Ar Privalo Būti Įrengtas Nuotekų Valymo Įrenginys, Jei Yra Miesto Kanalizacija?
Nors mieste egzistuoja centralizuota kanalizacijos sistema, daugybė gyventojų, ypač sodų bendrijose, nutolusiose kaimo vietovėse ar net individualių namų savininkų, neturi galimybės prie jos prisijungti. Šiuo metu apie 20% Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, nes nėra prijungti prie centralizuotos sistemos. Tokiais atvejais būtina pasirūpinti individualia nuotekų tvarkymo sistema. Nors intensyviai skatinama jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos ir siekiama palengvinti biurokratinį procesą, tai padaryti ne visuomet yra įmanoma. Todėl individualios nuotekų tvarkymo sistemos tampa neišvengiama alternatyva.
Kas Yra Nuotekų Valymo Įrenginys ir Kodėl Jis Svarbus?
Nuotekų valymo įrenginiai (NVI) yra sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų, kaimo vietovių gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Jie gali valyti nuotekas biologiniu arba cheminiu būdu. Biologiniuose įrenginiuose naudojami mikroorganizmai, kuriems reikalingas oro tiekimas; nuotekos pirmiausia patenka į aeracinę kamerą, kurioje vyksta veikliojo dumblo ir teršalų cirkuliacija. Cheminiu būdu valomoms nuotekoms reikalingos cheminės medžiagos, kurios reaguoja su nuotekomis, todėl ant rezervuaro dugno nusėda dumblas, kuris turi būti reguliariai pašalinamas asenizacine mašina.
Jei buitinės nuotekos patenka tiesiog į gruntą, tai labai stipriai teršia aplinką, kelia grėsmę gamtai ir žmonių sveikatai dėl į aplinką išleidžiamų kenksmingų medžiagų. Išvalytas vanduo iš NVI gali būti išleidžiamas į artimiausią melioracijos griovį ar pratekantį vandens telkinį. Vis dėlto, jeigu tokios galimybės nėra, reikia įrengti infiltracijos šulinį arba specialią uždarą talpyklą. Išvalytas vanduo apsaugo sklypo gruntinius vandenis, o tuo pačiu ir geriamo vandens gręžinį.
Teisiniai Reikalavimai ir Leidimai
Nuo 2018 m. sausio 1 d. buitinių nuotekų valymo įrenginiui statyti reikalingas projektas ir statybos leidimas, tačiau nuo 2023 m. supaprastinta mažų nuotekų įrenginių įrengimo tvarka. Dabar daugeliu atvejų statybos leidimo nebereikia, jei įrenginys montuojamas ne mieste ar saugomoje teritorijoje. Šie pakeitimai sumažino biurokratinę naštą gyventojams - paskaičiuota, kad žmonės sutaupo apie 400-600 eurų projekto rengimui ir derinimu. Vis dėlto, net jei formalaus leidimo nereikia, projektavimas nėra atšauktas - rekomenduojama turėti techninį projektą arba bent schemą, kurioje numatyta įrenginio vieta sklype, atstumai, vamzdynų trasa ir nuotekų išleidimo būdas.
Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Individualios kanalizacijos įrengimui statybų leidimo reikia gamtos paveldo, valstybinio parko ar rezervato, draustinio zonose. Visais kitais atvejais gali reikėti pasirūpinti savivaldybės leidimu, kuriame nurodomos projektavimo sąlygos.
Be to, įrengus nuotekų sistemą, verta apie tai informuoti vietos savivaldybę arba seniūniją - kai kurios savivaldybės turi registruoti individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, o gyventojams, neįvykdžiusiems reikalavimų, gali būti taikomos sankcijos.
Nuotekų valymo įrenginiai. Kaip pasirinkti
Minimalūs Sanitariniai Atstumai ir Projektavimas
Statybos techniniame reglamente (STR) nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos turi būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui). Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Jei dėl sklypo ypatybių tokių atstumų nepavyksta išlaikyti, privalu gauti raštišką kaimyninių sklypų savininkų sutikimą.
Tinkamo Įrenginio Parinkimas
Renkantis nuotekų valymo įrenginį, reikėtų įvertinti, kiek žmonių gyvena ir lankosi namų ūkyje, ar jie gyvena nuolat, ar tik vasarą (pavyzdžiui, sodybose). Pagal tai išsirinksite ne tik įrenginio tipą, bet ir tūrį. Viena pagrindinių klaidų - per mažo pajėgumo arba netinkamo tipo įrenginio pasirinkimas. Per silpnas valymo įrenginys nespėja apdoroti visų buities nuotekų, todėl vanduo nespėja išvalyti iki reikiamo švarumo. Renkantis sistemą būtina įvertinti, kiek žmonių nuolat gyvens name, koks jų vandens naudojimo režimas (nuolat ar tik sezoniškai). Pavyzdžiui, sodyboje, kurioje gyvenama tik vasarą, reikėtų rinktis tokį NVI, kuris geba efektyviai dirbti ir po pertraukų (galbūt su periodiniu aeravimu ar papildomu bakterijų papildymu). Tuo tarpu didesnei šeimai būtinas didesnio našumo, biologinis nuotekų valymo įrenginys, kad būtų užtikrintas visų nuotekų išvalymas.
Kitas dažnas neteisingas pasirinkimas - neatitinkančio aplinkosaugos reikalavimų įrenginio įsigijimas. Seni metodai, tokie kaip nuotekų duobės ar „bačkos“, šiandien laikomi aplinkosaugos pažeidimu. Pagal galiojantį Nuotekų tvarkymo reglamentą, mažieji (iki 5 m³/d) biologiniai įrenginiai privalo išvalyti nuotekas taip, kad likutinis teršalų kiekis neviršytų nustatytų normų (pvz., bendrasis fosforas ≤ 5 mg/L, azotas ≤ 25 mg/L). Nuo 2019 m. sugriežtinti reikalavimai reiškia, kad ankstesni, šių normų nepasiekiantys sprendimai turi būti tobulinami arba keičiami. Taigi rinkdamiesi įrenginį įsitikinkite, kad jis sertifikuotas (pažymėtas CE) ir atitinka Lietuvos teisės aktų kriterijus. Gamykloje pagaminti, sandarūs įrenginiai - vienintelis leidžiamas variantas. Deja, taupymo sumetimais vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai renkasi pigų, nežinomo gamintojo įrenginį arba net bando pasigaminti „kažką panašaus“ patys. Toks požiūris gali privesti prie didelių problemų: ne tik kad tokie savadarbiai įrenginiai neturi sertifikato ir dažnai neatitinka keliamų reikalavimų, bet patikrinimo metu jie gali užtraukti tūkstantines baudas. Gamykloje pagaminti, sandarūs įrenginiai - vienintelis leidžiamas variantas. Gamintojų rekomendacija - rinktis patikimus, rinkoje žinomus prekės ženklus. Lietuvoje gerai vertinami „Traidenis“, „August“ ir „Feliksnavis“ bei kiti sertifikuoti gamintojai, kurių įrenginiai suprojektuoti šalies sąlygoms.
Montavimo Darbai ir Vietos Parinkimas
Netinkamai parinkta vieta nuotekų įrenginiui gali sukelti problemų ateityje. Vietos parinkimas sklype - kritinis etapas, kurį ignoruojant daroma rimta klaida. Įrenginys turi būti montuojamas ten, kur atitiks tiek teisės aktų atstumų reikalavimus, tiek praktinius poreikius. Reljefo ir grunto sąlygos - dar vienas svarbus aspektas. Vieta neturėtų būti žemiausioje sklypo dalyje, kur kaupiasi kritulių vanduo, nes užtvindytas įrenginys gali nustoti veikti. Grunto pralaidumas lemia, kaip sklype bus tvarkomos išvalytos nuotekos. Būtina įvertinti, ar sklype tinkamos sąlygos įsiskverbti išvalytam vandeniui - ne visur gamtinės sąlygos tam tinkamos. Pavyzdžiui, molingas, nepralaidus gruntas neleis infiltruoti vandens; tokiu atveju reikės numatyti kitą išleidimo būdą (pvz., išvesti į melioracijos griovį ar lietaus kanalizaciją, jeigu leidžiama). Dažna klaida - nenumatoma, kur dėsis išvalytas vanduo, dėl to vėliau tenka skubiai pertvarkyti sistemą (įrengti drenažą, siurblinę ar kt.). To išvengsite iš anksto pasitarę su projektuotojais ir įvertinę grunto tyrimus.
Nepamirškite ir prieinamumo: įrenginį statykite tokioje vietoje, kur vėliau galės privažiuoti asenizacijos mašina išsiurbti susikaupusio dumblo. Paprastai vakuuminės mašinos žarnos ilgis ribotas, todėl geriau, kad įrenginys būtų ne toliau kaip ~30 metrų nuo privažiuojamo kelio. Taip pat neplanuokite statyti įrenginio po būsimais statiniais ar ten, kur gali tekti važiuoti automobiliams, nebent įrenginys pritaikytas laikyti dideles apkrovas (standartiniai plastikiniai NVI nėra skirti dideliam svoriui viršuje). Geriausia, kai vietos parinkimą atlieka patyrę specialistai - jie atsižvelgs į sklypo reljefą, gruntą, atstumus ir būsimas namo ar gerbūvio detales.
Profesionalus montavimas - būtina sąlyga, norint išvengti eksploatacijos problemų. Net ir teisingai parinkus įrenginį bei vietą, netinkamas montavimas gali visiškai sužlugdyti sistemos darbą. Montavimo darbų brokas - viena brangiausiai kainuojančių klaidų, mat ją ištaisyti tenka ardant ir perstatant įrangą. Specialistų teigimu, dažniausiai pasitaikanti montavimo klaida - kreivai (nesilaikant horizonto) pastatytas valymo įrenginys. Jei įrenginys sukrypsta į vieną ar kitą pusę, persipylimo kamerose necirkuliuoja nuotekos ir užsistovi teršalai. Tokiu atveju valymas nevyksta efektyviai - teršalai gali imti sklisti į aplinką, skleisdamas blogą kvapą, o pats įrenginys gali dažnai užsikimšti. Sprendimas: montuojant būtina naudoti nivelyrą ir įsitikinti, kad rezervuaras stovi idealiai horizontalioje padėtyje. Įrenginys statomas ant tvirto pagrindo - dažniausiai ant gerai sutankinto smėlio sluoksnio ar žvyro. Jeigu projekte numatyta, kad reikalinga gelžbetoninė plokštė (padas), ją būtinai paklokite - tai ypač aktualu, jei aukštas gruntinio vandens lygis. Pasitaikė atvejų, kai dėl sutaupyto betono įrenginio dugnas išlinko ir teko viską permontuoti iš naujo. Tik tinkamai paruošus pagrindą ir preciziškai išlyginus įrangą, galima užkasti duobę ir tikėtis sklandaus sistemos veikimo.
Netinkamas jungčių įrengimas - kita dažna bėda. Blogai sujungti ar nesandarūs vamzdžiai ilgainiui ims leisti nuotekas į gruntą, sukeldami taršą ir mažindami sistemos efektyvumą. Ypač svarbu kruopščiai sujungti įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžius su įrenginiu, naudoti gamintojo numatytus sandariklius. Nuotekų vamzdyno nuolydis taip pat turi būti tinkamas - per mažas nuolydis lems užsikimšimus, per didelis - vanduo tekės per greitai ir kietosios dalelės gali nepilnai išsifiltruoti. Jeigu montuojamas išcentrinis siurblys ar kiti mechanizmai, privalu atsižvelgti į elektros instaliaciją - blogai sujungus elektros tiekimą, orapūtė ar siurblys gali neveikti, o tai liks nepastebėta iki kol kils avarija. Kaip pastebi montuotojai, pasitaiko ir elektros instaliacijos problemų, tačiau jas ištaisyti nesunku, jei iš karto kruopščiai patikrinama sistema. Taigi, verčiau nuo pradžių samdyti kvalifikuotus montuotojus, kurie darbus atliks pagal gamintojo instrukcijas ir statybos normatyvus.
Įrenginio tvirtinimas ir užkasimas - montavimo darbų dalis, kurioje taip pat daroma klaidų. Įleidus talpą į iškastą duobę, būtina ją užpildyti vandeniu bent iki pusės ir tik tuomet po truputį užpilti gruntu aplink (sluoksniuojant ir tolygiai užmiegant). Jei į duobę supilsite visą gruntą staiga, tuščias rezervuaras gali būti suspaustas ir deformuotis. Gruntinio vandens pavojus: kai vanduo grunte pakyla aukštai, lengvas plastikinis rezervuaras gali būti išstumtas į viršų tarsi plūduras. Todėl aukštose gruntinio vandens zonose įrenginį privaloma inkaruoti - t. y. tvirtinti diržais prie betoninio pagrindo, kad jis išliktų vietoje net ir tuščias. Kuo kruopščiau atliksite užkasimo darbus, tuo mažesnė tikimybė, kad įrenginys vėliau pajudės ar iškils. Montavimo darbų kokybė tiesiogiai lemia įrenginio tarnavimo laiką, tad verčiau nuo pat pradžių šiuos darbus patikėti profesionalams ir negailėti laiko kontroliniam patikrinimui užbaigus montavimą. Kaip sako patarlė - skūpus moka du kartus.
Dokumentacija ir Eksploatacija
Tvarkant buities nuotekas individualiai, svarbu ne tik fizinis įrenginys, bet ir dokumentacija bei atitikimas teisės aktams. Dažnai daroma klaida - nepasirūpinti reikiamais dokumentais. Pagal aplinkosaugos reikalavimus, individualaus namo savininkas, eksploatuojantis biologinį NVI, turi turėti įrenginio sertifikatus, techninį pasą, perteklinio dumblo išvežimo dokumentus, taip pat sutartis su nuotekų tvarkytojais ar priežiūros specialistais. Tai nėra tik formalumas - aplinkos apsaugos inspektoriai bet kada gali paprašyti pateikti šiuos dokumentus patikrinimo metu. Jei savininkas neturi sertifikato ar neišsaugojo kvitų apie atliktą valymo įrenginio priežiūrą, jam gali grėsti baudos. Sprendimas: nuo pat pradžių reikalaukite iš pardavėjo visų dokumentų (atitikties deklaracijos, techninės specifikacijos, garantinių dokumentų). Sudarykite sutartį su įmone, kuri reguliariai aptarnaus įrenginį (tai irgi gali būti reikalaujama). Visus popierius laikykite segtuve - pravers ne tik patikrinimams, bet ir pačiam sekant, kada vėl laikas išvežti dumblą ar atlikti aptarnavimą.
Reguliari priežiūra - sklandaus nuotekų sistemos darbo garantas. Dar viena klaidų kategorija išryškėja jau įsirengus įrenginį - tai netinkama eksploatacija arba priežiūros trūkumas. Biologinio nuotekų valymo įrenginio montavimas - tik pirmas žingsnis, po kurio seka nuolatinė eksploatacija. Deja, kai kurie vartotojai galvoja, jog sumontavus įrenginį galima jį „pamiršti“. Neprižiūrimas valymo įrenginys bėgant laikui gali sukelti problemų: prisikaupus per daug dumblo, įrenginys nebefunkcionuos tinkamai, skleis nemalonius kvapus, o nevalytos nuotekos ims veržtis į aplinką. Paprastai perteklinį dumblą rekomenduojama išsiurbti kartą per 1-2 metus (priklausomai nuo įrenginio dydžio ir apkrovos). Klaida būtų taupyti šiai paslaugai - laiku neišvežus dumblo, valymo efektyvumas krenta drastiškai.
Priežiūros specialistų įsitraukimas - dar vienas aspektas, apie kurį pamirštama. Kas prižiūrės įrenginį? Ar turėsite kam paskambinti sugedus orapūtei ar užsikimšus sistemai? Šiuos klausimus reikia spręsti iš anksto. Rinkdamiesi gamintoją arba montuotoją, pasidomėkite, ar jie teikia serviso paslaugas. Kaip minėta anksčiau, jei įsigijote įrenginį iš užsienio ar iš neaiškaus tiekėjo, gali nutikti, jog nerasite, kas galėtų jį suremontuoti - daugelis įmonių aptarnauja tik savo montuotus arba patikimų gamintojų įrenginius. Todėl biologinio NVI priežiūra turėtų būti patikėta tai pačiai ar kitai patyrusiai įmonei, sudarant periodinės priežiūros sutartį. Taip būsite ramūs, kad bent kartą per metus specialistas patikrins orapūtės darbą, išvalys filtrus ir grotas, sureguliuos darbinius parametrus pagal poreikį. Be to, turint sutartį, gedimo atveju klientai prioritetine tvarka sulaukia pagalbos.
Verta paminėti, kad kai kurie vartotojai patys pridaro klaidų eksploatuodami įrenginį. Pavyzdžiui, bando savarankiškai reguliuoti oro padavimą, pila bakterijų preparatus atsitiktinai ar net junginėja įrenginį, taupydami elektrą. Specialistai perspėja - to daryti nereikėtų. Šiuolaikiniai NVI suprogramuoti veikti tam tikru režimu, o paleidimo metu įrangą sureguliuoja specialistai. Savavališkai pakeitus nustatymus, galima sutrikdyti biologinį procesą (bakterijų darbą) ir valymo efektyvumas kris. Taip pat jokiu būdu nemeskite į kanalizaciją atliekų, kurios kenkia sistemai: vystyklų, higienos priemonių, riebalų pertekliaus, agresyvių chemikalų - visa tai gali užkimšti ar sunaikinti valymo įrenginį. Tokiu atveju remontas kainuos nepigiai, o garantija gali negalioti.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos ir Kaip Jų Vengti
- Netinkamo tipo ar pajėgumo įrenginio pasirinkimas: Būtina atsižvelgti į nuolat gyvenančių žmonių skaičių, vandens naudojimo režimą.
- Neatitinkančio aplinkosaugos reikalavimų įrenginio įsigijimas: Seni metodai (nuotekų duobės, „bačkos“) yra aplinkosaugos pažeidimas. Rinkitės sertifikuotus, CE ženklu pažymėtus įrenginius.
- Taupymas renkantis įrenginį ar montavimo paslaugas: Pigūs, nežinomo gamintojo įrenginiai ar savadarbiai sprendimai gali sukelti rimtų problemų ir užtraukti baudas. Taip pat svarbu samdyti kvalifikuotus montuotojus.
- Neteisingas vietos parinkimas: Ignoruojami teisės aktų atstumų reikalavimai, reljefo, grunto sąlygos, prieinamumas asenizacijos mašinai.
- Netinkamas montavimas: Kreivai pastatytas įrenginys, blogai sujungti vamzdžiai, netinkamai paruoštas pagrindas.
- Nepakankama dokumentacija: Nesilaikymas reikalavimų dėl sertifikatų, techninio paso, išvežimo dokumentų gali užtraukti baudas.
- Priežiūros trūkumas: Neišsiurbiamas dumblas, neprižiūrima orapūtė, savavališki įrenginio reguliavimai.
- Netinkamas eksploatavimas: Į kanalizaciją metamos neleistinos atliekos (higienos priemonės, riebalai, cheminės medžiagos).
Įsirengus valymo įrenginį būtina juo rūpintis - reguliariai atlikti profilaktiką, stebėti darbą (ar veikia orapūtė, ar nėra aliarmo signalų, kvapo). Laikykitės gamintojo priežiūros instrukcijų - jas klientas visada gauna kartu su techniniu pasu. Ten aprašyta, ką periodiškai daryti, kad įrenginys tarnautų ilgai. Jei neturite laiko ar žinių, geriau kreipkitės į specialistus. Venkite dažniausiai pasitaikančių klaidų - ir jūsų nuotekų valymo įrenginys tarnaus ilgai bei efektyviai. Aptarėme, kaip svarbu teisingai pasirinkti įrenginį, parinkti jam vietą, kokybiškai sumontuoti ir rūpintis eksploatacija laikantis teisės aktų. Kiekviename žingsnyje geriausia pasitarti su specialistais - tai padės išvengti brangiai kainuojančių taisymų ateityje. Galiojantys reikalavimai užtikrina, kad individualių namų nuotekų tvarkymas būtų saugus aplinkai, o jūsų pareiga - tuos reikalavimus įgyvendinti. Padarykite teisingai iš pirmo karto, ir NVI patikimai tarnaus daug metų.
tags: #ar #privalu #isirengti #nuoteku #valymo #irengini
