Ar verta gerti distiliuotą vandenį? Atsakymas į dažnai užduodamą klausimą
Socialiniuose tinkluose ir interneto platybėse vis dažniau pasigirsta diskusijų apie vandens kokybę, jo poveikį žmogaus organizmui ir įvairius jo apdorojimo būdus. Viena tokių diskusijų sukasi apie distiliuotą vandenį - ar jis tinkamas kasdieniam vartojimui, kokie jo privalumai ir trūkumai. Nors skelbiama, kad organizmas yra teršiamas geriant vandenį iš čiaupo, nes jame neva yra toksiškų medžiagų, o internete siūlomi specialūs vandens distiliuojančių aparatų pardavimai, svarbu atskirti mitus nuo moksliškai pagrįstų faktų.
Kas yra distiliuotas vanduo?
Distiliuotas vanduo - tai vanduo, iš kurio distiliacijos būdu pašalinti visi mineralai, druskos, priemaišos ir mikroorganizmai. Šis procesas apima vandens kaitinimą iki virimo temperatūros, susidariusių garų surinkimą ir jų kondensavimą atgal į skystį. Garų fazėje vanduo palieka po savimi mineralus, metalų pėdsakus, bakterijas ir kitus junginius, kurie paprastai randami įprastame vandenyje. Todėl distiliuotas vanduo yra itin grynas, neturintis jokių papildomų medžiagų. Jis dažnai lyginamas su lietaus vandeniu, kuris taip pat yra beveik be mineralų, kol nepateko į dirvą.
Kodėl kyla abejonių dėl vandens iš čiaupo?
Nors Lietuvoje, išskyrus Neringą, Palangą ir Kretingos rajoną, iš čiaupo bėga geros kokybės požeminis vanduo, tačiau vandens tiekimo metu gali kilti įvairių problemų. Vandentiekio darbuotojams atliekant remonto darbus, montuojant įrenginius ar likviduojant avarijas, vanduo gali užteršti. Siekiant apsaugoti vandenį nuo mikrobų, mažais kiekiais naudojamas natrio hipochloritas. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės Vakarų Lietuvoje, vanduo gali turėti rusvą atspalvį dėl didesnės geležies koncentracijos, kuri, pasak specialistų, nėra kenksminga žmogaus sveikatai. Pavojingesnė gali būti per didelė fluoridų koncentracija, kaip pasitaiko trečdalyje klaipėdiečių namų. Nors fluoras yra būtinas žmogaus kaulų sistemai, per dideli jo kiekiai nepalankūs vaikų kaulinio audinio vystymuisi. Taip pat, net ir kaimų šulinių vanduo ne visada yra sveikas ir švarus - jame gali pasitaikyti nitratų dėl netinkamos šulinio vietos ar kaimynų ūkyje naudojamų trąšų. Užterštas nitratais vanduo, net ir atrodydamas švarus, negali būti jausmu atpažintas.
Distiliuoto vandens privalumai ir trūkumai
Teigiama, kad distiliuotas vanduo yra visiškai be mikroelementų. Anot šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, distiliuotame vandenyje nėra absoliučiai nieko - nei natrio, nei kalio, nei magnio. „Mūsų ląstelės negali veikti be natrio, kalio, magnio, visų šitų mikroelementų, tai yra mūsų gyvybės esmė“, - teigia ji. Kai į organizmą patenka visiškai be jokių jonų distiliuotas vanduo, mikroelementai iš žarnyno ląstelių vidaus plūste plūsta į tą vandenį, nes turi išlyginti atsiradusį disbalansą. Šis procesas, prasidedantis žarnyne, vėliau įtraukia visą organizmą. Žarnyno ląstelėse nebelieka jokių jonų, todėl iš kraujo viskas pradeda plūsti į žarnyno ląsteles, o iš jų - vėl į distiliuotą vandenį. Gydytoja E. Šopytė perspėja, kad jei žmogus gertų tik distiliuotą vandenį, jis galėtų mirti per 3-4 dienas.
Atskyrimo tirpalai – distiliavimas
Nors mitas apie organizmo išvalymą distiliuotu vandeniu periodiškai grįžta į viešąją erdvę, gydytojai teigia, kad organizmo "plauti" nereikia, jam viskas yra gerai. Vanduo mums gyvybiškai reikalingas ne tiek dėl pačios vandens molekulės, kiek dėl jame esančių mikroelementų. Vasarą, kai prakaituojant netenkama mikroelementų, jų deficitą reikia papildyti. Gydytojai įspėja, kad distiliuotas vanduo iš esmės yra nuodas, su kuriuo lengva prisižaisti, todėl jo vartoti nereikėtų. Jis nėra naudingas, o žalingas sveikatai.
Alternatyvos ir rekomendacijos
Nors distiliuotas vanduo yra nepakeičiamas techninėms reikmėms, pavyzdžiui, akumuliatorių pildymui ar degtinės gamybai, jis nėra rekomenduojamas kaip pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Ilgalaikis jo vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Specialistai pataria rinktis kuo grynesnį, t.y., kuo mažiau kietųjų dalelių turintį vandenį. Tokį vandenį galima gauti naudojant atvirkštinės osmozės filtrą. Nors šie filtrai palieka minimalų kiekį kietųjų dalelių, jie vis tiek gerokai išvalo vandenį.
Norint atsigaivinti išvykus iš namų, sportuojant ar keliaujant, rekomenduojama rinktis į butelius išpilstytą geriamąjį vandenį. Renkantis jį, svarbu skaityti etiketę, kuri nurodys vandens rūšį, savybes ir kilmę. Vanduo buteliuose būna trijų rūšių, ir kiekvienam keliami skirtingi reikalavimai.
Tomas Kravec, kalbėdamas apie vandens svarbą organizmui, pabrėžia, kad vanduo sudaro maždaug tris ketvirtadalius žmogaus organizmo masės ir dalyvauja visuose jo procesuose. Seilėse jo yra 99%, kraujyje - 80%, o kauluose - 20%. Vanduo svarbus medžiagų apykaitai, deguonies ir maisto medžiagų pernešimui, pasisavinimui, šalinimui, raumenų tonuso palaikymui ir kūno temperatūros reguliavimui. Be vandens žmogus galėtų išgyventi apie dvi savaites.
Smegenys greitai reaguoja į vandens trūkumą - krenta kraujospūdis, pakinta širdies ritmas, sulėtėja mąstymas, apima mieguistumas, atsiranda galvos ir akių skausmai. Deja, daugelis žmonių nesugeba atskirti troškulio nuo alkio ir vietoje atsigėrimo pavalgo. Nors organizmas negali sukaupti vandens atsargų, jos turėtų būti nuolat papildomos. Rekomenduojama norma - apie 0,03 litro vandens kilogramui kūno svorio, tačiau sunkesniems nei 80 kg žmonėms gali prireikti iki 2,5 litro vandens per dieną. Kiekis turėtų būti didesnis karštu oru ar fizinio darbo metu.
T. Kravec taip pat pataria gerti vandenį ryte vos atsikėlus ir gurkšnoti jį visą dieną. Sveiki gėrimai gali būti vanduo, šviežiai spaustos sultys, žolelių arbatos, skystos sriubos. Saldinti, energiniai gėrimai, kava, juodoji ar žalioji arbata nėra sveiki, nes jie apkrauna organizmą ir šalinant jų sudėtines dalis organizmas išeikvoja dar daugiau vandens. Nerekomenduojama gerti ir itin šalto vandens, nes organizmui reikia eikvoti energiją jį šildyti. Geriausia gerti prieš valgį (likus bent 20-30 min.), o ne pavalgius, kad vanduo neskiestų skrandžio sulčių ir netrikdytų virškinimo.
Lietuvoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, saugu vandenį gerti ir iš čiaupo, nes viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama. Tais atvejais, kai vandens tiekėjai negali garantuoti natūralaus švarumo, geriamasis vanduo dezinfekuojamas (dažniausiai natrio hipohloritu). Vis tik, gerti nevirintą vandenį iš čiaupo rizikinga, jei jis tiekiamas iš smulkiųjų vandenviečių ar privačių šulinių, kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama.
Mituose ir tikrovėje
Dažnai pasigirsta mitas, kad distiliuotas vanduo "detoksikuoja" organizmą. Tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad jis turėtų ypatingų "detoksikuojančių" savybių. Žmogaus organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus (kepenys, inkstai), kurie veikia nepriklausomai nuo vandens rūšies.
Kitas mitas teigia, kad distiliuotas vanduo yra "rūgštinis" ir kenkia organizmui. Grynas distiliuotas vanduo yra neutralus (pH 7), nors kontaktuodamas su oru gali absorbuoti anglies dioksidą ir tapti šiek tiek rūgštesnis.
Taip pat manoma, kad distiliuotas vanduo "išplauna" visus mineralus iš organizmo. Nors distiliuotas vanduo teoriškai gali paveikti mineralų pusiausvyrą, jei vartojamas ilgą laiką kaip vienintelis vandens šaltinis, jis neišplauna visų mineralų iš organizmo.
Galiausiai, svarbu atskirti virintą vandenį nuo distiliuoto. Vandens virinimas sunaikina bakterijas, bet nepašalina mineralų ir kitų ištirpusių medžiagų. Distiliuotas vanduo iš tiesų išgauna mineralus iš to, su kuo kontaktuoja - būtent dėl šios priežasties jis yra vengtinas metaliniuose induose ir kai kuriuose plastikiniuose induose.
Nors nedidelius distiliuoto vandens kiekius gerti yra saugu, ilgalaikis vartojimas gali sukelti mineralų trūkumą. Todėl, vietoj distiliuoto vandens, rekomenduojama rinktis filtruotą vandenį, kuris nepašalina naudingųjų mineralų ir nesukelia sveikatos sutrikimų, arba kokybišką mineralinį ar šaltinio vandenį.
tags: #ar #tinkamas #gerti #distiliuotas #vanduo
