Buitinis biologinis nuotekų valymas: išsamus vadovas
Įrengiant individualų namą, sodybą ar komercines patalpas tose vietose, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, būtina pasirūpinti vietine kanalizacija. Sprendimas tarp nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių yra vienas svarbiausių. Rinkoje egzistuoja didelė pasiūla ir skirtingi techniniai parametrai, todėl tinkamiausio sprendimo pasirinkimas gali tapti iššūkiu. Šiame straipsnyje, remdamiesi ilgamete patirtimi, dalijamės informacija apie buitinio biologinio nuotekų valymo procesus, jų privalumus ir svarbiausius aspektus.
Nuotekų valymo procesų pagrindai
Pagrindinis kriterijus renkantis nuotekų valymo sprendimus yra nuotekų kiekis. Idealiu atveju, nustatyti ir apskaičiuoti taršą bei perdirbimo/surinkimo pajėgumus padeda specialistai, kadangi kiekvieno įrenginio ir gamintojo gaminio pajėgumai skiriasi. Nuotekų valymo procesas gali būti itin paprastas arba sudėtingas, priklausomai nuo teršalų tipo ir kiekio.
Pirminis valymas arba mechaninis valymas yra pirmasis etapas, kurio metu nuotekos atskiriamos nuo didelių užteršimų ir stambiausių priemaišų, tokių kaip smėlis, dideli objektai ar plastikinės šiukšlės. Tai apsaugo vėlesnius valymo etapus nuo gedimų ir užsikimšimo. Pirminio valymo metu iš buitinių nuotekų pašalinama apie 40-50% nešvarumų.
Antrinis ir tretinis nuotekų valymas bendrai apima biologinių ir cheminių procesų derinį, kuomet nestabilūs teršalai suyra. Antrinis valymas dažniausiai yra biologinis: mikroorganizmai, esant tinkamoms sąlygoms, organinius junginius paverčia stabiliais - anglies dioksidu, nitratais, nitritais, fosfatais. Tretinis valymas dažniausiai yra cheminis, kuomet po biologinio valymo likę ištirpę teršalai verčiami netirpiais junginiais, kurie vėliau nusodinami. Pagrindinis reikalavimas valant bet kokias nuotekas - išvalyti azotą, fosforą ir bet kokias kitas vandenyje ištirpusias priemaišas.
Biologinis nuotekų valymo procesas: natūralumas ir efektyvumas
Biologinis nuotekų valymo procesas yra skirtas itin natūralioms nuotekoms apdoroti, kuriose nedaug cheminių priemaišų. Todėl dažniausiai biologiniai nuotekų valymo įrenginiai pasirenkami nedideliems namų ūkiams, kur didžiąją dalį nuotekų sudaro vonios kambarių, tualetų ar virtuvių nuotekos, jose visiškai nėra arba yra itin mažai cheminių medžiagų. Šiuose įrenginiuose naudojami mikroorganizmai, kuriuos galima rasti ir natūralioje gamtinėje aplinkoje - tai dviejų tipų mikroorganizmai: aerobiniai (kuriems reikalingas deguonis) ir anaerobiniai (deguonis nereikalingas).
Iš vartotojo pusės, biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra itin atsparūs aplinkos poveikiui, jų eksploatacija nereikalauja daug priežiūros, jie suvartoja nedaug elektros energijos. Todėl toks nuotekų valymo būdas yra itin populiarus.
Biologinių nuotekų valymo įrenginių tipai
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti intensyvaus arba ekstensyvaus valymo tipo.
- Intensyvaus valymo įrenginiuose kompresoriais tiekiamas didelis deguonies kiekis, kad būtų paspartinamas aerobinių mikroorganizmų gyvenimo ciklas, o sąlygos jiems daugintis ir kauptis būtų kuo palankesnės. Intensyviai maišant nuotekas, aeraciniuose įrenginiuose susidaro aktyvusis dumblas - tai aerobinių mikroorganizmų ir nuotekų dalelių kuokštai, kurie savo mitybai ir gyvybinei veiklai naudoja organinius teršalus ir juos išskaido į vandenį, anglies dvideginį ir kitas medžiagas.
- Kita biologinių įrenginių grupė - biologiniai filtrai arba kitaip vadinami fiksuoti. Tokiu atveju rezervuare yra stambiagrūdė filtruojanti įkrova (akmens skalda, plastikiniai elementai). Per šią įkrovą pratekant nuotekoms, ant jos gabalų susiformuoja aerobinių mikroorganizmų sluoksnis, kuris atlieka biologinį nuotekų valymą.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Biocheminis nuotekų valymas: pažangesnis sprendimas
Biocheminė nuotekų valymo sistema savo veikimu yra sudėtingesnė nei biologinė, valymo grandinėje atsiranda papildomų žingsnių. Biocheminis valymo įrenginys gali išvalyti stipriau užterštas nuotekas ir išskaidyti biologiškai netirpius elementus. Įrenginyje vyksta dvigubas nuotekų valymas - tiek biologiniu, tiek cheminiu būdu. Pirmiausia, nevalytos nuotekos patenka į sistemą su aktyviuoju dumblu, kur yra perdirbamos taip, kaip biologiniame nuotekų perdirbimo įrenginyje. Esant poreikiui pašalinti didesnius kiekius fosforo, į procesą įterpiama geležies druska. Šio, tretinio, valymo proceso metu, cheminių komponentų pagalba vandenyje ištirpusios medžiagos paverčiamos netirpiais kristalais, kurie yra sukaupiami nusodintuve ir taip pašalinami.
Nors biocheminiai įrenginiai yra sudėtingesni, jie itin efektyviai pašalina taršalus, įskaitant ir fosforą bei azotą, kurie kelia didelį susirūpinimą aplinkosauginiu požiūriu. Pavyzdžiui, nuotekose esantis fosforas, patekdamas į vandens telkinius, skatina eutrofikaciją - vandens telkinių užžėlimą ir deguonies trūkumą, neigiamai veikiant vandens ekosistemą. Biocheminiai įrenginiai, taikydami cheminius reagentus (pvz., geležies druską), efektyviai nusodina fosforą, taip užkertant kelią jo patekimui į aplinką.
Montavimas ir eksploatacija
Montavimo ypatumai
Išvalytos nuotekos iš buitinių nuotekų valymo įrenginių gali būti išleidžiamos į gruntą, atvirus vandens telkinius arba kaupiamos ir naudojamos buitinėms reikmėms, pavyzdžiui, laistymui ar automobilių plovimui. Tačiau, kad būtų užtikrintas tinkamas išvalymo lygis ir atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams, svarbu pasirinkti sertifikuotus biologinius įrenginius su Europos Sąjungos atitikties ženklu CE.
Pats biologinio nuotekų valymo įrenginys montuojamas tokioje sklypo vietoje, parinktoje statinio techniniame plane, kurią lengvai gali pasiekti stambiagabaritė technika. Pilnai sukomplektuota parinkto dydžio talpa yra įkasama žemėje, sumontuojamas sandarus dangtis. Kuomet talpa jau įkasta, prie jos prijungiama orapūtė. Orapūtės atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio turėtų būti ne didesnis kaip 8-10 metrų.
Biologinį nuotekų valymo įrenginį taip pat galima montuoti ir esant aukštiems gruntiniams vandenims. Tokiu atveju papildomai sumontuojamas gelžbetoninis pagrindas, prie kurio valymo įrenginys bus tvirtinamas, arba talpykla dedama į sandarius gelžbetoninius žiedus. Taip pat, esant poreikiui, valymo įrenginį galima įrengti po važiuojamąja kelio dalimi. Įrengiant biocheminį nuotekų valymo įrenginį labai svarbus įrangos vietos paruošimas. Gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus turi būti mažesnis nei 2,5 m, o pati talpykla būtinai turi būti tvirtinama ant gelžbetoninio pagrindo.
Paleidimas į eksploataciją
Įsirengus talpyklą ir prijungus orapūtę, galima per du mėnesius natūraliai užauginti mikroorganizmus. Tačiau tokiu atveju į valymo įrenginį pirmą mėnesį turi patekti tik visiškai natūralios nuotekos be jokių cheminių medžiagų. Pilnai įrenginiu galima pradėti naudotis po dviejų mėnesių.
Kitas paleidimo būdas - atvežant į įrenginį aktyvųjį dumblą. Tokiu atveju, įrenginį pripildžius vandeniu ir prijungus prie įrenginio orapūtę, valymo įrenginys paliekamas veikti vieną parą. Po paros į įrenginį supilamas aktyvus dumblas iš tinkamai veikiančio biologinio valymo įrenginio.
Priežiūra ir eksploatacija
Tiek biologinio, tiek biocheminio nuotekų valymo įrenginio kasdienė priežiūra labai panaši. Kiekvienas įrenginys turės skirtingą valdymo pultą ir orapūtės priežiūros charakteristiką, su kuria jus supažindins meistrai. Valymo efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo orapūtės, tad jos periodinė priežiūra itin svarbi. Patikrinkite, ar orapūtė neskleidžia neįprasto triukšmo, vibracijų, nekaista.
Vartotojas gali atlikti šiuos darbus:
- Taisyklingas eksploatavimas: vengti pilti didelį kiekį maistinio aliejaus arba riebalų į kanalizaciją. Net nenaudojant įrenginio, jo negalima palikti tuščio, kadangi tuščia talpa gali būti neigiamai paveikta išorinio grunto spaudimo. Rekomenduojama nuosekliai naudoti tuos pačius buitinės chemijos preparatus.
- Periodinė vizualinė apžiūra: stebėti įrenginį: ar orapūtė sklandžiai dirba (girdisi įprastas veikimo garsas, nėra keistų vibracijų), ar nėra nemalonaus kvapo aplink įrenginį.
- Orapūtės filtrų valymas: gamintojai (pvz., „Traidenis“) savo eksploatacijos vadovuose nurodo bent kartą per mėnesį patikrinti orapūtės būklę ir, esant poreikiui, išvalyti filtrus. Tai nėra sudėtinga: tereikia nuimti orapūtės dangtelį ir išimti filtrukus, juos praplauti.
- Smulkių nešvarumų pašalinimas: nuo pirminio nusodintuvo ar grotelių.
- Dumblingumo testas: paimti skaidrų indą, pripilti aeracinės kameros mišinio (vandens su dumblu) ir leisti nusistovėti ~30 min. Jei matote, kad nusistovėjęs dumblas užima >50-60% tūrio, metas planuoti dumblo šalinimą.
Kada kviesti profesionalus:
- Dumblo išsiurbimas: turėtų būti atliekamas tik tam licencijuotų asenizacijos įmonių. Pagal teisės aktus, individualiai tvarkantis nuotekas asmuo privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju / nuotekų tvarkytoju dėl susidarančio dumblo išvežimo arba bent kartą per metus išsikviesti nuotekų išvežimo mašiną ir gauti paslaugos kvitą.
- Sugedus įrangai arba įtarus gedimą: jei pastebėjote rimtesnius sutrikimus (pvz., neveikia orapūtė, skendi siurblys, sistema ūžia ar pratekėjimai) - kvieskite specialistus.
- Metinė patikra ir laboratoriniai tyrimai: nuotekų kokybės tyrimą turi atlikti akredituota laboratorija. Dažnai praktiškiausia kreiptis į vietos vandentvarkos įmonę arba privačią laboratoriją.
- Profilaktinis servisas: daug įmonių Lietuvoje siūlo periodinio aptarnavimo paslaugas. Tai reiškia, kad kvalifikuoti specialistai, sudarius sutartį, atvyks į jūsų namus ir atliks visus reikalingus darbus.
- Nestandartinės situacijos: jeigu jūsų biologinis valymo įrenginys sumontuotas ne nuolat gyvenamoje sodyboje ir žiemą nenaudojamas, galite pasikonsultuoti su specialistais, kaip jį paruošti neeksploatavimo laikotarpiui.
Technologijų palyginimas ir gamintojai
Šiuolaikiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai gali būti skirstomi į aeracinius (biologinius) ir anaerobinius (septikus).
- Anaerobiniai nuotekų valymo įrenginiai (septikai) - tai paprastai "kelių šulinių" sistema, kurioje nuotekos palaipsniui filtruojasi. Jiems nereikia elektros, tačiau išvalytas vanduo neatitinka aplinkosauginių reikalavimų ir dažnai reikalauja papildomo valymo (pvz., grunto arba augalų filtro pagalba). Septikų tarnavimo laikas trumpesnis (apie penkerius metus), jiems reikia didesnio ploto, gali kilti nemalonus kvapas. Dėl šių priežasčių vis daugiau individualių namų savininkų renkasi biologinius nuotekų valymo įrenginius.
- Aeraciniai arba biologiniai nuotekų valymo įrenginiai - tai galimybė išvalyti nuotekas iki tokio lygio, kad išvalytą vandenį galima vėl panaudoti (laistymui, automobilių plovimui) arba saugiai išleisti į aplinką. Tokiems įrenginiams reikalingas oro tiekimas, todėl naudojama elektros energija. Į eksploatacines išlaidas reikia įskaičiuoti ir periodišką dumblo šalinimą.
Lietuvoje populiariausi ir patikimiausi nuotekų valymo įrenginių gamintojai yra August ir Ko, Feliksnavis ir Traidenis. Šie gamintojai siūlo aukštos kokybės, patikimus ir ilgaamžius sprendimus. Pavyzdžiui, „BIOMAX“ įmonė gamina naujos kartos įrenginius, kuriuose įdiegta ilgametė, daugiau nei 40 metų veikianti vertikalaus srauto technologija, pagrįsta moksliniais tyrimais ir patirtimi. Ši technologija jau įdiegta 22 pasaulio šalyse ir efektyviai šalina fosforą, azotą, atitinka griežtus Europos Sąjungos ir Lietuvos reikalavimus. BIOMAX įrenginiams suteikiama 10 metų garantija.
Nuotekų valymo įrenginių dydžio pasirinkimas
Labai svarbu pasirinkti tinkamą valymo įrenginio dydį. Jį reikia apskaičiuoti pagal name gyvenančių asmenų skaičių. Kiek sunaudojame vandens, tiek teks išvalyti. Gerai parinkus įrenginio dydį, biologinio nuotekų valymo įrenginio privalumais galės naudotis visi, kam prireikia vietinės kanalizacijos. Mažesnės nuotekų valymo sistemos tinka šeimoms, gyvenančioms individualiuose namuose, didesnės - viešbučiams, stovyklavietėms, restoranams ir pan. Rinkdamiesi nuotekų valymo sistemos dydį, turite planuoti ir šeimos pagausėjimą, svečių vizitus savaitgaliais ir pan. Būtų didelė klaida pasirinkti mažesnį valymo įrenginį vien todėl, kad jis pigesnis.
Aplinkosauga ir tvarumas
Šiuolaikiniai nuotekų valymo būdai padeda užtikrinti švarią aplinką. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra aplinkai draugiški, nes jie naudoja natūralius procesus ir nereikalauja didelio energijos ar cheminių medžiagų vartojimo. Mikroorganizmai, naudojami biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, itin efektyviai skaido organines medžiagas, leidžiant pašalinti didžiąją dalį teršalų. Tai ekologiškai tvarus sprendimas, tausojantis požeminius vandenis ir saugantis ekosistemą.
Tinkamai suprojektuotas ir eksploatuojamas biologinio valymo įrenginys pašalina 90-98% teršalų iš nuotekų. Išvalytas vanduo būna skaidrus, bekvapis ir praktiškai nekenksmingas aplinkai. Tai gali garantuoti sertifikuoti biologiniai įrenginiai su Europos Sąjungos atitikties ženklu CE. Naujos kartos biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai efektyviai šalina ir fosforą. Šios medžiagos perteklius turi neigiamą poveikį aplinkai, nes skatina ekosistemos pokyčius.
Išvados
Renkantis nuotekų valymo sprendimą, svarbu atsižvelgti į nuotekų kiekį, taršos tipą ir sklypo sąlygas. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra efektyvus, ekologiškas ir patikimas sprendimas daugumai individualių namų ūkių. Jų priežiūra nėra sudėtinga, o tinkamai eksploatuojant, jie tarnauja ilgus metus, užtikrinant švarią aplinką ir tausojant gamtos išteklius. Svarbu visada vadovautis gamintojo pateiktu eksploatacijos aprašu ir rekomendacijomis, o kilus klausimams - pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #buitinis #biologinis #vandens #valymas
