Vandens filtrai: ar verta investuoti į naudą ir kainą?
Vanduo - gyvybės šaltinis, tačiau jo kokybė dažnai kelia diskusijas ir abejones. Viena vertus, gamintojai ir pardavėjai akcentuoja filtrų būtinybę, tvirtindami, kad be jų į organizmą patenka daugybė teršalų. Kita vertus, sklando nuomonė, kad visa tai - tik mitas, sukurtas siekiant parduoti daugiau vandens filtrų. Siekiant atsakyti į klausimą, ar vandens filtrai pasiteisina, būtina atidžiai išanalizuoti tiek jų naudą, tiek kainą, atsižvelgiant į profesionalų nuomonę ir mokslinius tyrimus.
Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė Lietuvoje
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius tvirtina, kad didmiesčių, rajonų centrų ir kitų gyvenviečių gyventojams, kuriems vandenį centralizuotai tiekia profesionalios vandens tiekimo įmonės, jokių papildomų filtrų pirkti ir vandens kokybės gerinti nereikia. Jo teigimu, centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra gera ir nuolat tikrinama, todėl baimintis gerti vandenį tiesiai iš čiaupo tikrai nereikia.
„Nesuprantu siūlymų gerti sveikesnį vandenį, išgaunamą filtruojant bėgantį iš čiaupo. Toks vanduo tikrai nėra sveikesnis nei bėgantis tiesiai iš čiaupo. Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė tikrai gera, nuolatos tikrinama. Todėl baimintis gerti vandenį iš čiaupo tikrai nereikia“, - tvirtina B. Miežutavičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į vandens minkštinimo filtrus, kurių populiarumas auga dėl pastebimų kalkių nuosėdų buitinėje technikoje ir santechnikoje. Tačiau vandentvarkos specialistas kelia retorinį klausimą: ką labiau norime apsaugoti - arbatinuką ar savo sveikatą? B. Miežutavičius pabrėžia, kad vandens minkštinimo filtrai, nors ir sprendžia buitines problemas, nepalieka vandenyje organizmui reikalingų mineralų, juos pakeisdami natrio chloridu (druska). Tai, pasak jo, prieštaringa, kai reklamuojamas mineralų prisotintas vanduo, o tuo pačiu siūlomi filtrai, juos neutralizuojantys. Vandens minkštinimo filtrų pardavėjai kartais skleidžia mitą, jog nuo kalkėto vandens kalkėja ne tik vamzdžiai, bet ir kraujagyslės. Tai nėra tiesa, arbatinukuose besikaupiančios nuosėdos neturi jokios sąsajos su procesais žmogaus organizme. Verdiktas gali būti toks - buityje vandens minkštinimo filtrai nereikalingi.
Vandens kokybė individualiuose šaltiniuose: šuliniai ir gręžiniai
LVTA vadovas B. Miežutavičius kiek suabejoja, ar geriamojo vandens kokybė gali būti užtikrinta tiekiant jį necentralizuotai, ypač kai žmonės patys įsirengia vandens gręžinius ar išsikasa šulinius.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pabrėžia, kad šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.
Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti nitritų, nitratų, amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį. Nitratai ir nitritai - toksiniai junginiai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes jų organizme nepakankamai fermento, skaidančio nitratus, todėl išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas). Padidintas amonio kiekis šulinio vandenyje gali įspėti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis - bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.
Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija: geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l, bet dažnai randama 60-150 mg/l, o kartais nitratų koncentracija viršija net 300 mg/l. Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.
Atliekant gręžinio (giluminio) vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį, nitritų ir nitratų kiekį, amonio, chlorido, sulfato kiekį, vandens pH, drumstumą, spalvą, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį, mangano kiekį. Stebėjimai rodo, kad bene dažniausiai gyventojai tiria gręžinio vandens vadinamąjį kietumą, norėdami įsitikinti, ar verta buityje naudoti vandens minkštinimo filtrus. Pagal higienos normas vadinamasis vandens kietumas nėra normuojamas, nes jį lemia kalcio ir magnio jonai. Specialistai čia vėlgi primena, jog šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, todėl reikia labai gerai viską pasverti prieš nusprendžiant statytis vandens minkštinimo filtrus. Jie kartais taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.
NVSPL laboratorinių tyrimų duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis - vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai. Nukenčia tik estetika, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį.
Labai svarbu, koks yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH - nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Specialistai pabrėžia, kad vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų naudojimo - kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo yra rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo puikiai tinka buitiniams prietaisams ir automobilių akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.
Vandens filtrai buityje: nauda ar išlaidos?
Nors LVTA prezidentas B. Miežutavičius skeptiškai vertina būtinybę naudoti vandens filtrus centralizuotai tiekiamam vandeniui, kai kurios šildymo įrangos gamintojai siūlo ir vandens filtrus kartu su katilais ar šilumos siurbliais. Tačiau jie orientuojasi ne į geriamojo vandens filtravimą - filtrai siūlomi techniniam vandeniui išvalyti. Tokie vandens minkštinimo filtrai pašalina magnio ir kalcio elementus, kad vanduo nekalkėtų. Tai suprantama - vamzdynus reikia saugoti nuo užkalkėjimo ir korozijos.
Yra nuogąstaujančių, kad vandens, nors jis tiekiamas centralizuotai, kokybę gali pabloginti pasenę vamzdynai, kuriais iki būsto atkeliauja vanduo. Visgi, kaip ir buvo minėta, nors vanduo iš pasenusių vamzdynų gali pasirodyti nelabai išvaizdus, jis nekelia jokio pavojaus sveikatai. Tiems, kurie nori savotiškų garantijų, prieš geriant vandenį iš čiaupo rekomenduojama jį keletą minučių nuleisti. O jeigu norima ištirti vandens sudėtį ir kokybę, tyrimus geriau užsakyti nepriklausomose laboratorijose, o ne iš filtrus pardavinėjančių įmonių.
Ar galima jonizuotą vandenį pasigaminti namuose?
Vienas dažniausių gyventojų pasirenkamų filtrų - vandens minkštinimo. Jau minėjome, kad jis reikalingesnis buities prietaisams ir santechnikai, o ne žmogaus organizmui, kuriam būtinas kalcis ir magnis. Yra nustatyta, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, iš čiaupo bėga vidutinio kietumo vanduo. Jeigu tokio vandens išgersite po du litrus per dieną, galite gauti 15-20 proc. dienos kalcio ir magnio normos.
O kaip dėl vandens nugeležinimo filtrų? Vandenyje ištirpusi geležis suteikia jam drumstumo, rusvą spalvą. Filtrų pardavėjai tuo naudojasi, teigdami, jog tokį vandenį valyti būtina. Čia pasinaudojama emocijomis, o ne žiniomis. Iš tiesų geležis, kaip ir kalkės, gali neigiamai veikti santechniką, bet ne žmogaus organizmą. Taigi, geležies šalinimo filtras buityje taip pat nėra reikalingas.
Nitratai žmogaus organizmui tikrai gali daryti neigiamą įtaką, ypač kalbant apie mažus vaikus ir besilaukiančias moteris. Tačiau tai, ką šiandien kovai su nitratais siūlo filtrų pardavėjai, dažniausiai būna tik optinė apgaulė. Pardavėjai daugeliu atveju įperša osmosinius filtrus, kurie tikrai neužtikrina nitratų pašalinimo. Maža to, jie iš vandens pašalina ir reikalingas mineralines medžiagas. Tokiu atveju reikalingi specialūs filtrai, kurie nitratus vandenyje pakeičia netoksiškais chloridais.
Vandens filtrai namui: rūšys, nauda ir kainos
Filtravimo sistemos tampa vis populiaresnės dėl didėjančio susirūpinimo dėl vandens kokybės ir sveikatos apsaugos. Vandens specialistai aptaria įvairias vandens filtrų rūšis, jų naudą, priežiūros reikalavimus ir kainas eurais. Nors vandens filtrai gali žymiai pagerinti geriamojo vandens kokybę, pašalindami kenksmingas medžiagas, svarbu nepamiršti, kad jie taip pat reikalauja priežiūros ir papildomų išlaidų.
Pagrindinės vandens filtrų rūšys:
- Mechaniniai filtrai: Tai vieni iš paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų filtrų. Jie sulaiko dideles daleles, tokias kaip smėlis, rūdys, dumblas. Nauda: apsaugo vamzdynus nuo užsikimšimo, prailgina kitų filtrų tarnavimo laiką. Kaina: 10-50 eurų.
- Aktyvintos anglies filtrai: Naudojami pašalinti chlorą, organinius junginius, gerina vandens skonį ir kvapą. Veikia adsorbcijos principu. Nauda: pagerina vandens skonį, kvapą, pašalina chlorą. Kaina: 20-100 eurų.
- Nugeležinimo filtrai: Naudojami, kai vandenyje yra didelis geležies ar mangano kiekis. Nauda: pašalina geležį, manganą, apsaugo nuo rūdžių. Kaina: 500-2000 eurų.
- Vandens minkštinimo filtrai: Pašalina kalcio ir magnio jonus, kurie sukelia vandens kietumą. Nauda: sumažina kalkių susidarymą, prailgina buitinės technikos tarnavimo laiką. Kaina: 300-1500 eurų.
- Atvirkštinio osmoso (RO) filtrai: Vienos efektyviausių technologijų, pašalinančios iki 99% visų tirpių teršalų, įskaitant sunkiuosius metalus, nitratus, fluoridą ir druskas. Nauda: užtikrina aukščiausios kokybės vandenį. Kaina: 150-1000 eurų.
- UV (Ultravioletinių spindulių) filtrai: Naudoja ultravioletinę šviesą, kad naikintų mikroorganizmus, tokius kaip bakterijos, virusai ir parazitai. Nauda: papildoma apsauga nuo mikrobiologinio užterštumo. Kaina: 80-200 eurų.
- Keraminiai filtrai: Turi smulkias poras, kurios sulaiko bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Nauda: sulaiko bakterijas. Kaina: 30-150 eurų.
- Jonų mainų filtrai: Dažnai naudojami vandeniui minkštinti, pašalinant kalcio ir magnio jonus. Nauda: minkština vandenį. Kaina: 100-400 eurų.
Nauda ir išlaidos:
- Sveikatos apsauga: Vandens filtrai gali žymiai pagerinti geriamojo vandens kokybę, pašalindami kenksmingas medžiagas. Tai ypač svarbu sveikatai, nes teršalai gali sukelti įvairias ligas.
- Skonio ir kvapo gerinimas: Filtrai gali pašalinti chloro ir kitų cheminių junginių sukeltą nemalonų skonį ir kvapą.
- Namų technikos apsauga: Vandens filtrai, ypač minkštinimo, padeda sumažinti nuosėdas ir apnašas ant vandens šildytuvų, skalbimo mašinų ir kitų prietaisų, taip ilgindami jų tarnavimo laiką.
- Ekonomija: Nors filtrai turi pradinę kainą, ilgalaikėje perspektyvoje jie gali sutaupyti pinigų, lyginant su vandens buteliuose pirkimu.
- Aplinkos apsauga: Naudojant filtruotą vandenį, sumažėja plastiko atliekų kiekis.
- Priežiūra: Filtrų keitimo dažnumas priklauso nuo jų tipo ir naudojimo intensyvumo. Pavyzdžiui, mechaninius filtrus reikėtų keisti kas 3-6 mėnesius, o atbulinio osmoso membranas - kas 2-3 metus. Reguliarus sistemų valymas ir techninė priežiūra yra būtini.
- Eksploatacijos išlaidos: Be filtrų keitimo, kai kurios sistemos reikalauja papildomų eksploatacinių priemonių, tokių kaip druska vandens minkštintuvams.
Kaip išvengti klaidų renkantis vandens filtrus?
Vandens filtrai namui tampa ne tik komforto, bet ir sveikatos garantu. Tačiau daugelis vartotojų vis dar pasiduoda reklaminėms pinklėms arba renkasi filtravimo įrangą neturėdami aiškaus supratimo apie savo realius poreikius.
- Neatliktas vandens tyrimas: Bandymas įsigyti vandens filtrą nežinant, kokių medžiagų iš tikrųjų reikia atsikratyti. Kiekvienas teršalas reikalauja skirtingo filtravimo metodo. Sprendimas: Pirmas ir būtinas žingsnis - išsamus vandens cheminis bei mikrobiologinis tyrimas. Tik tikslūs tyrimų duomenys leidžia atsakingai pasirinkti sistemą.
- Žinių trūkumas apie filtravimo technologijas: Rinkoje yra gausu skirtingų technologijų, bet vartotojai dažnai nežino, kuo jos skiriasi. Sprendimas: Suprasti, kaip veikia skirtingos technologijos ir pasirinkti tinkamiausią vandens taršos tipui.
- Ignoruojamos priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos: Vartotojai dažnai renkasi sistemą pagal mažiausią kainą, neįvertindami, kiek kainuos jos priežiūra per ilgą laikotarpį. Sprendimas: Vertinti sistemą kaip visumą - nuo įsigijimo iki eksploatacijos.
- Prioritetas - pigiausiam variantui: Vartotojai dažnai pasirenka pigiausią rinkoje siūlomą sistemą, nesusimąstydami apie jos efektyvumą ar ilgaamžiškumą. Sprendimas: Renkantis vandens filtrus, būtina galvoti ne tik apie kainą, bet ir apie vertę, kurią įranga sukurs per visą savo veikimo laikotarpį.
- Nepakankamas filtro pralaidumo įvertinimas: Per mažos talpos sistema neužtikrins tinkamo vandens tiekimo didesnei šeimai ar intensyviam naudojimui. Sprendimas: Įvertinkite savo vandens vartojimo įpročius ir rinkitės sistemą, atitinkančią tiek srautą, tiek vandens kokybės lygį.
- Montavimo sąlygų neįvertinimas: Ne kiekvieną filtravimo sistemą galima įdiegti bet kur. Kai kuriems sprendimams reikia kanalizacijos, elektros tiekimo ar atskiros patalpos. Sprendimas: Prieš pirkdami bet kokią sistemą, įvertinkite, kur ir kaip ji bus montuojama.
Išvada
Nors vandens filtrai gali pasiūlyti daug privalumų, tokių kaip geresnė vandens kokybė, skonis ir apsauga buitinei technikai, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė Lietuvoje daugeliu atvejų yra pakankamai gera, todėl papildomi filtrai gali būti nereikalingi. Tačiau individualiuose vandens šaltiniuose (šuliniuose, gręžiniuose) gali pasitaikyti įvairių teršalų, todėl būtina atlikti vandens tyrimus ir tik tuomet apsispręsti dėl tinkamiausio filtravimo sprendimo. Svarbu atidžiai įvertinti ne tik filtrų naudą, bet ir jų kainą, priežiūros išlaidas bei galimas klaidas renkantis, siekiant užtikrinti optimalią investiciją į sveikatą ir gerbūvį.
tags: #ar #pasiteisina #vandens #filtrai
