Baktericidinis Veikimas: Kaip Antibakteriniai Vaistai Naikina Bakterijas

Antimikrobinių medžiagų, kitaip vadinamų antibiotikais, atradimas tapo svarbiausia priemone kovojant su daugelio bakterijų sukeltomis žmonių ir gyvūnų infekcijomis. Šis žmogiškasis pasiekimas atvėrė naujas galimybes ne tik žmonių, bet ir veterinarinėje medicinoje, paverčiant anksčiau mirtinas ligas įveikiamomis. Tačiau jau pirmaisiais antibiotikų vartojimo metais atsirado jiems atsparios bakterijų atmainos. Gyvasis pasaulis, siekdamas išlikti, nuolat randa būdų prisitaikyti ir pasikeisti. Moksliniai įrodymai patvirtina, kad antibiotikų naudojimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi ir plitimą. Todėl ypač svarbu juos skirti gyvūnams gydyti tik esant dideliam poreikiui.

Kaip Veikia Antibiotikai?

Antibiotikai, nors ir veikia bakterijas, yra visiškai neefektyvūs prieš virusus, parazitus ar mikroskopinius grybus. Šios medžiagos pasižymi specifiniu poveikiu gyvoms ląstelėms, o jų veikimas gali būti dviejų tipų: baktericidinis arba bakteriostatinis.

• Baktericidinis veikimas tiesiogiai naikina bakterijas. Šis procesas dažniausiai grindžiamas bakterijos struktūros suardymu, pavyzdžiui, pažeidžiant jos ląstelės sienelę.
• Bakteriostatinis veikimas slopina bakterijų dauginimąsi, sutrikdydamas jų gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, baltymų sintezę.

Nuo 2006 m. Europos Sąjungos valstybėse antibiotikai gaminami iš mikroorganizmų (grybų, aktinomicetų, bakterijų) apykaitos produktų arba gaunami cheminių sintezės būdų. Siekiant sumažinti ligų sukėlėjų atsparumą antibiotikams, būtina juos naudoti tik bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, nes antibiotikai virusų nesunaikina. Norint pasiekti geriausią gydymo efektą ir išvengti atsparių bakterijų atsiradimo, įvertinus gyvūno sveikatos būklę ir, jei įmanoma, atlikus mikroorganizmo jautrumo testą (antibiogramą), reikia labai atidžiai parinkti antimikrobinę medžiagą, kuri būtų efektyviausia prieš nustatytus ligos sukėlėjus.

Bakterijų Atsparumo Mechanizmai

Bakterijoms iš sergančio gyvulio organizmo pašalinti reikalinga stipri imuninė sistema. Kai gyvūno organizmo imunitetas susilpnėja, bakterijos greitai dauginasi ir organizmui kenkia savo nuodingais apykaitos produktais. Žinomiausios ir gerai ištirtos gramteigiamos bakterijos yra stafilokokai, pneumokokai ir streptokokai, o gramneigiamos - gonokokai ir meningokokai. Visos bakterijų rūšys yra skirtingai jautrios tiems patiems antibiotikams. Blogiausia, kad kai kurios bakterijos gali būti visiškai nejautrios, t. y. rezistentiškos. Bakterijos, kurios jautrios tam tikram antibiotikui, priklauso to antibiotiko veikimo spektrui.

Daugelį metų antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas, tačiau pastaraisiais metais netinkamas jų vartojimas paskatino atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikinamos, o atsparios - lieka ir dauginasi. Atsparių bakterijų atsiradimas yra rimta visuomenės sveikatos problema, nes šios bakterijos lengvai plinta tarp žmonių, perduodamos šeimos nariams ir kitiems asmenims. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui, galėsime išlaikyti antibiotikų efektyvumą ateinančioms kartoms.

Neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų vystymąsi, naikina organizmo "gerąsias" bakterijas ir sukelia pašalinius reiškinius.

Kada Vartoti Antibiotikus?

Antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai jie yra būtini ir tik gydytojui juos paskyrus. Būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų dėl gydymo trukmės, dozių, vaistų laikymo ir kt. Jokiu būdu nenaudokite antibiotikų savo nuožiūra - tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir nuspręsti, ar antibiotikų vartojimas yra būtinas. Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami antibiotikai nepadės pasveikti, o tik pablogins jūsų sveikatą.

Antibiotikų negalima vartoti:

• Sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis).
• Esant aukštai temperatūrai (antibiotikai nemažina karščiavimo ir nepalengvina skausmo).
• Sutrikus žarnyno veiklai.
• Nėščioms moterims arba planuojančioms nėštumą.

Kartais antibiotikai yra būtini, kad pacientas pasveiktų, tačiau juos privalo skirti gydytojas. Gydantis antibiotikais, rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius probiotikų savybių, tokius kaip artišokai, svogūnai, cikorijos, česnakai, kukurūzų dribsniai, avižinė košė, ruginių gaminiai, pupelės, vaisiai. Taip pat naudinga gerti tirštas sultis ir alų (pastarasis vartojamas saikingai ir tik suaugusiems). Šie produktai padeda atkurti organizme gerąsias bakterijas, kurios žūva vartojant antibiotikus. Gydytojai pataria po antibiotikų vartojimo atlikti gerųjų bakterijų kursą.

Anot Hipokrato, dozės dydis skiria nuodą nuo vaisto. Už antibiotikų veiksmingumą ir savo sveikatos išsaugojimą esame atsakingi kiekvienas iš mūsų.

Pagrindinės Antibiotikų Grupės ir Jų Veikimo Principai

Antibiotikai yra vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Kadangi bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, egzistuoja ir įvairūs antibiotikai. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikroorganizmus: vieni juos sunaikina, kiti - sustabdo jų dauginimąsi.

I. Penicilinai (pvz., penicilinas)

• Veikimas: Baktericidinis (sunaikina mikrobus). Slopina bakterijų apvalkalo sintezę, veikdami tik jų dauginimosi stadijoje (sutrikdo mureino sintezę).
• Vartojimas: Kvėpavimo takų, šlapimo sistemos infekcijos, sifilis, gonorėja, bakterinis meningitas.
• Klasifikacija:
  • Natūralūs ir biosintetiniai (riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas): ilgo veikimo (benzilpenicilino prokaino druska, bicilinas 1); trumpo veikimo (benzilpenicilino natrio druska, benzilpenicilino kalio druska, fenoksimetipenicilinas).
  • Pusiau sintetiniai: oksacilinas (tinka stafilokokų sukeltoms infekcijoms), kloksacilinas, flukloksacilinas, dikloksacilinas, meticilino natrio druska.
  • Plataus veikimo spektro: ampicilinas, amoksicilinas, karbenicilinas.
  • Naujos kartos, plataus veikimo spektro: azlocilinas, mezlocilinas, piperacilinas.

II. Makrolidai

• Veikimas: Bakteriostatinis (sustabdo bakterijų dauginimąsi). Riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas.
• Klasifikacija:
  • Senos kartos (eritromicinas) - rezervinis vaistas, vartojamas, kai penicilinas neveikia. Gali pakenkti kepenims, sukelti tromboflebitus.
  • Naujos kartos (azitromicinas, klaritromicinas) - mažiau pavojingi kepenims; klaritromicinas vartojamas opaligės gydymui.

III. Linkozamidai

• Veikimas: Bakteriostatinis, riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas, ypač stafilokokus. Taip pat efektyvus prieš anaerobus (bakterijas, kurios gyvena ir dauginasi be deguonies).
• Vartojimas: Osteomielitų (kaulų čiulpų uždegimų) gydymas.
• Atstovai: Linkomicinas, klindamicinas. Galimas šalutinis poveikis - pseudomembraninis kolitas (žarnų uždegimas), kraujo gamybos slopinimas.

IV. Polimiksinai

• Veikimas: Baktericidinis, riboto veikimo spektro. Veikia gramneigiamas bakterijas, nesirezorbuoja iš žarnyno.
• Vartojimas: Žarnyno infekcijų gydymas, vietinis vartojimas praguloms, nudegimams.
• Šalutinis poveikis: Toksiškai veikia nervų sistemą ir inkstus.
• Atstovai: Polimiksino M sulfatas (labai toksiškas, vartojamas tik vietiškai), polimiksino B sulfatas (mažiau toksiškas, vartojamas itin sunkių infekcijų atvejais).

V. Chinolonai

• Veikimas: Baktericidinis, slopina fermentą girazę. Riboto veikimo spektro, labiau veikia gramneigiamas bakterijas.
• Vartojimas: Dažniausiai šlapimo takų infekcijoms gydyti (išsiskiria per inkstus nepakitę).
• Šalutinis poveikis: Slopina kaulų formavimąsi (negali vartoti vaikai), sukelia apsigimimus (negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai ir kraujodarai.
• Atstovai:
  • Senos kartos: nalidikso rūgštis, oksolino rūgštis.
  • Naujos kartos: ofloksacinas, ciprofloksacinas, norfloksacinas.

VI. Cefalosporinai

• Veikimas: Plataus veikimo spektro, baktericidinis, slopina bakterijų sienelės apvalkalo sintezę.
• Pagrindiniai atstovai:
  • I kartos: cefaleksinas, cefazolinas, cefalotinas. Vartojami stafilokokų, streptokokų sukeltoms infekcijoms (pūlinėms).
  • II kartos: cefuroksimas. Ypač veiksmingi prieš anaerobines bakterijas. Vartojami pooperacinėms infekcijoms gydyti.
  • III kartos: ceftriaksonas, lorakarbefas, cefotaksimas, ceftazidimas. Vartojami sunkioms infekcijoms gydyti (meningitas, gonorėja).
  • IV kartos: cefepimas. Vartojamas sunkioms infekcijoms.

VII. Aminoglikozidai

• Veikimas: Baktericidinis, slopindami bakterijos sienelės apvalkalo sintezę. Plataus veikimo spektro, bet labiau veikia gramneigiamas bakterijas.
• Vartojimas: Virškinimo trakto, šlapimo takų ir sisteminėms infekcijoms gydyti.
• Pavojingiausi šalutiniai poveikiai: Gali pakenkti klausai, sukelti apsigimimus (negalima nėščiosioms), pakenkti nervų sistemai.
• Atstovai:
  • Senos kartos: streptomicinas (veikia ir prieš tuberkuliozės sukėlėjus), kanamicinas, neomicinas.
  • Naujos kartos: gentamicinas (platesnio nei kiti veikimo spektro; didelės dozės gali sutrikdyti pusiausvyrą).

VIII. Tetraciklinai

• Veikimas: Labai plataus veikimo spektro, bakteriostatinis, slopina bakterijų baltymų sintezę.
• Vartojimas: Negalima gerti su pienu, nes susidaro netirpios medžiagos ir antibiotikas tampa neveiksmingas.
• Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: Kaupiasi kauluose ir dantyse (gali patamsėti dantys), vaikams slopina augimą. Negalima vartoti nėščiosioms.
• Atstovai:
  • Senos kartos: tetraciklinas, oksitetraciklinas (naudojamas vietiškai).
  • Naujos kartos: doksiciklinas (chlamidiozė, Laimo liga), metaciklinas.

IX. Chloramfenikoliai (Levomicetinas)

• Veikimas: Labai plataus veikimo spektro.
• Vartojimas: Vartojamas tik tada, kai nepadeda kiti antibiotikai, dėl didelio toksiškumo.
• Šalutiniai poveikiai: Slopina eritrocitų gamybą, toksiškas kepenims, kenkia kaulų čiulpams.

X. Rifamicinai

• Veikimas: Baktericidinis, slopina mikrobų nukleorūgščių sintezę.
• Vartojimas: Tuberkuliozės gydymas.
• Šalutinis poveikis: Gali būti pavojingas kepenims. Negalima vartoti pirmus tris nėštumo mėnesius.
• Atstovas: Rifampicinas.

XI. Sulfanilamidai

• Veikimas: Veikia ne tik bakterijas, bet ir grybelius bei pirmuonis (ypač toksoplazmas). Bakterijas veikia silpniau nei kiti antibiotikai. Nėra tipiški antibiotikai.
• Vartojimas: Ūmioms, nekomplikuotoms infekcijoms gydyti.
• Atstovai: Urosulfanas (šlapimo takų infekcijoms), sulfazinas, sulfapiridazinas, sulfadenas, ftalazolis (virškinamojo trakto infekcijoms). Natrio sulfacilis (akių konjunktyvitui), sulfasalazinas (žarnų ligoms).
• Kombinuotas preparatas: Sulfametoksazolis - trimetoprimas (baktrimas, biseptolis) vartojamas kvėpavimo, šlapimo takų infekcijoms gydyti.
• Galimi šalutiniai efektai: Kraujodaros slopinimas, ilgai vartojant - anemija. Negalima vartoti nėščiosioms.

Pasaulinė Supratimo Apie Antimikrobinį Atsparumą Savaitė

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę (lapkričio 18-24 d.), kurios šūkis yra „Kartu užkirskime kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms“, ragina atsakingiau elgtis su vaistais. Neracionalus vaistų vartojimas yra svarbi problema visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų yra išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai, o beveik pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai.

Antimikrobinis atsparumas - tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Aktualiausia problema sveikatos apsaugoje yra antibakterinis atsparumas - bakterijų atsparumas antibiotikams. Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos apsaugoje, bet ir žemės ūkyje bei gyvulininkystėje. Atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų - jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Prasidėjus šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, padidėja sergamumas gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei antibiotikų suvartojimas. Todėl būtina antibiotikus vartoti teisingai ir tik tada, kai jie yra reikalingi. Svarbu nevartoti vaistų likučių, t. y.

Prof. dr. pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje gajus klaidingas įsitikinimas, jog vos tik susirgus reikia „griebtis“ antibiotikų, esą jie padeda nuo visų negalavimų. Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ragina žmones atsakingiau elgtis su antibiotikais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes. Dėl antibiotikų vartojimo pirmiausia reikia konsultuotis su šeimos gydytoju. Europos supratimo apie antibiotikus diena - tai Europos sveikatos iniciatyva, remiama ir Pasaulinės sveikatos organizacijos bei kitų suinteresuotų sveikatos specialistų ir mokslininkų grupių. Jos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinti atsakingą bei teisingą antibiotikų vartojimą.

tags: #baktericidinis #veikimas #antibakteriniu #vaistu

Populiarūs įrašai:

• Nuotekų valymo technologijos Lietuvoje
• Išsamus vadovas: baseino vandens priežiūra
• Filtravimo technologijų apžvalga
• Instrukcija: Peugeot 307 kuro filtro keitimas
• Naujienos apie SWITCH