir valyti vandenį. Šis principas, kai mikroorganizmai "naudoja" teršalus kaip maisto šaltinį, yra biologinio valymo pagrindas. Kuo didesnė teršalų koncentracija, tuo aktyviau dauginasi ir dirba mikroorganizmai, taip užtikrindami efektyvesnį valymą.

Paprasčiausias būdas naftos produkto fazės atskyrimui nuo vandens yra sedimentacija, kadangi naftos produkto lyginamasis svoris yra mažesnis nei vandens, todėl naftos produktas išplaukia į vandens paviršių. Šis procesas vadinamas flotacija, kai lengvesnės medžiagos (tokios kaip naftos produktai) pakyla į paviršių ir gali būti lengvai surinktos.

Skirstytuvai ištuštinami atskirtų naftos produktų kiekiui pasiekus 4/5 maksimalios jų sukaupimo talpos. Koalescencinių paketų išvalymui skirtuvuose turi būti visiškai ištuštinamas, be to reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia turi būti nusiurbiamas iškilusių naftos produktų sluoksnis ir tik po to - vanduo. Paketų išvalymą geriausiai atlikti vandens srove virš purvo nusodintuvo arba specialios vonios. Woolspill absorbcinės medžiagos filtras yra valomas išcentriniu būdu (arba išspaudžiant ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius.

Šie įrenginiai skirti gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų, taukų ir aliejų atskyrimui iš nuotekų gravitacijos būdu. Riebalų skirtuvai netinka naftos produktų valymui bei nuotekoms, kuriose riebalai arba aliejai yra emulsinėje formoje. Naudojami restoranuose, kavinėse, valgyklose ir kitų maisto pramonės įmonių, kur nutekamieji vandenys užteršti dideliu kiekiu riebalų. Riebalų gaudyklę sudaro cilindrinė vertikali talpa. Ji gaminama iš polipropileno, todėl įrenginį lengva transportuoti ir montuoti. Į riebalų skirtuvą gali būti sumontuota automatinis signalizacijos blokas su davikliu. Daviklis signalizuoja apie skirtuve susikaupusių riebalų kiekį. Įrenginio viduje nėra judančių dalių, jį paprasta sumontuoti.

Aplinkosaugos ir saugos aspektai

Aplinkai pavojingiems skysčiams skirtos talpyklos gaminamos iš dviejų visiškai hermetiškų talpų. Vidinėje talpoje laikomas cheminis skystis, o išorinė talpa apsaugo nuo avarinio cheminių medžiagų patekimo į aplinką. Šios talpos užtikrina visišką aplinkos apsaugą nuo avarinio kenksmingų skysčių išsiliejimo. Talpos yra lengvai transportuojamos, gali atlikti mobilių kaupyklų funkcijas. Tokios dvigubos talpos sistemos yra itin svarbios užtikrinant maksimalią saugą ir apsaugant aplinką nuo potencialiai pavojingų cheminių medžiagų.

Didėjant suvartojamo vandens bei nuotekų išleidimo kaštams, atsiranda kokybiškesnio nuotekų išvalymo, saugaus eksploatavimo, uždarų vandens ciklų kūrimo įmonės viduje poreikis. Tam būtini efektyvūs, racionalūs ir subalansuoti technologiniai procesai. Remiantis pastarųjų dešimtmečių išsivysčiusių šalių pramonės patirtimi, pramoninio vandens naudojimas ir atliekų mažinimas visuose pramonės sektoriuose taps pagrindiniu įrankiu, valdant vandens išteklius ir plėtojant aplinkos apsaugos inžineriją. Nuotekų panaudojimas - tai unikali galimybė tausoti įprastus vandens išteklius. Kartu tai svarbus jų valdymo procesas. Derama vadyba pramonėje padeda sukurti reciklus ir uždarus vandens ciklus, tačiau dažnai tam reikia ne tik papildomų investicijų, bet ir specialių žinių, t.y., norint efektyviai ir saugiai naudoti vandens išteklius, reikia sukurti integruotą vandens ir nuotekų valdymo sistemą.

Nuotekų tvarkymo aktualumas ir techniniai aspektai

Viena iš aktualiausių šių dienų temų yra nuotekų tvarkymas. Plečiantis pramonei ir nuolat augant gyventojų skaičiui, augo geriamojo vandens poreikis, o su juo ir nuotekų susidarymas. Paprastai nuotekos įsivaizduojamos kaip nešvarus, panaudotas vanduo, kuriuo būtina atsikratyti kaip galima greičiau. Toks mąstymas skatino nuotekų valymo sistemų technologijų plėtrą ir lėmė valymo įrenginių statybą bei išvalyto vandens panaudojimą.

Aplinkos ministerijos duomenimis, vieno gyventojo vidutinis vandens sunaudojimas Lietuvoje 2001 m. sudarė 85 l/d.gyv. Šis skaičius leidžia daryti prielaidą, kad, apytikriai, priklausomai nuo miesto dydžio, gyventojų gerbūvio lygio ir kitų veiksnių, vandens sunaudojama nuo 150 l/d.gyv. iki 30 l/d.gyv. Didžiausias vandens sunaudojimas būna dideliuose miestuose. Todėl šiuo metu vidutinis vandens sunaudojimas mažose gyvenvietėse gali būti apie 50 - 70 l/d. gyv. (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013). Tačiau trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Visiškai švarių vandenų nėra, juose yra ištirpusių mineralinių dalelių ir organinių priemaišų, vienur jų koncentracija didesnė, kitur mažesnė. Užterštais laikomi tie vandenys, kuriuose pakitus cheminė ar mechaninė sudėtis, sutrikę normalūs gamtiniai procesai ir dėl tos priežasties jie negali būti vartojami ūkyje ir buityje. Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla.

Svarbu įvertinti susidariusių nuotekų kilmę, sudėtį, nes tik tuomet galima spręsti, kokiais metodais jas galima išvalyti. Taip pat būtina, kad nuotekų valymo įrenginiai būtų efektyvūs ir nuotekas išvalytų taip, jog jas galima būtų išleisti į paviršinius vandens telkinius. Paviršiniam vandeniui neturi būti daromas joks poveikis dėl išleidžiamų valytų nuotekų.

Darbo objektas - gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai. Darbo tikslas - suprojektuoti gyvenvietės nuotekų valymo įrenginius. Darbo uždaviniai: išanalizuoti nutekamųjų vandenų charakteristikas ir nutekamųjų vandenų valymo įrenginius; suprojektuoti gyvenvietės, turinčios 22122 gyventojus, nuotekų valymo įrenginius.

Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai ir projektavimas

Gyvenvietėse bei pramoniniuose objektuose susidaro nuotekos, kurios yra susijusios tiek su kasdiene žmogaus veikla, tiek su gamtiniais reiškiniais. Jos pagal kilmę skirstomos į buitines, pramonines, žemės ūkio ir atmosferines. Nuotekų užterštumas gali būti organinis, mineralinis ir bakterinis-biologinis (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013). Atsižvelgiant į išsivysčiusių Europos šalių patirtį, vandens sunaudojimas kaimo gyvenvietėse ir, atitinkamai, tokio pat dydžio buitinių nuotekų norma, yra nedidesnė arba, apytikriai, lygi 150 l/žm. d. (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013).

Buitinių nuotekų užterštumo lygį apibūdina visų pirma tokie pagrindiniai rodikliai, kaip biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) ir skendinčiosios medžiagos (SM) (Baltrėnas, Butkus, Oškinis, Vasarevičius, Zigmontienė, 2008, p. 164). Biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5) yra nuotekų užterštumo organinėmis medžiagomis rodiklis. Jis rodo deguonies kiekį, būtiną biocheminiam lengvai skylančių organinių teršalų oksidavimui per 5 paras atlikti. Deguonies poreikis išreiškiamas dimensija mg/l. Naudojama ir BDS5 išraiška g/žm.d. Ji rodo iš vieno gyventojo per parą į nuotekas patenkančių organinių teršalų kiekį gramais.

Skendinčiosios medžiagos (SM). Tai visos mineralinės ir (arba) organinės medžiagos pakibusios dalelės, esančios nuotekose arba vandenyje (upių, ežerų ir pan.). Jų koncentracija išreiškiama mg/l. Dalis skendinčiųjų medžiagų, sumažėjus nuotekų tėkmės greičiui, nusėda. Tai - nuosėdos (dumblas) (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013). Be šių rodiklių, aktualūs yra ir kiti rodikliai - cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), bendras azotas (Nb), bendras fosforas (Pb) ir kiti. Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) - deguonies kiekis, suvartojamas nuotekose arba vandenyje esančių organinių medžiagų oksidavimui, taikant bichromatinį metodą. Jis išreiškiamas mg/l (gali būti ir g/žm.d.). ChDS rodo ne tik lengvai oksiduojamų organinių medžiagų kiekį (jį rodo BDS5), bet ir biocheminiu būdu sunkiai oksiduojamų arba visai neoksiduojamų organinių medžiagų kiekį. Todėl to paties nuotekų (arba vandens) mėginio ChDS (mg/l) skaitinė reikšmė visada yra didesnė už BDS5 (mg/l) (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013). Buitinėse nuotekose ChDS ir BDS5 santykis yra apie 1,5. Jei šis santykis yra ženkliai didesnis, tai gali rodyti pramoninės kilmės, sunkiau skylančių organinių medžiagų buvimą nuotekose. Biologiškai nuotekos valomos, jei ChDS ir BDS5 santykis neviršija 2,5.

Buitinėse nuotekose esantys azoto junginiai yra, pagrindinai, baltymų ir šlapimo irimo produktas. Organinės kilmės azotas biologinių reakcijų išdavoje paverčiamas į laisvą amoniaką (NH3) arba amonio azotą (NH4). Amonio azotas, biologinių, oksidacinių reakcijų išdavoje, jungiasi su deguonimi, vyksta nitrifikacija ir jis virsta nitritais (NO2-), o toliau, jį oksiduojant, nitratais (NO3). Nitratai ir nitritai valytose nuotekose rodo aukštą azoto junginių skaidos (oksidacijos) laipsnį. Didesnės nitratų koncentracijos yra gero nuotekų išvalymo požymis, tačiau vandens telkiniuose nitratai sukelia intensyvų augalijos augimą ir, dėl to, vandenų teršimą. Todėl valytose nuotekose jie yra nepageidaujami. Vykstant denitrifikacijai, nitratai yra redukuojami. Nesant aplinkoje ištirpusio deguonies ir veikiant fakultatyvinėms bakterijoms, suardomi nitratai, vyksta denitrifikacija. Visų formų azoto junginių, esančių nuotekose arba vandenyje, suma išreiškiama bendruoju azotu (Nb, mg/l). Didesni kaip 10 - 15 mg/l bendrojo azoto kiekiai valytose nuotekose yra žalingi vandens telkiniams.

Fosforo junginiai. Visų nuotekose arba vandenyje esančių įvairių formų fosforo junginių suma, išreikšta fosforo kiekiu, vadinama bendruoju fosforu (Pb, mg/l). Didesni bendrojo fosforo kiekiai (per 1 - 2 mg/l) valytose nuotekose yra nepageidaujami, nes jie, kaip ir azoto junginiai, sukelia vandens telkinių eutrofikaciją, t.y. jų prisotinimą biogeninėmis (vandens augalijos vystymąsi skatinančiomis) medžiagomis. Nuotekų valymo praktikoje taip pat naudojami ir kiti organinio užterštumo rodikliai (fosfatai ir t.t.), o taip pat nuotekų bakterinis užterštumas.

Nuotekų surinkimo sistemos

Nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus (Nuotekų tvarkymo reglamentas): turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą; paviršinės (kritulių) nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio dokumento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis (kritulių) nuotekomis (tai yra gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

Susidariusios nuotekos iš gyvenviečių ir pramonės surenkamos į nuotekų sistemas ir yra transportuojamos į valymo įrenginius. Mažose gyvenvietėse klojami kanalizacijos savitakos tinklai maždaug 150 - 200 mm skersmens, tai tokie tinklai, kuriuose nuotekos teka dėka vamzdžių nuolydžio. Šie tinklai dar vadinami gravitaciniai, nes tekėjimas vyksta dėl žemės traukos jėgos. Pumpuojami nutekamieji vandenys teka slėginiais tinklais. Jie būna mažesnių skersmenų nei gravitaciniai tinklai.

Tradiciniai savitakiniai nuotekų surinkimo tinklai

Slėginiais tinklais teka siurbliais pumpuojamos nuotekos. Todėl jie gali būti pakloti su bet kokiu nuolydžiu arba be jo. Slėginiai tinklai būna mažesnių skersmenų negu savitakos tinklai. Daugelio metų bėgyje slėginiai tinklai kanalizacijos sistemose būdavo naudojami tik į siurblines pritekėjusioms nuotekoms, perpumpuoti į aukštesnėse vietose esančius gatvių nuotakyno savitakos tinklus arba į nuotekų valyklas, t.y., slėginiai tinklai būdavo naudojami transportuoti nuotekas tik tais atvejais, kai savitakinis (gravitacinis) jų tekėjimas būdavo negalimas dėl nepalankaus reljefo, nes, nestatant siurblinių, savitakos tinklus tektų kloti dideliuose gyliuose. Savitakos tinklų statyba didesniuose gyliuose yra brangi. Taip pat brangesnis ir sudėtingesnis jų eksploatavimas bei remontas.

Nuotekų surinkimas savitakos tinklais gyvenviečių gatvėse turi eilę trūkumų (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013):

• Klojant tinklus 2-5 m gyliuose, ypač siaurose, intensyvaus eismo gatvėse, tenka ramstyti tranšėjų vertikalias sienutes, kas yra brangu, sudėtinga ir pavojinga (galimas ramstymo sienučių griuvimas ir žmonių aukos).
• Esant aukštesniam gruntinio vandens lygiui, kloti savitakos tinklus žemiau jo yra sudėtinga, sunku pasiekti sandarų vamzdžių sujungimą. Dėl to eksploatacijos metu į nesandarius tinklus plūsta daug gruntinio vandens, tenka perpumpuoti didelį kiekį praskiestų nuotekų, sunaudoti tam daug elektros energijos, perkraunamos nuotekų valyklos. Nukritus gruntinio vandens lygiui žemiau tokių tinklų, iš jų per nesandarumus į gruntą plūsta nuotekos, teršiami gruntiniai vandenys.
• Savitakos tinklų klojimas įprastiniuose 2-5 m gyliuose yra daug darbo, laiko ir lėšų reikalaujantis būdas.

Dėl šių savitakos tinklų trūkumų, apytikriai, nuo 1960 metų, pasaulyje, buvo pradėta ieškoti kitų, labiau ekonomiškų sprendimų. Ypač daug šioje srityje nuveikta JAV. Čia buvo kuriami, tiriami, tobulinami ir diegiami slėginiai, vakuuminiai ir mažų skersmenų nuotekų surinkimo tinklai. Labiausiai perspektyviais laikomi slėginiai nuotekų surinkimo tinklai. Įvertinant minėtas aplinkybes ir tai, kad daugelyje Lietuvos vietovių gruntinio vandens lygis yra aukštas ir jis ženkliai svyruoja (sausu ir šlapiu metų laikotarpiais), tradicinių savitakos tinklų nuotekoms surinkti statybai mažose gyvenvietėse netolimoje ateityje rimtais konkurentais gali tapti visiškai naujo tipo, alternatyvios nuotekų surinkimo sistemos.

Slėginiai tinklai

Vienas iš galimų alternatyvių sprendimų nuotekų surinkimo savitakos tinklams yra slėginiai nuotekų surinkimo tinklai. Jie sukurti JAV, apytikriai, apie 1970 m., ieškant ekonomiškesnių sprendimų kaimų nuotekoms surinkti ir transportuoti. Slėginiai tinklai, kuriais nuotekos perpumpuojamos iš pastatų arba iš prie jų pastatytų septikų į nuotekų valyklą, klojami nedideliame gylyje (apie 1,0 - 1,2 m), iš plastmasinių (daugiausiai, polivinilchlorido - PVC) vamzdžių. Slėginių vamzdžių nuo pastato siurblinės iki gatvės tinklų skersmenys - 32 - 40 mm, o gatvėse (arba jų pakraščiuose) klojamų tinklų - 50 - 90 mm. (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013).

Slėginių tinklų klojimo kaina ir trukmė yra ženkliai mažesnės negu savitakos tinklų. Todėl tokių nuotekų surinkimo tinklų statyba kaimo vietovėse yra patraukli ir perspektyvi, kaip techniniu, taip ir ekonominiu požiūriais. Ypač dėl reto užstatymo, didelių atstumų tarp namų.

Galimos dvi gyvenviečių slėginių tinklų sistemos (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013):

• Su septiku, siurbline su panardinamu siurbliu kiekvienoje sodyboje, mažų skersmenų (50 - 90 mm) plastmasiniais gatvių tinklais ir centralizuota gyvenvietės nuotekų valykla.
• Su siurbliais - smulkintuvais kiekvienoje sodyboje, mažų skersmenų plastmasiniais gatvių tinklais ir centralizuota gyvenvietės nuotekų valykla.

Antrojoje sistemoje septiko sodyboje nėra, o pirmojoje - yra. Antrosios sistemos privalumai ir trūkumai apibendrinti šioje lentelėje:

Slėginiai tinklai yra paprastesni ir ekonomiškesni už vakuuminius tinklus. Lietuvoje tokių sistemų dar nėra, tačiau būtų tikslinga, pirmiausia, demonstracinių objektų lygmenyje, pradėti jų tikrinimą gamybinėmis sąlygomis.

Nutekamųjų vandenų valymo būdai

Nuotekų valymas - tai teršalų išskyrimas iš nuotekų (Baltrėnas ir kt., 2008, p. 169). Nuotekų valymo metu atskiriamos įvairios priemaišos. Tam naudojami keli valymo būdai ir įrenginiai, kurie pašalina tam tikrus teršalus. Po pirminio ir antrinio valymo susidaro dumblas, kuris apdorojamas ir panaudojamas kitoms reikmėms.

Nutekamiesiems vandenims valyti taikomi būdai yra (VšĮ “Grunto valymo technologijos”, 2013):

1. Mechaninis valymas;
2. Biologinis valymas;
3. Cheminis valymas.

Mechaninis valymas

Valant vandenis mechaniniu būdu, atski­riamos neištirpusios mineralinės ir organi­nės priemaišos. Paprastai tai esti pirmasis nutekamųjų vandenų valymo etapas, nes toliau teršalai gali būti šalinami biologiniais arba fizikiniais cheminiais valymo metodais. Šiuo būdu iš nutekamųjų vandenų pašalina­ma apie 90 % neištirpusių mineralinių ir apie 20 % neištirpusių organinių priemaišų (Baltrėn…

Įkurta gamybinė įmonė „Traidenis“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valymo įrenginius iš stiklaplasčio. Pradėti gaminti didesnių našumų nuotekų valymo įrenginiai (valomų nuotekų kiekis iki 40 m3/p). Sukurta gyvenviečių buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių modulinė sistema. Gaminami 200 m3/p ir didesnio našumo nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų siurblinės, chemiškai atsparios talpos, baseinai. Įmonėje įdiegta aplinkosaugos vadybos sistema pagal ISO 14001:2004 standartą. Pastatytas naujas formavimo pastatas su modernia gamybos įranga. Pastatytas stambiagabaričių gaminių surinkimo cechas. Pagamintos 5m skersmens talpos. Įdiegta antroji talpų korpusų gaminimo vyniojimo būdu technologijos linija. Gaminamos dvisluoksnės, trisluoksnės talpos, skruberiai.

tags: #aeruojamas #nutekamojo #vandens #biologinis #valymo #irenginys

Populiarūs įrašai:

• Filtrai spinduliams
• Geriausi gartraukiai su anglies filtru
• USB triukšmų filtrų nauda
• Vėdinimo sprendimai Ozo gatvėje
• Kaip apsisaugoti internete