Biologinio nuotekų valymo įrenginio paleidimas: išsamus vadovas

Tinkamai suplanuotas ir atliktas biologinio nuotekų valymo įrenginio (toliau - BNVĮ) montavimas bei paleidimas yra itin svarbus veiksnys, užtikrinantis jo ilgalaikį ir efektyvų veikimą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus su BNVĮ paleidimu susijusius etapus, nuo montavimo vietos parinkimo iki pirminio paleidimo ir eksploatavimo rekomendacijų. Mūsų komanda atlieka įrenginių montavimą ir paleidimą visame Vilniaus regione, todėl, jei Jums reikalingos šios paslaugos, papildoma informacija ar konsultacija, maloniai prašome su mumis susisiekti.

Montavimo vietos parinkimas: pirmas žingsnis link sėkmės

Rekomenduojama įrenginį montuoti ne žemiausioje sklypo vietoje, kurioje kaupiasi lietaus ir polaidžio vanduo. Tokia vieta gali apsemti ne tik patį įrenginį, bet ir oro kompresorių, kuris montuojamas atskiroje talpoje šalia valymo įrenginio, 1-4 metrų atstumu. Orapūtės talpa montuojama taip, kad jos viršus būtų 5 cm aukščiau žemės paviršiaus, taip užtikrinant apsaugą nuo vandens patekimo.

Montavimas gruntuose: užtikrinant ilgaamžiškumą

Nuotekų valymo įrenginiai montuojami kaip požeminiai objektai. Atsižvelgiant į tai, kad po sniegu esančioje atitekamojoje nuotakynėje krinta vandens temperatūra, įrenginys turi būti neįšąlančiame gylyje. Dėl to vandens paviršius visose nuotekų valymo įrenginių dalyse žiemą neužšąla.

Montuojant savistovius, nevažiuojamoje dalyje montuojamus įrenginius (pvz., BV-GP-08S, BV-GP-1S ir kt.), kurių įtekėjimo vamzdis siekia iki 1,5 metro, reikia laikytis šių taisyklių:

1. Iškasama duobė: Duobė įrenginio montavimui ruošiama atsižvelgiant į konkretaus įrenginio matmenis.
2. Duobės paruošimas: Duobės dugnas išlyginamas ir gruntas sutankinamas, užtikrinant stabilų pagrindą.
3. Įrenginio nuleidimas: Įrenginys atvežamas į vietą ir kėlimo technikos pagalba nuleidžiamas į paruoštą duobę ant išlyginto ir sutankinto dugno.
4. Vamzdžių pajungimas: Reikia atkreipti dėmesį, kad įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžiai būtų parinkti pagal vandens tekėjimo kryptį ir tinkamai sumontuoti.
5. Įrenginio užpildymas: Įrenginys užpildomas vandeniu iki ištekėjimo vamzdžio lygio. Tai svarbu stabilizuoti įrenginiui grunte.
6. Duobės užpildymas: Duobė aplink įrenginį užpilama smėliu, gruntą tankinant vandeniu. Draudžiama užkasti įrenginį kitokiu gruntu, pvz., moliu ar statybinėmis atliekomis.

Inkaravimas: apsauga nuo aukšto gruntinio vandens

Esant aukštam gruntiniam vandeniui (1 metras nuo žemės paviršiaus) arba esant užtvindymo tikimybei talpos pastatymo vietoje, siekiant išvengti jos išspaudimo ar sutraiškymo, atliekamas talpos inkaravimas prie gelžbetoninio rentinio trosų pagalba. Tai užtikrina papildomą stabilumą ir saugumą.

Montavimas po važiuojamąja dalimi: tvirtumas ir ilgaamžiškumas

Valymo įrenginiai, kurie montuojami po važiuojama kelio danga arba jeigu įtekėjimo vamzdis yra giliau kaip 1,5 metro, yra montuojami gelžbetoniniuose rentiniuose. Įrenginiai gali būti montuojami labai giliai, maksimalus projektinis gelžbetoninių rentinių šulinys gali siekti 7 metrus.

Montuojant važiuojamoje dalyje montuojamus įrenginius (pvz., BV-GP-08, BV-GP-1 ir kt.), reikia laikytis šių taisyklių:

1. Gelžbetoninių rentinių montavimas: Rentiniai montuojami ant armuotos gamyklinės perdangos ar išbetonuotos plokštės. Sumontuojami du arba trys rentiniai, juose išpjaunamos įtekėjimo ir ištekėjimo angos.
2. Įrenginio įleidimas: Į suformuotą gelžbetoninį šulinį įleidžiamas polipropileninis įrenginys. Tarpai tarp polipropileninės talpos ir gelžbetoninių rentinių būtinai užpilami sausu cementiniu skiediniu SIIIa.SK1 (M150). Įrenginį būtina inkaruoti.
3. Vamzdžių pajungimas ir hermetizavimas: Sumontavus polipropileninį įrenginį, pajungiami įtekėjimo-ištekėjimo vamzdžiai. Angos užbetonuojamos ir hermetizuojamos šalta bitumine mastika.
4. Viršutinės dalies montavimas: Montuojama gelžbetoninė perdanga ir paaukštinimo žiedai iki projektinės žemės paviršiaus altitudės.
5. Duobės užpildymas: Duobė užpilama smėliu, gruntas tankinamas kas 20-30 cm.

Jeigu įrenginys montuojamas po mažo intensyvumo (transporto apkrova iki 1,5 tonos) važiuojamąja kelio dalimi, būtina jį apsaugoti nuo transporto priemonių apkrovos. Tam įrengiamos gelžbetoninės apkrovos paskirstymo plokštės, kurios montuojamos ant polių. Plokštė negali remtis ant valymo įrenginio - derėtų palikti bent 5-10 cm pločio užpilamo grunto tarpelį. Plokštės dydis kiekvienu atveju apskaičiuojamas projektuotojo-konstruktoriaus individualiai. Po važiuojamąja kelio dalimi montuojami valymo įrenginiai komplektuojami su perėjimo žiedu, kuris iš standartinio 1,0 metro diametro susiaurėja iki 0,6 metro.

Orapūtės montavimas: gyvybė valymo procesui

Orapūtė montuojama šalia nuotekų valymo įrenginio, jai skirtoje talpoje (atstumas tarp įrenginio ir talpos ne didesnis nei 5 metrai) ir yra prijungiama prie elektros tiekimo sistemos. Užsakovui pageidaujant, orapūtė gali būti statoma ir pastato viduje (garaže, rūsyje).

Svarbu teisingai pakloti oro padavimo vamzdelį. Jis turi būti paklotas ant sutankinto grunto su nuolydžiu į nuotekų valymo įrenginį, kad jame nesikauptų kondensatas, kuris žiemos metu gali užšalti. Orapūtės dėžutės dangtis turi būti 5 cm virš žemės paviršiaus, kad lietaus ar polaidžio metu vanduo nepatektų į vidų ir neapsemtų orapūtės.

Nuotekų valymo įrenginių paleidimo tvarka: gyvojo proceso startas

Paleidimo - derinimo darbai atliekami, kai vidutinė paros temperatūra ne mažesnė kaip 12 °C. Šis reikalavimas užtikrina optimalias sąlygas mikroorganizmams pradėti savo veiklą.

Svarbu suprasti orapūtės valdiklio funkciją:

• 1 kranas (erliftas): Reguliuoja grįžtamo vandens srautą, kuris yra būtinas deguonies tiekimui į tam tikras įrenginio dalis.
• 2 ir 3 kranai (aeratoriai): Reguliuoja oro srautą, paduodamą į difuzorius, atsakingus už "virimą" (intensyvų aeravimą) įrenginio dugne.
• 4 kranas (paviršinis aeravimas): Neleidžia susidaryti dumblo plutai ant paviršiaus, užtikrinant tolygų procesą.

Paleidimo seka:

1. Įrenginio užpildymas: Įrenginys pripilamas vandens iki ištekėjimo vamzdžio lygio.
2. Orapūtės įjungimas: Įjungiamas oro kompresorius.
3. Pradinis nustatymas: Uždaryti visi kranai.
4. Aeratorių reguliavimas:
   • Žiūrint į įtekėjimo vamzdį iš kairės į dešinę: atidaromas 2 kranas (pilnai), pasimato "virimas" kairėje pusėje, kranas prisukamas iki 30 laipsnių.
   • Atidaromas 3 kranas pilnai, pasimato "virimas" dešinėje pusėje, kranas prisukamas iki 30 laipsnių. Dabar matomas "virimas" abiejose pusėse.
5. Erlifto reguliavimas: Atidaromas 1 kranas. Erliftu pradeda bėgti vanduo. Kraną po truputį prisukinėjame, kad atsirastų "virimai" šonuose, bet tuo pačiu per erliftą bėgtų vanduo.
6. Paviršinio aeravimo reguliavimas: Atidaromas 4 kranas pilnai. Pasirodo "virimas" antrinio sėsdintuvo paviršiuje. Kranas prisukamas taip, kad matytųsi "virimai" kairėje ir dešinėje pusėse, bėgtų vanduo per erliftą ir aeruotųsi antrinio sėsdintuvo paviršius.
7. Naudojimo pradžia: Pradedama naudotis įrenginiu, t. y. didinama organinių medžiagų (nuotekų) kiekis.

Dumblo užsiveisimas: natūralus arba pagreitintas procesas

Dumblas, sudarytas iš gyvų mikroorganizmų, yra esminė BNVĮ veikimo dalis. Jis gali užsiveisti dviem būdais:

• Savaiminis užsiveisimas: Paprastai, naudojantis nuotekų valymo įrenginiu, bakterijos užsiveisia per 3-4 savaites. Šis procesas priklauso nuo nuotekų kiekio ir sudėties.
• Pagreitintas užveisimas: Dumblo atvežama iš kitų, jau veikiančių ir tvarkingai eksploatuojamų įrenginių. Tokiu būdu įrenginys būna paruoštas eksploatacijai per parą. Tai ypač naudinga, kai įrenginys paleidžiamas vėlyvą rudenį ar žiemą, kai natūralus procesas vyktų lėčiau.

Transportavimas ir sandėliavimas: saugumo užtikrinimas

1. Transportavimas: Prieš talpinant įrenginį į transporto priemonę, būtina įsitikinti, kad joje nėra aštrių iškyšų, kurios galėtų pažeisti įrenginio korpusą. Norint išvengti įvairių pažeidimų, patariama prietaisą transportuoti vertikalioje pozicijoje ir jį kuo geriau pritvirtinti.
2. Sandėliavimas: Sandėliavimo metu būtina įrenginį apsaugoti nuo sugadinimo. Neleiskite kitiems asmenims jo judinti ar reguliuoti.

Darbo saugos priemonės ir paruošiamieji darbai

2. Nepamirškite ne tik įrankių, bet ir darbo saugos priemonių (liemenių, šalmų), o taip pat fakto, jog nuotekų valymui reikalingas vanduo.
3. Vieta nuotekų valyklai turi būti parinkta taip, kaip nurodyta statinio techniniame projekte. Jeigu techninio projekto nėra, vieta nustatoma pagal statybos techninius reglamentus. Įrenginys montuojamas toje vietoje, kur dumblo siurbimo mašina gali lengvai jį aptarnauti.

Duobės paruošimas ir įrenginio montavimas: preciziškumas ir kruopštumas

4. Duobės forma turi priminti piltuvą. Kasimo kampas turėtų siekti 1,5 metro viršuje ir 0,5 metro pločio apačioje, būti didesnis nei valyklos skersmuo. Maksimalus užpilas nuo žemės paviršiaus iki valyklos viršaus siekia 1,2 metro. Paskutiniai 20-30 cm turi būti kasami rankiniu būdu, kad valymo įrenginys atsiremtų ant nesujudinto grunto.
5. Būtina tinkamai užkasti duobę. Įleiskite valymo įrenginį į duobę, naudodami kėlimo diržus ir ekskavatoriaus kaušą. Įrenginį centruokite duobės atžvilgiu. Užpilas, t. y. purus gruntas, tankinamas vandeniu. Draudžiama valymo įrenginį užkasti kitokiu gruntu (pvz., moliu, statybinėmis atliekomis ir pan.). Šiame etape būtina užtikrinti valymo įrenginio horizontalumą.
6. Sujunkite valymo įrenginio korpusą ir dangtį. Būtina užtikrinti hermetiškumą, todėl naudokite tik kokybiškus klijus-hermetiką ir kniedes arba nerūdijančio plieno varžtus. Atstumas tarp kniedžių turi būti apie 15 cm.
7. Talpyklą pildykite vandeniu, o duobę - užpilu vienodais etapais po 20-30 cm: 1) vidinė kamera, 2) išorinė kamera, 3) iškasa.
8. Prijunkite PVC lauko kanalizacijos vamzdžius prie įtekėjimo ir ištekėjimo movų. Vamzdžių klojimo nuolydis turi būti 1-2 cm/m.
9. Pabaigiame užpylimą iki projektinės altitudės. Viršutinis grunto sluoksnis (20-30 cm) užpilamas juodžemiu. Supilto grunto paviršius turi būti 5-10 cm aukščiau už tos vietovės žemės paviršių. Tokiu būdu į žemę saugiai įmontuojami nuotekų valymo įrenginiai. Dirbdami tokiais etapais pasieksite norimą rezultatą ir nesudėtingai įmontuosite įrenginį.

Valdymo įrangos ir orapūtės dėžutės montavimas

7. Valdymo įrangos dėžė montuojama šalia BNVĮ, maždaug 1 metro atstumu. Valdymo dėžės apačioje yra du išėjimai, skirti prijungti oro tiekimo vamzdeliui į aeratorius ir oro tiekimo vamzdeliui į erliftą. Kiek aukščiau, įrangos dėžės šone yra jungtis elektros laidui. Pastarasis turi būti su apsauginiu šarvu.

Papildomos apsaugos ir montavimo niuansai

8. Montuojant nuotekų valymo įrenginį po mažo intensyvumo (transporto apkrova iki 1,5 t) važiuojamąja kelio dalimi, būtina jį apsaugoti nuo transporto priemonių apkrovos. Tam įrengiamos gelžbetoninės apkrovos paskirstymo plokštės. Gelžbetoninė plokštė turi būti montuojama ant polių. Plokštė negali remtis ant valymo įrenginio: derėtų palikti bent 5-10 cm pločio užpilamo grunto tarpelį. Plokštės dydis kiekvienu atveju apskaičiuojamas projektuotojo-konstruktoriaus individualiai, nes priklauso nuo ją veikiančių transporto priemonių svorio. Po važiuojamąja kelio dalimi montuojami valymo įrenginiai komplektuojami su perėjimo žiedu, kuris iš standartinio 1,0 m. diametro susiaurėja iki 0,6 m.
9. Kai BNVĮ montuojamas šlapiame dirvožemyje, kur gruntinio vandens lygis yra mažesnis nei 2,5 metro nuo žemės paviršiaus, jį reikia ankeruoti prie gelžbetoninio pagrindo. Pastarasis gali būti išlietas betono sluoksnis su armatūros tinkleliu arba montuojamas ant atvežto gelžbetoninio pado. Tvirtinimui naudokite tvirtinimo diržus bei karšto cinkavimo varžtus.

Nuotekų valymo įrenginių paleidimo būdai: pasirinkimas pagal situaciją

Nuotekų valymo įrenginiai dažniausiai paleidžiami dviem būdais:

• Užauginant vietoje: Šis būdas yra paprastesnis ir gamintojo labiau rekomenduojamas. Paleidimo metu įrenginys turi būti užpildytas vandeniu ir aeruojamas 3-4 paras. Po to pradedamos tiekti nuotekos (apie 10-20 % kiekiu), ir palaipsniui, kas savaitę didinant nuotekų kiekį po 20 %, kol bus pasiekta projektinė dumblo koncentracija. Maždaug po dviejų mėnesių eksploatavimo bus pasiekti reikalaujami valytų nuotekų užterštumai (pagal BDS ir skendinčias medžiagas). Teisingai eksploatuojant orapūtę, įrenginyje bus palaikoma ne mažesnė kaip 2 mg/l deguonies koncentracija, kuri yra reikalinga tam, jog augtų dumblas.
• Atvežant aktyvųjį dumblą: Šis būdas rekomenduojamas tada, kai įrenginys sunkiai pradeda veikti (per maži nuotekų, teršalų kiekiai ir t.t.). Atvežamo dumblo tūris turėtų siekti 5-10 % darbinio įrenginio tūrio, kurio koncentracija - 4-6 g/l. Atvežtas dumblas supilamas į įrenginį, kuris prieš tai buvo užpildytas švariu vandeniu ir vieną parą aeruotas. Po atvežtojo dumblo supylimo įrenginys dar vieną parą aeruojamas, ir po to pradedamos tiekti valomos nuotekos. Šiuo atveju paleidimą galima įgyvendinti bet kuriuo metų laiku. Maždaug po 30-40 parų eksploatavimo bus pasiektas reikalaujamas valytų nuotekų užterštumas pagal BDS ir skendinčias medžiagas.

Eksploatacijos pradžia ir priežiūra: ilgalaikės funkcionalumo paslaptis

Nuotekų valymo įrenginiai po sumontavimo užpildomi švariu vandeniu iki išleidimo vamzdžio lygio. Po to sureguliuojamas erlifto darbas bei įjungiama orapūtė. Gamykliškai suprogramuotais laiko intervalais paduodamas oras į difuzorių ir erliftą. Pradedant naudotis valymo įrenginiu, reikia stengtis neapkrauti jo buitine chemija arba itin dideliais nuotekų kiekiais.

Informacija naudotojui apie likusį laiką iki aptarnavimo/apdorojimo patikrinimo: Kai rodoma 0 dienų, atlikite aptarnavimą, t. y. Valdiklis atsinaujins ir pradės skaičiuoti naują 365 dienų aptarnavimo procedūrą.

Nuotekų valymo įrenginiai turi būti reguliariai prižiūrimi ir valomi. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į orapūtes, nes nuo jų priklauso valymo efektyvumas. Jeigu norite užtikrinti gerą įrenginio veikimą, periodiškai tikrinkite, ar orapūtė normaliai funkcionuoja: ar neskleidžia neįprasto triukšmo, vibracijų, ar nekaista. Taip pat itin svarbu vieną kartą per 3 mėnesius išvalyti orapūtės filtrus.

Ko vengti naudojant BNVĮ?

• Pilti bakterijas ir biopreparatus (pvz.: „Septic Gobbler“, „Toilet Gobbler“, „BioActive“, „Bio 7 Fosses“ ir kt.) be gamintojo rekomendacijos.
• Pajungti vandens minkštinimo ir nugeležinimo filtrų regeneravimo (plovimo) proceso metu susidarančias druskas ir kitus mineralus, kurie gali ženkliai sumažinti buitinių nuotekų išvalymo efektyvumą.
• Pajungti kondensacinių katilų susidarančias nuotekas, baseinus, kubilus ir pan.
• Pajungti paviršines (lietaus) nuotekas.
• Pilti dideliais kiekiais maistinį aliejų ir riebalus iš gruzdintuvės arba keptuvės.
• Riboti dezinfekcinių priemonių naudojimą, kurių sudėtyje yra chloro arba aktyviojo deguonies.

Net ir nesinaudojant valymo įrenginiu negalima jo palikti tuščio.

Vadovaujantis šiais patarimais valymo įrenginiai gali išlikti funkcionalūs gerokai ilgiau!

Kaip veikia biologinis nuotekų valymo įrenginys?

Nevalytos nuotekos patenka į sistemą. Organinių teršalų šalinimo bei nitratų oksidavimo iki nitritų procesas vyksta bioreaktoriuje, tiekiant suspaustą orą ir procese dalyvaujant aktyviajam dumblui. Anoksiniai procesai vyksta tuomet, kai aeracija yra neaktyvi (orapūtė išjungta). Mikroorganizmai naudoja nitratų deguonį, kuris pašalina azotą iš nuotekų biologiniu būdu.

Visuose biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose „valytojų“ darbą atlieka gyvi mikroorganizmai (bakterijos), dar vadinami aktyviuoju dumblu. Tam, kad šie mikroorganizmai galėtų atlikti savo darbą ir įrenginys veiktų, reikalingi trys dalykai:

• Oras: Tvarkingai pajungtas oro kompresorius ir taisyklingai sureguliuoti įrenginio oro padavimo kranai. Tai galima padaryti savarankiškai, perskaičius su įsigytu įrenginiu gautą aprašymą arba išsikvietus meistrą.
• Nuotekos: Tai „maistas“ įrenginyje darbą atliekantiems mikroorganizmams. Kad šie jo gautų, užtikrinsite naudodamiesi tinkamai sumontuotu įrenginiu.
• Tinkama terpė: Tai garantuojama, jeigu naudositės tik įrenginio aprašyme nurodytomis buitinėmis cheminėmis priemonėmis. Jokių būdu negalima naudoti priemonių, kuriose yra chloro arba aktyvaus deguonies! Šių dedamųjų gali būti priemonėse, kurios naudojamos dezinfekavimo tikslais.

Geras valymo įrenginys neskleidžia jokio kvapo

Visas buitines nuotekas, tarp jų ir tualeto turinį, paversti skaidriu bekvapiu vandeniu gali tik kokybiški valymo įrenginiai ir tinkama nuolatinė jų priežiūra. Biologinio valymo įrenginių gamintojai mėgsta pasemti iš įrenginio išvalyto vandens ir pademonstruoti jį. Iš tiesų, skaidrus ir bekvapis vanduo rodo gerą išvalymo kokybę.

Dažniausios blogo kvapo priežastys valymo įrenginyje yra dvi: nenaudotini chemikalai ir pernelyg didelės chemikalų dozės. Jeigu bakterijos žuvo, jas atstatyti galima dviem būdais - išvalius dumblą laukti, kol jo vėl atsiras dėl to, kad likę mikroorganizmai pasidaugins, arba atvežti ir įpilti naujo.

Kokių buitinės chemijos priemonių negalima naudoti?

Svarbu žiūrėti, kad buitinės chemijos priemonėse nebūtų chloro ir aktyviojo deguonies (aktyvusis deguonis yra tas pats vandenilio peroksidas, t. y. dezinfekuojanti medžiaga). Įrenginių naudotojams nebūtina nagrinėti buitinės chemijos priemonių sudedamųjų dalių. Reikėtų tik įsidėmėti, kad pažymėtų juodu X ženklu ar juodu žmogaus siluetu negalima naudoti. Šiais ženklais pažymėtų buitinės chemijos priemonių naudoti griežtai negalima. Skalbimo miltelius geriau naudoti universalius, nes milteliuose, skirtuose spalvotiems audiniams, nebūna aktyviojo deguonies. Dar patikimiau naudoti skystas skalbimo priemones. Labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių.

Nuotekų išvalymo rodikliai ir priežiūra

Pagrindinis rodiklis, rodantis nuotekų išvalymo lygį, yra biocheminio deguonies suvartojimo (BDS) rodiklis. Mažuosiuose valymo įrenginiuose jo ribinė vertė negali būti didesnė kaip 25 mg/l O2. Nuotekos, prieš jas išleidžiant į aplinką, turi būti išvalytos iki nustatytų normatyvų.

Jei vanduo skaidrus, permatomas - viskas gerai, jei balsvas ar drumzlinas ir atsiranda kvapas - tai rodo, kad pateko chloro ar aktyviojo deguonies.

Dar viena blogo kvapo valymo įrenginiuose atsiradimo priežastis gali būti užsikimšę aktyviojo dumblo pritekėjimo kanalai - tuomet nevyksta aeracija. Kanalai užsikemša dėl popieriaus, plaukų ar kitokių sankaupų. Valant įrenginyje perteklinį dumblą, reikia išsiurbti ir kanalus.

Visuose biologinio valymo įrenginiuose naudojama orapūtė. Tai kompresorius, skirtas valymo procesui būtino suspausto oro tiekimui į įrenginį. Dingus elektrai, t. y. neveikiant orapūtei, aktyvusis dumblas išlieka gyvybingas dar 24-48 valandas. Orapūtės genda retai, tad ir blogo kvapo priežastimi tampa retai.

Kada verta įrengti riebalų gaudyklę?

Jeigu nesate tikri, jog į biologinio valymo įrenginį nepateks plaukų, riebalų, popieriaus ir kitokių teršalų, prieš valymo įrenginį galima įrengti riebalų gaudyklę. Iš tiesų šis įrenginys surenka ne tik riebalus, bet ir kitus nešvarumus. Riebalų gaudyklėje vyksta visų teršalų neutralizavimas, todėl valymo įrenginys veikia stabiliau. Atskiros priežiūros riebalų gaudyklei nereikia, esant riebalų gaudyklei valymo įrenginyje perteklinis dumblas kaupiasi lėčiau, vidutiniškai užtenka jį ir riebalų gaudyklę išsiurbti kartą per metus. Riebalų gaudyklę rekomenduojama būtinai įrengti tuo atveju, kai valymo įrenginiai aptarnauja keletą namų ir užtikrinti nuotekų saugumą sudėtingiau.

Ką daryti, kai rodomas pranešimas apie techninę apžiūrą?

Kai ekrane rodoma 0 dienų iki aptarnavimo, tai signalas, kad reikia atlikti techninę priežiūrą. Valdiklis atsinaujins ir pradės skaičiuoti naują 365 dienų aptarnavimo procedūrą.

Biologinio nuotekų valymo įrenginių sertifikavimas ir kokybė

Nuotekų valymo įrenginiai FEL atitinka standarto EN 12566-3+A2:2013 „Mažieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai. 3 dalis. BNVĮ“. FEL tipo įrenginiai buvo išbandyti ir sertifikuoti „PIA GmbH Acheno“ Vokietijos laboratorijoje (notifikuota įstaiga, Nr. 1739).

UAB „Švaistė” mažus nuotekų valymo įrenginius (valymo našumas 0,8-7 kub.m), skirtus individualiems namams, kvartalams, įstaigoms, gamina nuo 2000-ųjų metų. 2010-aisiais metais įmonė gavo atitikties europiniams standartams pagal LST EN 12566-3 sertifikatą.

Įmonės vadovas Renius Jakas sako, kad per tą dešimtmetį nuėjo ilgą įrenginių tobulinimo ir geriausių sprendimų ieškojimo kelią. Vienas iš inovatyvių sprendimų - nereikalingi gelžbetoniniai šuliniai. Įmonėje gaminamų valymo įrenginių talpų korpusas turi standumo žiedus - išorines briaunas iš polipropileno. Dėl šių briaunų talpai grunte nereikalingas gelžbetonio aptvaras, nes tvirtos briaunos neleidžia gruntui deformuoti korpuso. Tokie įrenginiai yra pigesni, nors tvirtesnės talpos gamyba šiek tiek brangesnė.

Dar viena naudinga inovacija - patogus priėjimas. Valymo įrenginio viršutinė dalis sukonstruota taip, kad būtų patogu išsiurbti dumblą ir išvalyti kanalus. Žarną galima nuleisti tiesiai į įrenginį, tai padeda paprasčiau ir greičiau nusiurbti susikaupusį perteklinį dumblą. Laiku išsiurbtas perteklinis dumblas užtikrina, kad jo niekada nepateks į infiltracinį lauką (išleidimo plotą) ir neužterš jo.

Kaip nustatyti, kada laikas siurbti dumblą?

Specialistas pataria pasemti vandens iš priėmimo kameros ir palaikyti pusvalandį. Jeigu po pusės valandos indo dugne yra apie 60 proc. dumblo - laikas jį iš valymo įrenginio išsiurbti. Dumblą iš biologinio valymo įrenginio rekomenduojama išsiurbti 1-3 kartus per metus.

Ką daryti, jei kilo klausimų?

Jeigu iškilo klausimų ar reikalinga specialisto konsultacija - maloniai prašome su mumis susisiekti. Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti užtikrinti optimalų Jūsų biologinio nuotekų valymo įrenginio veikimą.

tags: #biologinio #nuoteku #valymo #irenginio #paleidimas

Populiarūs įrašai:

• Tinklinio vandens filtravimo sistemos
• Filtravimas nuo gręžinio vandens
• Atsakingas kvarcinių lempų naudojimas
• Filtravimo sprendimai skystoms dalelėms
• Kaip išsirinkti alyvos filtro veržliaraktį