Kraujo Spaudimas: Nuo Žemiausių Svyravimų Iki Aukščiausių Viršūnių – Viskas, Ką Turėtumėte Žinoti
Kraujo spaudimas - tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujospūdis gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu suprasti jo svyravimus, priežastis ir pasekmes.
Kas yra žemas kraujo spaudimas ir kada juo reikėtų susirūpinti?
Žemas kraujo spaudimas, mediciniškai vadinamas hipotenzija, yra būklė, kai kraujospūdis yra žemesnis nei įprasta. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60 mmHg. Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120/80 mmHg. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad spaudimas priklauso ir nuo asmens amžiaus, fizinės būklės, turimų ligų, tad šie rodikliai nėra absoliutūs ir gali skirtis. Jeigu žmogaus kraujospūdis visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti. Paprastai paros bėgyje spaudimas kinta nuolatos, tai nukrenta, pvz. miego metu, tai pakyla pabudus, dėl fizinės veiklos, patiriamo streso, išgąsčio ar kitų stiprių emocijų. Žemas normalus kraujo spaudimas: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
Kai kuriais atvejais žemas kraujo spaudimas gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą. Kiti simptomai gali apimti nuovargį arba energijos trūkumą, galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimo pojūtį, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite, liūdesį, prastą nuotaiką, matymą „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas. Žemas kraujospūdis kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą.
Nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio; sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio; dehidratacija; endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos); ilgalaikis gulimas rėžimas; didelis kraujo netekimas dėl traumos; kraujo infekcijos - visa tai gali sukelti žemą kraujo spaudimą.
Hipotenzija nėra gydoma vaistais, tad norint pakelti kraujo spaudimą, reikia imtis kitų priemonių. Jeigu kraujospūdžio sumažėjimas pasireikštų apalpimu, pavyzdžiui, dėl ilgo stovėjimo, tokį žmogų reikėtų paguldyti ir pakelti aukščiau kojas, duoti atsigerti skysčių. Jeigu yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto. Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis. Taip pat, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas. Žemą kraujospūdį galima palaipsniui padidinti vartojant tam tikrus maisto produktus: daugiau skysčių. Žemas kraujospūdis gali kamuoti dėl dehidratacijos, kuomet mažėja kraujo tūris. Daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių. Taip pat maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis. Pakankamai druskos. Daugiau nei įprastai druskos turintį maistą valgyti yra rekomenduojama esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį. Kofeino turinčios kavos arba arbatos.
Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis. Taip pat, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas. Tačiau, jeigu požymiai kartojasi nuolatos, atkreipkite dėmesį, galbūt jūs per mažai miegate, nepailsite, laikotės dietų, valgote nereguliariai ir nesveiką maistą. Galbūt jūsų organizmas jums sako, kad trūksta geležies ir jūs sergate mažakraujyste.
Aukštas kraujo spaudimas: tylusis žudikas
Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, yra būklė, kai kraujospūdis nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas. Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams. Svarbus yra ankstyvas aptikimas.
Aukštas kraujo spaudimas yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o pastarosios kasmet nusineša per 3 mln. europiečių gyvybių. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai priverčia širdį dirbti sparčiau, tad sukelia sunkumo jausmą krūtinėje, stipresnį širdies plakimo pojūtį. Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo ir padidėjusio spaudimo kraujagyslėse gali kankinti galvos svaigimas ir skausmas, suprastėjęs matymas, dusulys, nuovargis, padidėjęs nerimas. Aukštas kraujospūdis ne visiems sukelia simptomų, todėl dalis žmonių nė nežino apie savo būklę.
Dauguma hipertenziją turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų arba jaučiasi pakankamai gerai, o tam tikrus negalavimus priskiria nuovargio ar patiriamo streso pasekmėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 46 proc. suaugusiųjų, turinčių padidėjusį kraujospūdį, to nežino, kol atsitiktinai jo nepasimatuoja. Tačiau net ir tada daugelis žmonių šią problemą ignoruoja ir nesikreipia į gydytojus.
Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus, ypač tiems, kurie turi viršsvorio ar tam tikro laipsnio nutukimą, taip pat propaguojantiems netinkamą mitybą ir žalingus įpročius. Sėslus gyvenimo būdas ir mažas fizinis aktyvumas, kaip ir lėtinis stresas ar nerimas, vėlgi prisideda prie rizikos didėjimo. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumo faktorius - skaičiuojama, kad jei vienas iš tėvų turi aukštą kraujo spaudimą, tikimybė, kad su tuo susidurs ir vaikas išauga bene 2 kartus.
Kai kuriais atvejais aukštam kraujo spaudimui žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais - bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu.
Kraujo Spaudimo Matavimas ir Normalios Ribos
Kraujospūdis yra skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
- I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
- II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.
Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują. Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas. Vaistininkė rekomenduoja prieš kraujo spaudimo matavimą bent 5 minutes praleisti ramiai sėdint, o valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai ir Mityba
Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, matuojanti kraujospūdį, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams reikėtų dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant.
Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Taip pat jau minėjome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį.
Sveikos mitybos principų laikymasis yra itin svarbus kraujospūdžio reguliavimui. Rekomenduojama maitintis sveiku ir subalansuotu maistu, t. y. mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad gali padidėti kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, hamburgeriai, picos, makaronai ir pan.) gali prisidėti prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja.
Vartojant tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį. Daugiau skysčių. Žemas kraujospūdis gali kamuoti dėl dehidratacijos, kuomet mažėja kraujo tūris. Daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių. Maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis. Pakankamai druskos. Daugiau nei įprastai druskos turintį maistą valgyti yra rekomenduojama esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį. Kofeino turinčios kavos arba arbatos.
Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis.
Kraujospūdžio Svyravimų Priežastys ir Poveikis Organams
Kraujospūdis svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja. Mankštinantis, valgio, miego ar streso metu nežymiai kintantis kraujospūdis yra normali kūno reakcija į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau kraujospūdžiui be priežasties pakilus ar nukritus per daug ar staiga, žmogui reikėtų sunerimti dėl savo sveikatos būklės.
„Problemų su „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu turintys žmonės patikins, kad tokia būklė gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, viena iš kurių galėtų būti fizinio aktyvumo stoka ar perteklius. Tokius fizinius kūno pojūčius kaip kraujospūdis svyravimas gali sukelti ir emocinė būklė: dažna nervinė įtampa, nerimas ar stresas, panikos atakos. Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos. Taip pat kraujospūdis dažnai „šokinėja“, jei aukštam kraujospūdžiui gydyti paskirti vaistai yra vartojami netinkamai“, - teigia gydytoja kardiologė D.
Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui. Žemą kraujospūdį dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų.
Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:
- Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
- Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
- Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg.
Dėl žemo kraujospūdžio sutrinka visų gyvybiškai svarbių organų veikla: smegenų, inkstų, plaučių ar širdies. Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.
Nediagnozuota ir negydoma hipertenzija gresia pavojingomis būklėmis. Vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma, galvos smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas, kognityvinės funkcijos sutrikimai (pvz., demencija). Todėl padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms anksčiau atsiranda didesnė insulto ar infarkto rizika.
Kada Verta Kreiptis į Gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą - bent dvigubai dažniau“, - pabrėžia vaistininkė.
Jeigu pastebėjote, kad kiekvieną dieną kraujo spaudimas išlieka aukštesnis - reikėtų pagalvoti apie vizitą pas gydytoją. Taip pat, jeigu padidėjusio kraujospūdžio metu pasireiškia tokie simptomai, kaip stiprus galvos skausmas, svaigimas, skausmas širdies plote, sutrikęs širdies ritmas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, pykinimas, vėmimas, neryškus matymas ar kiti regėjimo sutrikimai, nerimas, sumišimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
tags: #ar #per #diskini #filtra #prateka #vanduo
