Vanduo: nuo distiliuoto iki jonizuoto – supraskite skirtumus ir pasirinkite tinkamiausią
Žmogaus organizmo veikla, jo sveikata ir bendra savijauta iš esmės priklauso nuo to, kokios sudėties ir savybių vandenį jis vartoja. Nors kasdienybėje dažniausiai susiduriame su įvairios kilmės vandeniu - šulinio, šaltinio, čiaupo, filtruotu ar parduotuvėje pirktu - svarbu suprasti, kad ne visi vandens tipai yra vienodai naudingi ar tinkami įvairioms reikmėms. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik įprastas geriamasis vanduo, bet ir specialiai apdoroti jo variantai, tokie kaip distiliuotas, jonizuotas ar sidabringas vanduo. Šiame straipsnyje gilinsimės į šiuos vandens tipus, aiškinsimės jų savybes, gamybos būdus ir galimą poveikį žmogaus organizmui, siekdami atskirti mitus nuo faktų ir padėti pasirinkti tinkamiausią variantą.
Distiliuotas vanduo: grynumas ir jo pasekmės
Distiliuotas vanduo - tai vanduo, kuris buvo išvalytas taikant distiliavimo metodą. Šis procesas apima vandens kaitinimą iki virimo temperatūros, susidariusių garų surinkimą ir jų kondensavimą atgal į skystį. Šio proceso metu vandens garai palieka po savęs mineralus, metalų pėdsakus, bakterijas ir kitus junginius, kurie paprastai randami įprastame vandenyje. Taigi, distiliuotas vanduo yra itin grynas, neturintis praktiškai jokių mineralų ar priemaišų. Dėl šio ypatingo grynumo jis turi aiškių privalumų tam tikrose srityse:
- Medicininiai tikslai: Naudojamas medicininės įrangos sterilizavimui, inhaliatoriuose, kai kuriuose medicininiuose tirpaluose. Jame nėra mineralinių nuosėdų, kurios gali kauptis ir pakenkti įrangai.
- Techninės reikmės: Dažnai naudojamas automobilių akumuliatoriams pildyti, lygintuvams, garų generatoriams ir kitiems prietaisams, kuriuose mineralinės nuosėdos galėtų sukelti problemas.
- Laboratorijos: Laboratoriniuose tyrimuose ir eksperimentuose, kur reikalingas itin švarus reagentas, distiliuotas vanduo yra nepakeičiamas.
- Pramonė: Kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, elektronikos gamyboje, naudojamas itin grynas vanduo.
Tačiau, kalbant apie distiliuoto vandens vartojimą kasdieniniam gėrimui, situacija tampa sudėtingesnė ir kelia nemažai diskusijų. Pagrindinis nuogąstavimas susijęs su tuo, kad distiliuotas vanduo yra be mineralų, kurie įprastai gaunami su geriamuoju vandeniu. Kai kurie specialistai teigia, kad žmogaus organizmas, siekdamas išlyginti atsiradusį disbalansą, pradeda intensyviai išplauti mineralus iš žarnyno ląstelių vidaus. Jei žmogus gertų tik distiliuotą vandenį, jis galėtų mirti per 3-4 dienas, nes organizmas netektų gyvybiškai svarbių elektrolitų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja vartoti demineralizuoto vandens kaip pagrindinio geriamojo vandens šaltinio dėl galimo mineralų išplovimo iš organizmo. Nors grynas distiliuotas vanduo yra neutralus (pH 7), kontaktuodamas su oru jis gali absorbuoti anglies dioksidą ir tapti šiek tiek rūgštesnis. Taip pat egzistuoja rizika, kad distiliuotas vanduo, laikomas plastikiniuose induose, gali pritraukti plastiko daleles, kurios yra nuodingos žmogaus organizmui.
Nors kai kurie šaltiniai skelbia, kad distiliuotas vanduo "detoksikuoja" organizmą, nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią idėją. Žmogaus organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus (kepenys, inkstai), kurie veikia nepriklausomai nuo vandens rūšies. Taigi, nors trumpalaikis distiliuoto vandens vartojimas gali būti saugus, ilgalaikis jo naudojimas kaip pagrindinio geriamojo vandens šaltinio nėra rekomenduojamas dėl mineralų trūkumo ir galimo elektrolitų disbalanso.
Jonizuotas vanduo: aktyvuotas gyvybės eliksyras?
Vienu iš reikšmingiausių praėjusio šimtmečio atradimų laikomas jonizuotas (aktyvuotas) vanduo. Jis gaminamas specialiu prietaisu - vandens jonizatoriumi, kuris, veikdamas elektros srove, vanduo kartu su jame ištirpusiomis druskomis jonizuoja. Elektrolizės metu vanduo skaidomas į dvi dalis:
- Šarminis vanduo (Katalitas): Įgauna silpną neigiamą krūvį ir tampa šarmine terpe (pH 8-12). Jis vadinamas „gyvuoju“ vandeniu. Pagal savo sandarą ir savybes jis yra artimesnis žmogaus organizmo skysčiams nei įprastas geriamasis vanduo, pasižymi mažesniu paviršiaus įtempimu, kuris yra artimesnis kraujo savybėms. Šarminis vanduo laikomas gamtos suteikta gyvybės versme, palaiko ląstelių gyvybingumą, suteikia energijos ir žvalumo.
- Naudojimas buityje: Verdant arbatą ar kavą, šie gėrimai įgauna malonesnį skonį. Į jį pamirkius maisto produktus, pašalinamas nepageidaujamas kvapas, pagerėja daržovių skonis, jos išlieka intensyvesnės spalvos.
- Rūgštinis vanduo (Anolitas): Įgyja silpną teigiamą krūvį ir tampa rūgštine terpe (pH 2-6). Jis vadinamas „negyvuoju“ vandeniu. Pasižymi teigiamu oksidaciniu-redukciniu potencialu (ORP) ir rūgštinėmis savybėmis.
- Naudojimas išoriškai: Rekomenduojamas praplauti nosiai, skalauti burnai ir gerklei po peršalimo, slogos ar gripo metu, burnos ertmės dezinfekcijai, gydant odos ligas, žaizdas, pragulas, alergines reakcijas, dantenų kraujavimą, dantų skausmą, odos ir nagų grybelines infekcijas. Kartais vartojamas esant salmoneliozei, viduriuojant ar kitų bakterijų sukeltiems susirgimams.
- Naudojimas buityje: Universalus valiklis be cheminių priedų - indų plovimui, kambarių, stalviršių ir kitų paviršių valymui. Japonijoje medicinoje naudojamas instrumentų ir patalpų sterilizacijai. Gyvūnų higienai - pašalina nemalonius kvapus. Žemės ūkyje - derliui išlaikyti, purškiant daržoves ar vaisius.
Svarbu žinoti, kad jonizacijos metu susidaręs neigiamas oksidacinis-redukcinis potencialas išlieka tik ribotą laiką. Laikant vandenį uždarame inde, apsaugotą nuo tiesioginės saulės šviesos, jo savybės išsilaiko apie 24-36 valandas.
Neatsitiktinai Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur sveikatai skiriamas ypatingas dėmesys, kas penkta šeima naudoja jonizuotą vandenį. Nors šis vanduo laikomas gamtos suteikta gyvybės versme ir turi daugybę potencialių privalumų, svarbu jį vartoti atsakingai ir laikytis gamintojo rekomendacijų.
Sidabringas vanduo: senovės išmintis ir modernūs tyrimai
Sidabro gydomosios bei baktericidinės savybės buvo žinomos dar senovėje. Sidabringas vanduo - tai vanduo, kuriame yra ištirpusių teigiamų sidabro jonų. Tyrimai parodė, kad sidabras pasižymi stipresnėmis antibakterinėmis savybėmis nei daugelis kitų metalų. Jis lengvai prasiskverbia į mikrobų ląsteles, silpnina jų fermentus ir taip naikina mikroorganizmus. Tokiu pačiu kiekiu sidabro baktericidinis poveikis yra intensyvesnis už daugelio antiseptikų ar antibiotikų. Įdomu tai, kad iki šiol nenustatyta, kad bakterijos taptų atsparios sidabrui.
Sidabringas vanduo, priklausomai nuo koncentracijos, gali būti vartojamas įvairiems tikslams:
- Nedidelės koncentracijos vanduo: Gali prisidėti prie imuniteto stiprinimo. Tinka esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, lėtiniam gastritui, enteritui, cholecistitui, osteoporozei, kaulų lūžiams, sergant cukriniu diabetu bei kitais endokrininiais sutrikimais.
- Stiprios koncentracijos sidabringas vanduo: Paprastai pilkos spalvos ir kartaus skonio. Vartojamas tik išoriškai - juo sudrėkinami tamponai, daromi kompresai ar pavilgoma gydant nudegimus, sunkiai gyjančias žaizdas.
Sidabringas vanduo gali būti naudojamas ir buityje, pavyzdžiui, dezinfekuojant ar konservuojant, ypač geriamąjį vandenį, vaisių sultis. Įgytas savybes sidabringas vanduo gali išlaikyti kelis mėnesius (kuo koncentracija didesnė, tuo ilgiau).
Sidabras yra ne tik taurusis metalas, bet ir svarbus mikroelementas. Jis reikalingas endokrininėms liaukoms, kepenims, smegenims, kaulams ir imuninei sistemai. Tačiau, kaip ir bet kokia medžiaga, sidabro vartojimas turi būti saikingas ir atidus.
Vanduo iš čiaupo, filtruotas vanduo ir kiti mitai
Socialiniuose tinkluose ir internete plinta įvairios nuomonės apie geriamojo vandens kokybę ir jo poveikį sveikatai. Vienas iš populiariausių mitų teigia, kad Lietuvoje negalima vartoti nevirinto ir nefiltruoto vandentiekio vandens. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo nevirintą. Daugelis Lietuvos gyventojų vartoja požeminių gręžinių vandenį, kuris yra mažiau paveiktas aplinkos taršos ir nuolat tikrinamas. Be to, mūsų vandentiekio vanduo gali būti ir naudingas sveikatai - su juo žmogus gauna dalį reikiamos mineralinių medžiagų paros normos. Statistika rodo, kad žmonių, vartojančių kietą vandenį, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mažesnis.
Kitas mitas teigia, kad parduotuvėje pirktas fasuotas vanduo yra sveikesnis už tiekiama vandentiekiu. Tai taip pat netiesa. Parduodamas geriamasis (ne mineralinis) vanduo chemine sudėtimi labai panašus į tekantį iš čiaupo. Jis skiriasi tik tuo, kad fasuotas vanduo ilgą laiką stovi butelyje, kas gali pabloginti jo kokybę. Vanduo prieš išpilstant į butelius yra minkštinamas, pašalinant kalcio bei magnio druskas, galbūt pridedama kitų mineralų. Todėl natūraliai kyla klausimas - kam papildomai pirkti tai, ką kiekvienas turime savo namuose vos atsisukę geriamojo vandens čiaupą?
Kalbant apie vandenį iš čiaupo, nerimą keliantys fluoro ir chloro junginiai paprastai yra tinkamose normose ir atlieka svarbias funkcijas. Fluoras svarbus dantų sveikatai, o chloras - vandens dezinfekcijai. Jei kyla abejonių dėl vandens kokybės, rekomenduojama rinktis filtruotą vandenį, kuris nepašalins naudingųjų mineralų ir nesukels papildomų sveikatos sutrikimų.
Vandens svarba organizmui
Nepriklausomai nuo to, kokį vandens tipą pasirenkate, svarbu nepamiršti jo svarbos organizmui. Vanduo sudaro apie 70% žmogaus kūno masės ir atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų:
- Palaiko hidrataciją ir sveiką odą: Vanduo padeda odai išlikti elastingai, švytinčiai ir sveikai.
- Gerina virškinimą: Būtinas maisto skaidymui ir maistinių medžiagų pernešimui.
- Reguliuoja kūno temperatūrą: Prakaitas, kurio 98% sudaro vanduo, yra pagrindinis organizmo termoreguliacijos mechanizmas.
- Pašalina toksinus: Inkstai filtruoja kraują, o atliekas ir toksinus pašalina per šlapimą.
- Padeda palaikyti sveiką svorį: Vandens vartojimas gali padėti reguliuoti apetitą.
- Palaiko kognityvinę funkciją: Net nedidelis vandens trūkumas gali sukelti nuovargį, sumažinti koncentraciją.
?Kaip žmogaus organizme virškinamas vanduo ir kiti skysčiai
Rekomenduojama per parą suvartoti apie 2 litrus vandens. Tam, kad nepamirštumėte gerti vandens, visada turėkite jį su savimi, nustatykite priminimus, gerkite vandenį prieš valgį, pagardinkite jį natūraliais priedais (citrina, mėta), valgykite vandens turinčius maisto produktus ir stebėkite savo šlapimo spalvą.
Apibendrinant, vanduo yra gyvybiškai svarbus elementas, nuo kurio priklauso organizmo funkcionalumas ir gera savijauta. Nors distiliuotas vanduo yra nepakeičiamas techninėms reikmėms, jis nėra rekomenduojamas kaip pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Jonizuotas ir sidabringas vanduo gali turėti papildomų naudingųjų savybių, tačiau juos reikėtų vartoti atsakingai. Lietuvoje vandentiekio vanduo yra saugus, o filtruotas vanduo gali būti puiki alternatyva, užtikrinanti ne tik švarą, bet ir naudingųjų mineralų išsaugojimą.
tags: #distiliuotas #vanduo #ar #turi #vitaminu
