Ar vandens nukalkinimo filtras yra būtinas? Detalus tyrimas.
Kasdienis vandens naudojimas maisto gaminimui, higienai, buities prietaisams ar net gamybos procesams yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau, ar kada susimąstėme, kokį poveikį mums ir mūsų namų apyvokos prietaisams daro vandens kokybė? Ypač svarbus klausimas tampa, kai kalbama apie vandenį iš gręžinių, kuris dažnai pasižymi padidintu geležies, mangano kiekiu, gali būti kietas, o esant padidėjusiam geležies ir mangano kiekiui, pastebima ir didesnė amonio kiekio koncentracija vandenyje. Tokiais atvejais kyla klausimas: ar būtina įsirengti vandens filtrus, o konkrečiai - nukalkinimo filtrus?
Vandens kokybės iššūkiai ir filtrų poreikis
Gręžinių vanduo, nors ir laikomas gamtiniu, ne visada atitinka higienos normas. Padidėjęs geležies ir mangano kiekis ne tik gadina buitinę techniką, palikdamas rudas ar gelsvas dėmes ant paviršių, bet ir gali turėti įtakos vandens skoniui bei kvapui. Kietas vanduo, kuriame gausu kalcio (Ca²⁺) ir magnio (Mg²⁺) jonų, yra pagrindinė kalkių nuosėdų susidarymo priežastis. Šios nuosėdos kaupiasi arbatinukuose, prietaisuose, vonios plytelėse, o svarbiausia - šildymo sistemose ir buitinėje technikoje, tokiose kaip vandens šildytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės. Tai ne tik sukelia nepatogumus, bet ir mažina prietaisų efektyvumą, pailgina jų tarnavimo laiką ir didina energijos sąnaudas. Skaičiuojama, kad vandens šildytuvai dėl kalkių gali išeikvoti net iki 20% daugiau elektros energijos.
Tačiau, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pastebi tendenciją, kad žmonės stato vandens filtrus neįsitikinę, ar jie tikrai reikalingi, ar jų vartojamas vanduo iš tikrųjų neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimų. Svarbu suprasti, kad netinkamai parinkti ar be reikalo naudojami filtrai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Nukalkinimo filtrai: veikimo principai ir poveikis vandens kokybei
Vandens minkštinimo, kitaip dar vadinami vandens nukalkinimo filtrai, skirti pašalinti kalcio, magnio ir kitų kietumą sukeliančių medžiagų jonų perteklių. Jų veikimo principas pagrįstas jonų mainų procesu, kuomet iš vandens šalinami kalcio ir magnio jonai, o jų vietoje patenka natrio arba kalio jonai. Šis procesas efektyviai apsaugo buitinę techniką ir santechnikos prietaisus nuo kalkių nuosėdų.
Tačiau čia iškyla svarbus klausimas: ar toks vanduo, netekęs kalcio ir magnio, tampa "fiziologiškai bevertis" ar net kenksmingas? Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius, išreiškia nuomonę, kad vandens minkštinimo filtrai nepalieka vandenyje organizmui reikalingų mineralų, nes juos pakeičia į natrio chloridą, kitaip tariant - druską. Jis teigia, kad jei norime gauti mineralų, galime rinktis mineralinį vandenį, o ne šiuos filtrus, kurie mineralus neutralizuoja. Jo nuomone, jei rūpi arbatinuko apsauga, galima tiesiog pirkti vandenį arbatai.
Kiti ekspertai, pavyzdžiui, Juozas Jankauskas, atkreipia dėmesį į tai, kad jei įrengiamas filtras su natrio formos katijonitiniu užpildu, filtruotame vandenyje nelieka kalcio ir magnio jonų, o vietoj jų atsiranda ekvivalentinis kiekis natrio jonų. Jis pabrėžia, kad natrio jonų mes gauname pakankamai su maistu, o papildomas jo kiekis vandenyje gali būti žalingas, nes sulaiko skysčius organizme, gali sukelti tinimus ir padidinti kraujospūdį. Kūdikiams ypač svarbu riboti natrio vartojimą - negalima vartoti vandens, turinčio daugiau nei 20 mg/l natrio koncentraciją. Todėl nugeležinimo ar minkštinimo filtrais apdorotą vandenį, kuris skirtas maisto gaminimui, būtina ištirti laboratorijoje.
Kita vertus, yra ir nuomonių, kad minkštinimo proceso metu vandenyje nežymiai padidėja natrio kiekis, o chlorido kiekis išlieka nepakitęs. Filtruotas minkštas vanduo netampa sūresnis ir neįgyja poskonio, nes vandens sūrumą lemia abu šie mikroelementai. Nurodoma, kad viename litre vandens vidutiniškai yra apie 70-80 mg natrio, o tai yra žymiai mažiau nei, pavyzdžiui, riekelėje duonos. Taigi, teigiama, kad išvalytą minkštą vandenį vartoti maistui ruošti ir atsigerti yra visiškai saugu.
Taip pat svarbu atskirti vandens minkštinimo funkciją nuo bendro vandens valymo. Jei pasirenkamas atvirkštinio osmoso filtras, tuomet galima turėti beveik distiliuotą vandenį, kuris organizmui nėra labai naudingas. Tačiau minkštinimo filtras, atliekantis tik savo pagrindinę funkciją, neturėtų išvalyti kitų mikroelementų taip, kad vanduo taptų fiziologiškai bevertis. Jis neturėtų pakeisti vandens pH į rūgštinę pusę.
Vandens tyrimai: būtinas žingsnis prieš sprendimą
Viena didžiausių klaidų - tai filtrų įrengimas nepasitarus su specialistais ir neatlikus vandens tyrimų. NVSPL specialistai gyventojams visada pataria atlikti cheminius vandens tyrimus vandenyje prieš filtrą ir po jo. Gavus tokius palyginamuosius tyrimų rezultatus, specialistai galės pasakyti, kokios kokybės vanduo tiekiamas į jūsų gyvenamąją vietą ir ar būtina įsirengti filtrus vandens kokybei gerinti.
Svarbiausi indikatoriniai ir toksiniai rodikliai, kuriuos siūloma išsitirti vandenyje prieš filtrą ir po filtro yra: geležis; manganas; suminis kalcis ir magnis; permanganato indeksas; amonio kiekis; chloridai; sulfatai; pH; savitasis elektrinis laidis (SEL); nitritai; nitratai.
NVSPL laboratorinių tyrimų duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis - vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik kenkia estetikai, suteikdamas vandeniui rudą atspalvį. Vandens kietumas pagal higienos normas nėra normuojamas, nes jį lemia kalcio ir magnio jonai, kurie yra būtini žmogaus sveikatai.
Kiti vandens taršos šaltiniai ir filtrai
Be geležies ir kietumo, vandenyje gali būti ir kitų teršalų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šulinių vandenį, kurio kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, patenkantis į požeminius vandenis, gali užteršti geriamojo vandens šaltinius azotiniais junginiais - nitratais ir nitritais. Šie junginiai yra toksiniai, neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, nepašalinami virinant ar buitiniais filtrais. Dideli jų kiekiai pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams. NVSPL tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija.
Kai kurių šildymo įrangos gamintojai siūlo ir vandens filtrus, tačiau jie orientuojasi ne į geriamojo vandens filtravimą, o į techninio vandens išvalymą, siekiant apsaugoti vamzdynus nuo užkalkėjimo ir korozijos.
Svarbu nepamiršti, kad filtrai, kaip ir bet kokia technika, gali sugesti. Rekomenduojama filtravimo sistemą nuolat tikrinti, atlikti profilaktinę apžiūrą. Gedimo požymiai gali būti neįprasti garsai, pasikeitęs vandens kvapas, ant maišytuvų atsiradusios nuosėdos. Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus.
Ar vandens minkštinimo filtrai tikrai reikalingi buityje?
Galutinis verdiktas dėl vandens minkštinimo filtrų poreikio buityje nėra vienareikšmis ir priklauso nuo konkrečios situacijos.
Argumentai "už" minkštinimo filtrus:
- Buitinės technikos apsauga: Minkštas vanduo apsaugo skalbimo mašinas, indaploves, virdulius, katilus ir kitus prietaisus nuo kalkių nuosėdų, pailgina jų tarnavimo laiką ir taupo energiją.
- Santechnikos išsaugojimas: Sumažėja kalkių apnašų ant čiaupų, dušo galvučių ir kitų santechnikos elementų.
- Komfortas: Plaunantis rankas ar kūną minkštu vandeniu, jaučiamas "slidumo" pojūtis, muilas ir prausikliai lengviau nusiplauna. Lyginant su kietu vandeniu, kuris gali išsausinti odą ir pažeisti plaukus, minkštas vanduo yra malonesnis odai ir plaukams.
Argumentai "prieš" minkštinimo filtrus:
- Mineralų praradimas: Minkštinimo procesas pašalina kalcio ir magnio jonus, kurie yra būtini žmogaus organizmui. Nors šie mineralai gaunami ir su maistu, kai kuriems specialistams kelia susirūpinimą jų trūkumas vandenyje.
- Natrio padidėjimas: Kalcio ir magnio jonai pakeičiami natrio jonais, kurių perteklius organizme gali būti žalingas. Nors kiekiai paprastai nėra dideli, svarbu tai žinoti, ypač turint sveikatos problemų ar auginant kūdikius.
- Galimas vandens skonio pasikeitimas: Nors minkštas vanduo netampa sūresnis, jo skonis gali šiek tiek pakisti dėl cheminės sudėties pokyčių.
- Nereikalingumas centralizuotai tiekiant vandenį: Kai kurių nuomone, centralizuotai tiekiamos vandens tiekimo įmonės užtikrina pakankamai gerą vandens kokybę, kuri nebūtinai reikalauja papildomų filtrų.
Išvada: Sprendimas dėl vandens nukalkinimo filtro įrengimo turėtų būti priimamas tik po kruopštaus vandens kokybės tyrimų ir konsultacijos su specialistais. Jei vandens kietumas yra labai aukštas ir kelia realią grėsmę buitinei technikai bei santechnikai, tinkamai parinktas ir prižiūrimas minkštinimo filtras gali būti naudingas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jo veikimo principus, galimą poveikį vandens cheminiams rodikliams ir, jei reikia, naudoti atskirą filtrą geriamajam vandeniui arba rinktis kitas vandens valymo technologijas, kurios išsaugo naudingus mineralus. Svarbiausia - siekti informuoto sprendimo, o ne aklai sekti reklamos ar populiariais mitais.
tags: #ar #reikia #vandens #nukalkinimo #filtro
