Distiliuoto Vandens Poveikis Ląstelėms: Tiesa ir Mitai
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir įvairiuose interneto puslapiuose vis dažniau pasirodo informacija apie vandenilio chlorido (HCl) poveikį ląstelėms, ypač kalbant apie jo naudojimą kaip detoksikuojančios priemonės. Šiame straipsnyje siekiame išsklaidyti mitus ir pateikti mokslu pagrįstą informaciją apie distiliuoto vandens poveikį žmogaus organizmui.
Kas yra distiliuotas vanduo?
Distiliuotas vanduo - tai vanduo, iš kurio distiliavimo būdu pašalinti visi mineralai, druskos, priemaišos ir mikroorganizmai. Šis procesas apima vandens užvirinimą, garų surinkimą ir jų kondensavimą atgal į skystį. Tokiu būdu gaunamas itin grynas vanduo, kuriame nėra absoliučiai jokių ištirpusių medžiagų. Anot šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, „distiliuotame vandenyje nėra absoliučiai nieko - nei natrio, nei kalio, nei magnio“.
Kodėl distiliuotas vanduo nėra tinkamas kasdieniam vartojimui?
Nors distiliuotas vanduo yra švarus ir neturi cheminių priemaišų, ilgalaikis jo vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Šeimos gydytoja E. Šopytė pabrėžia, kad „mūsų ląstelės negali veikti be natrio, kalio, magnio, visų šitų mikroelementų, tai yra mūsų gyvybės esmė“. Kiekvienoje organizmo ląstelėje yra šių gyvybiškai svarbių mikroelementų.
Kai į organizmą patenka distiliuotas vanduo, kuris yra visiškai be jokių jonų, prasideda osmoso procesas. „Mikroelementai iš žarnyno ląstelės vidaus plūste plūsta į tą vandenį, nes turi išlyginti atsiradusį disbalansą“, - aiškina gydytoja. Iš pradžių šis procesas vyksta žarnyne, tačiau vėliau į jį įsitraukia visas organizmas. „Žarnyno ląstelėse nebėra jokių jonų, todėl iš kraujo viskas pradeda plūsti į žarnyno ląsteles, iš žarnyno ląstelių vėl į tą distiliuotą vandenį“, - teigia E. Šopytė.
Remiantis gydytojų teiginiais, jei žmogus gertų tik distiliuotą vandenį, jis galėtų mirti per 3-4 dienas. Tai rodo, kad organizmui gyvybiškai reikalingi ne tiek vandens molekulės, kiek jame esantys mikroelementai.
Vandens tarša ir jos poveikis
Internete plinta informacija, kad vanduo iš čiaupo yra teršiamas toksiškomis medžiagomis, todėl rekomenduojama jį distiliuoti. Tačiau svarbu suprasti, kad vandens tarša yra sudėtingas reiškinys, turintis įvairių priežasčių ir pasekmių.
Vandens taršos šaltiniai:
- Ūkinė veikla: Žemės ūkis, pramonė ir buitinės nuotekos yra pagrindiniai vandens taršos šaltiniai. Trąšos, pesticidai, sunkiaisiais metalais ir kitos cheminės medžiagos patenka į vandens telkinius, keisdamos jų cheminę sudėtį ir ekosistemų balansą.
- Natūralūs procesai: Nors žmogaus veikla spartina taršą, gamtoje taip pat vyksta natūralūs procesai, pvz., eutrofikacija, kai vandens telkiniai praturtėja organinėmis maistinėmis medžiagomis.
Eutrofikacija ir vandens žydėjimas:
Eutrofikacija, pasak algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vadovės dr. Juditos Koreivienės, yra natūralus procesas, kuris šiuo metu dėl žmogaus veiklos spartėja. „Žmogus praturtina vandens telkinius azoto ir fosforo junginiais. Prie to prisideda žemės ūkis, neišvalytos nuotekos.“
Dėl padidėjusio maistinių medžiagų kiekio vandenyje sparčiai dauginasi dumbliai ir melsvabakterės, sukeldami vadinamąjį vandens žydėjimą. Nors tai gali atrodyti tik estetinė problema, vandens žydėjimas kelia rimtą pavojų:
- Toksinų išsiskyrimas: Melsvabakterės gali gaminti toksinus, kurie kaupiasi vandenyje. Šie toksinai gali sukelti alergines reakcijas, sutrikdyti virškinimo sistemą, o ilgainiui - netgi paskatinti lėtines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, vėžys ar Alzheimeris.
- Pavojus po žydėjimo: Didžiausias pavojus kyla pasibaigus vandens žydėjimui, kai toksinai iš ląstelių patenka į vandenį ir jų koncentracija padidėja.
Distiliuoto vandens naudojimo nišos
Nors distiliuotas vanduo nėra tinkamas kasdieniam vartojimui, jis turi svarbių paskirčių techninėse, laboratorinėse ir medicininėse srityse:
- Medicinoje: Naudojamas medicininės įrangos sterilizavimui, inhaliatoriuose, kai kuriuose medicininiuose tirpaluose, kur svarbu išvengti mineralų nuosėdų.
- Laboratorijose: Naudojamas cheminiams eksperimentams, kur reikalingas itin grynas tirpiklis.
- Technikoje: Naudojamas automobilių aušinimo sistemose, lygintuvuose, drėkintuvuose, siekiant išvengti kalkių nuosėdų ir pailginti prietaisų tarnavimo laiką.
Ką rinktis kasdieniam vartojimui?
Sveikatos specialistai rekomenduoja kasdieniam vartojimui rinktis natūralų šaltinio, mineralinį arba kokybiškai filtruotą vandenį. Toks vanduo ne tik aprūpina organizmą gyvybiškai svarbiais mineralais, bet ir palaiko tinkamą elektrolitų balansą.
- Mineralinis vanduo: Turi natūralių mineralų (kalcio, magnio, natrio), kurie naudingi organizmui ir suteikia vandeniui specifinį skonį.
- Filtruotas vanduo: Iš jo pašalintos tam tikros priemaišos, tačiau daugelis naudingų mineralų išlieka. Filtravimo metodai gali skirtis, todėl svarbu rinktis patikimus filtrus.
- Vanduo iš čiaupo: Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra reguliariai tikrinama ir, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, jį galima gerti nevirintą. Tačiau, jei vanduo tiekiamas iš smulkiųjų vandenviečių ar privačių šulinių, kurių kokybė nėra reguliariai tikrinama, gali būti rizikinga jį gerti nevirintą.
Vakcinos ir vandens kokybė: Mitai ir realybė
Socialiniuose tinkluose taip pat populiarėja teorijos, kad vakcinose esantys sunkiaisiais metalai (aliuminis, gyvsidabris) ir geriamajame vandenyje esantys fluoras bei chloras yra toksiški ir kenkia organizmui, todėl rekomenduojama gerti distiliuotą vandenį.
Vakcinos:
- Aliuminis: Aliuminis yra viena labiausiai paplitusių medžiagų Žemėje, randama vandenyje, ore ir maiste. Aliuminio dozės vakcinose yra labai mažos ir nekelia pavojaus sveikatai. Kūdikiai gauna didesnį kiekį aliuminio iš motinos pieno nei iš vakcinų.
- Gyvsidabris: Vakcinose buvo naudojamas timerosalis - gyvsidabrio turintis konservantas. Tai etilo gyvsidabrio junginys, kuris nėra toksiškas, skirtingai nuo metilo gyvsidabrio. Dėl neigiamos visuomenės nuomonės timerosalio naudojimas daugelyje vakcinų nuo 2001 m. buvo sustabdytas.
Fluoras ir chloras vandenyje:
- Fluoras: Svarbus dantų sveikatai, padeda išvengti ėduonies. Didelės dozės gali būti neurotoksiškos ir sukelti sveikatos sutrikimus. Vandentiekio vandenyje fluoro kiekis reguliuojamas.
- Chloras: Naudojamas vandens dezinfekcijai, naikina bakterijas ir virusus. Tinkamai sureguliuotos normos nėra pavojingos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokslinių įrodymų, patvirtinančių distiliuoto vandens "detoksikuojančias" savybes ar vakcinų bei vandens priemaišų keliamą didelį pavojų, nėra. Žmogaus organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, o vandens kokybė ir sudėtis yra nuolat tikrinama.
LT Aqua - WFilters - Vandens filtrai
Išvados
Distiliuotas vanduo, nors ir itin grynas, nėra tinkamas kaip pagrindinis kasdienio vartojimo vandens šaltinis dėl jame esančio gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumo. Ilgalaikis jo vartojimas gali sutrikdyti organizmo elektrolitų balansą ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Vandens tarša yra reali problema, tačiau ją spręsti reikia kompleksiškai, o ne pasitelkiant nepagrįstus sprendimus, tokius kaip distiliuoto vandens vartojimas. Kasdieniam vartojimui rekomenduojama rinktis natūralų mineralinį, šaltinio arba kokybiškai filtruotą vandenį, kuris aprūpina organizmą reikiamais mineralais ir palaiko jo funkcionavimą.
tags: #distiliuotame #vandenyje #lasteles #issipucia
