Aušinimo sistemos pildymas distiliuotu vandeniu: Mitai ir realybė
Automobilio aušinimo sistema yra vienas svarbiausių komponentų, užtikrinančių variklio tinkamą veikimą ir ilgaamžiškumą. Nors dauguma vairuotojų supranta jos svarbą, vis dar egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų, ypač susijusių su aušinimo skysčio pasirinkimu ir naudojimu. Vienas dažniausių ir potencialiai žalingiausių mitų yra tas, kad automobilių aušinimo sistemose galima naudoti paprastą vandenį, net ir distiliuotą. Šiame straipsnyje gilinsimės į aušinimo sistemos veikimo principus, analizuodami, kodėl vanduo, net ir distiliuotas, nėra tinkamas aušinimo skysčio pakaitalas, ir kokios pasekmės gali kilti dėl netinkamo skysčio pasirinkimo.
Vanduo aušinimo sistemoje: kodėl tai bloga idėja?
Dažniausia vairuotojų klaida - manyti, kad automobilis gali sugesti vien tik įvažiavus į vandens telkinį ar didesnę balą. Tuomet bėda tikrai neišvengiama, tačiau kartais gedimui užtenka žymiai mažiau. Automobilių specialistai rekomenduoja vandens nenaudoti jokiose automobilio sistemose - nei aušinimo radiatoriuose, nei langų apiplovimui. Priežastis paprasta - vanduo verčia automobilio dalis rūdyti iš vidaus, be to, detalės apsineša kalkėmis.
Kaip teigia specialistai, ne toks jau retas atvejis, kai taupydami vairuotojai aušinimo sistemą užpildo vandeniu. Ypač vasarą - juk esant pliusinei temperatūrai vanduo neužšals. Vėliau, prieš žiemą juk galima ir koncentratu praskiesti vandenį. Tačiau specialistai įspėja - tokie veiksmai gali brangiai kainuoti. „Nesvarbu ar vasara, ar ne vasara - vandens pilti negalima. Antifrizo sudėtyje yra riebalo, kuris tepa tiek vandens pompą, tiek visą sistemą. Antifrizas atlieka ne tik aušinimo vaidmenį - jis taip pat pasižymi tepimo savybėmis. Vandens griežtai pilti negalima“, - perspėja serviso tinklo „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.
Užšalimas nėra vienintelė automobiliui pražūtinga vandens savybė. „Naudojant antifrizą aušinimo sistema nerūdija iš vidaus. Antifrizo ir užvirimo temperatūra kiek didesnė, nei paprasto vandens. Situacija panaši, kaip ir su stabdžių skysčiu. Antifrizą reikia keisti kas dvejus metus“, - sako V. Paškauskas.
Distiliuotas vanduo: ar tikrai išeitis?
Situacijos nepakeis ir distiliuotas vanduo. Tiesa, tai jau geresnis variantas, nei vanduo iš čiaupo. „Distiliuotas vanduo skirtas aušinimo koncentrato skiedimui. Distiliuotas vanduo savo sudėtyje neturi kalkių. Kalkės nusėda ant sienelių ir blogėja aušinimas, tuomet pradeda kaisti motoras. Koncentrato negalima skiesti paprastu vandeniu. Apskritai, paprasto vandens geriau niekur nepilti. Netgi į langų apiplovimo bakelį - viskas užkalkėja. Paskui žmonės stebisi, kodėl neveikia langų apipurškimas - nes užkalkėja purkštukai. Susidaro kalkės, puškimo angelė mažėja ir prastai purškia“, - sako V. Paškauskas.
Specialistai pabrėžia, kad distiliuotas vanduo neturi visų reikiamų savybių, kurių reikia aušinimo sistemai. Nors jis ir neturi kalkių, jam trūksta kitų svarbių priedų, kurie užtikrina sistemos apsaugą nuo korozijos ir tepimą.
Antifrizo svarba ir savybės
Aušinimo skystis mūsų automobiliuose atlieka labai svarbią funkciją - jis šildo mus sėdinčius automobilio salone, taip pat šildo variklį tolygiai pradinėje jo darbo stadijoje, o paskui palaiko stabilią temperatūrą variklio darbinę kad variklis dirbtų sklandžiai ir gerai. Žinoma, šiame procese dalyvauja ir visa eilė kitų agregatų ir sistemų, bet visas jas būtent ir apjungia cirkuliuojantis aušinimo skystis. Aušinimo skystis, priešingai nei pavyzdžiui vanduo, turi ir tepimo savybių, todėl labai svarbu, kad sistemoje visuomet pakaktų aušinimo skysčio, kad jis būtų švarus ir keičiamas laiku gamintojo nurodytais intervalais.
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.
- Virimo temperatūra: Turi būti ne mažesnė nei 107°C. Aukštesnė virimo temperatūra nei vandens (100°C) leidžia sistemai dirbti aukštesnėje temperatūroje be perkaitimo, ypač esant aukštam slėgiui aušinimo sistemoje.
- Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra: Turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Tai užtikrina, kad skystis neužšals žiemą, o plėsdamasis nesugadins sistemos komponentų.
- Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos: Tai vienos svarbiausių savybių. Korozija - metalų irimas, o kavitacija - garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Antikoroziiniai priedai, kitaip vadinami korozijos inhibitoriais, saugo metalinius komponentus nuo šių pažeidimų.
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas - Repco
Aušinimo skysčio keitimas ir priežiūra
Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių eksploatacinių automobilių skysčių. Be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Specialistai rekomenduoja antifrizą keisti kas dvejus metus, tačiau retas lietuvis šių rekomendacijų paiso. „Labai retas atvejis, kad žmonės atvažiuotų keisti antifrizą. Antifrizą dažniausiai keičia tada, kai keičia pagrindinį diržą. Kai keičiame diržą, keičiasi įtempėjai ir keičiasi vandens siurblys. Kai jį nuimame, kažkiek antifrizo nubėga, tai mes rekomenduojame ir jį pasikeisti. Pagrindinį diržą rekomenduojama pasikeisti arba kas penkerius metus, arba kas 80 tūkst. km“, - sako V. Paškauskas.
Eksploatuojant transporto priemonę, aušinimo skysčio kokybė dėl jame esančių priedų irimo, korozijos, kalkių nuosėdų, alyvos pėdsakų bei kitų dalelių, teršiančių aušinimo skystį, prastėja. Naujas aušinimo skystis papildomai padengia aliumininių dalių paviršius apsauginiu sluoksniu, kuris apsaugo nuo korozijos. Jei aušinimo skystis nebus pakeistas, naujai sumontuotų dalių paviršiai neturės tokios apsaugos. Taip nutinka, nes aušinimo sistemoje esantis senas skystis neturi pakankamo kiekio apsauginių priedų - jie buvo išnaudoti anksčiau išmontuotų dalių paviršių padengimui. Aušinimo skysčio papildymas nėra prasmingas, nes per mažas priedų kiekis nesugebės padengti neapsaugotų paviršių. Trumpai tariant, profesionalūs mechanikai turi tik vieną sprendimą - išpilti senąjį skystį, kruopščiai praplauti sistemą ir pripildyti ją nauju skysčiu!
Aušinimo sistemos praplovimas: kodėl ir kada?
Vienas pagrindinių žingsnių aušinimo sistemos aptarnavimo metu yra kruopštus jos plovimas. Tai nuo pažeidimų apsaugo naujai sumontuotus komponentus, pvz., šilumokaičius, aušinimo skysčio siurblius arba įsiurbiamo oro aušintuvus (angl. Intercooler). Plovimas pašalina nuosėdas iš aušinimo sistemos ir užtikrina geresnį variklio aušinimą bei apsaugo jį nuo užšalimo pakartotinai pripildžius sistemą.
Dalis gamintojų aiškiai nurodo, kad kai kurie varikliai turi būti praplaunami, pvz., „Volkswagen“ EA288 ir EA288 EVO varikliai. Šis reikalavimas anksčiau kėlė problemų nepriklausomoms dirbtuvėms, nes jos neturėjo tinkamos įrangos sistemų praplovimui, kurią naudoja autorizuoti autoservisai. „Continental TOOL BOX W04“ komplektas - tai kompaktiškas sprendimas, kuris suteikia galimybę ir nepriklausomoms dirbtuvėms praplauti variklius pagal gamintojo specifikacijų reikalavimus.
Praplovimas dažniausiai yra būtinas, kai:
- Keičiamas aušinimo skysčio siurblys.
- Sistema užteršta alyvos pėdsakais.
- Buvo naudojama sandarinimo pasta montuojant komponentus.
- Į sistemą buvo pripiltas nekokybiškas aušinimo skystis ar paprastas vanduo.
Kito serviso atstovas Rimas DELFI kalbėjo, kad netinkamai naudojamas vanduo iš tiesų dažnai sukelia problemų ir vairuotojų automobiliai dėl to nukenčia. Jis teigė, kad kartais taisymas brangiai kainuoja. Kaina gali siekti net kelis šimtus eurų. „Blogiausia, kai žmonės supainioja skysčius ir supila juos visai ne ten, kur reikia. Tada automobiliui padaroma daugiausiai žalos. Tokiu atveju reikia rimto įsikišimo ir rimtų meistrų. Bet taip vadinamuose garažiukuose bet kokiu atveju nerekomenduočiau lankytis, nes ten dirbantiems žmonėms dažniausiai trūksta kvalifikacijos. Mano manymu, servise tokių gedimų taisymo kainos tikrai nėra milžiniškos. Dažniausiai apsiribojama keliasdešimčia eurų", - sakė meistras.
Aušinimo skysčių klasifikacija ir pasirinkimas
Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų.
- G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai.
Pabrėžiame, kad skirtingi automobiliai nurodo skirtingus aušinimo skysčius savo gaminamiems automobiliams, tik realybėje, kai skysčių daug - net pildami iš esmės nurodytos spalvos aušinimo skystį, negalite būti garantuoti, kad tai būtent tai, ko reikia Jūsų varikliui. Reikėtų elgtis atsargiai ir stengtis nemaišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčių.
Išvada
Automobilio aušinimo sistemos tinkama priežiūra yra gyvybiškai svarbi jo veikimui ir ilgaamžiškumui. Vanduo, net ir distiliuotas, nėra tinkamas aušinimo skysčio pakaitalas dėl jo savybių, kurios gali sukelti koroziją, kalkių nuosėdas, variklio perkaitimą ir galiausiai - rimtus gedimus. Visada naudokite tik gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, laiku jį keiskite ir prireikus atlikite aušinimo sistemos praplovimą. Tai padės išvengti brangių remontų ir užtikrins sklandų automobilio darbą.
tags: #ausinimo #sistema #pildyti #distiliuotu #vandeniu
