Distiliuotas Vanduo Sportui: Mitas ar Realybė?
Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, ypač aktyviai sportuojantiems. Tačiau kyla klausimas, ar visų rūšių vanduo yra vienodai naudingas. Šiame straipsnyje panagrinėsime distiliuoto vandens poveikį sportuojantiems, aptarsime jo galimą naudą ir žalą, bei palyginsime jį su kitomis vandens rūšimis, tokiomis kaip mineralinis, jonizuotas ir sidabringas vanduo. Nuo to, kokios sudėties ir savybių vandenį vartojame, priklauso mūsų sveikata. Žmogus gali vartoti įvairios kilmės vandenį, pavyzdžiui, šulinio, šaltinio, čiaupo, filtruotą namuose ar įsigytą parduotuvėje. Svarbu, kad jis būtų švarus ir saugus. Be įprasto geriamojo vandens, egzistuoja ir kitos vandens rūšys, pasižyminčios specifinėmis savybėmis.
Vandens Įvairovė ir Jos Savybės
Be įprasto geriamojo vandens, egzistuoja ir kitos vandens rūšys, pasižyminčios specifinėmis savybėmis:
- Struktūrizuotas vanduo: Vandenį galima užšaldyti, o vėliau jį atitirpinti kambario temperatūroje.
- Titnaginis vanduo: Informacijos apie tokią vandens rūšį nerasta.
- Sidabringas vanduo: Vandenį reikia kurį laiką laikyti sidabriniame inde arba į jį įdėti sidabrinį daiktą, pavyzdžiui, šaukštelį.
- Jonizuotas vanduo: Jis gaminamas specialiu prietaisu, t. y. vandens jonizatoriumi. Veikiant elektros srove, vanduo kartu su jame ištirpusiomis druskomis yra jonizuojamas. Elektrolizės metu vanduo skaidomas į dvi dalis, kurios atskiriamos skirtinguose jonizatoriaus induose. Viena jų įgauna silpną neigiamą krūvį ir tampa šarmine terpe (pH 8-12) - toks vanduo vadinamas šarminiu („gyvuoju“, arba katolitu). Kita dalis įgyja silpną teigiamą krūvį ir tampa rūgštine terpe (pH 2-6) - tai rūgštinis vanduo („negyvasis“, arba anolitas).
Jonizuoto Vandens Savybės ir Poveikis
Vienu iš reikšmingiausių praėjusio šimtmečio atradimų yra laikomas jonizuotas (aktyvuotas) vanduo. Neatsitiktinai Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur sveikatai skiriamas ypatingas dėmesys, kas penkta šeima naudoja jonizuotą vandenį. Šarminis vanduo laikomas gamtos suteikta gyvybės versme. Pagal savo sandarą ir savybes jis yra artimesnis žmogaus organizmo skysčiams nei įprastas geriamasis vanduo. Jis pasižymi mažesniu paviršiaus įtempimu, kuris yra artimesnis kraujo savybėms. Svarbu žinoti, kad jonizacijos metu susidaręs neigiamas oksidacinis-redukcinis potencialas išlieka tik ribotą laiką. Laikant vandenį uždarytame inde, apsaugotą nuo tiesioginės saulės šviesos, jo savybės išsilaiko apie 24-36 valandas. Šarminis („gyvasis“) vanduo dažnai minimas kaip profilaktinė priemonė, palaikanti ląstelių gyvybingumą, suteikianti energijos ir žvalumo. Rūgštinis vanduo pasižymi teigiamu elektros krūviu (oksidaciniu-redukciniu potencialu, ORP) ir rūgštinėmis savybėmis. Dažniausiai rūgštinis vanduo vartojamas išoriškai.
Sidabringo Vandens Savybės ir Poveikis
Sidabro gydomosios bei baktericidinės savybės buvo žinomos dar senovėje. Sidabringas vanduo - tai vanduo, kuriame yra ištirpusių teigiamų sidabro jonų. Tyrimai parodė, kad sidabras pasižymi stipresnėmis antibakterinėmis savybėmis nei daugelis kitų metalų. Jis lengvai prasiskverbia į mikrobų ląsteles, silpnina jų fermentus ir taip naikina mikroorganizmus. Tokiu pačiu kiekiu sidabro baktericidinis poveikis yra intensyvesnis už daugelio antiseptikų ar antibiotikų. Be to, jis veikia labai gausų mikroorganizmų spektrą. Įdomu tai, kad iki šiol nenustatyta, kad bakterijos taptų atsparios sidabrui. Sidabringas vanduo, priklausomai nuo koncentracijos, gali būti vartojamas įvairiais tikslais. Nedidelės koncentracijos vanduo gali prisidėti prie imuniteto stiprinimo, tinkamas esant šiems susirgimams: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, lėtiniam gastritui, enteritui, cholecistitui, osteoporozei, kaulų lūžiams, sergant cukriniu diabetu bei kitais endokrininiais sutrikimais. Stiprios koncentracijos sidabringas vanduo - paprastai pilkos spalvos ir kartaus skonio bei vartojamas tik išoriškai. Juo sudrėkinami tamponai, daromi kompresai ar pavilgoma gydant nudegimus, sunkiai gyjančias žaizdas. Sidabringas vanduo gali būti naudojamas ir buityje, pavyzdžiui, dezinfekuojant ar konservuojant, ypač geriamąjį vandenį, vaisių sultis. Įgytas savybes sidabringas vanduo gali išlaikyti kelis mėnesius (kuo koncentracija didesnė, tuo ilgiau). Sidabras - tai ne tik taurusis metalas, bet ir svarbus mikroelementas. Jis reikalingas endokrininėms liaukoms, kepenims, smegenims, kaulams ir imuninei sistemai.
Kas Yra Distiliuotas Vanduo?
Anot šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, distiliuotas vanduo - tai vanduo be mikroelementų. „Distiliuotame vandenyje nėra absoliučiai nieko - nei natrio, nei kalio, nei magnio“, - teigia E. „Mūsų ląstelės negali veikti be natrio, kalio, magnio, visų šitų mikroelementų, tai yra mūsų gyvybės esmė“, - sako E. Distiliatorius vandenį verda, o susidariusius garus surenka į atskirą indą. Atvirkštinės osmozės metu vanduo leidžiamas per specialią membraną su itin mažomis poromis - pro jas praeina tik vanduo, o jame ištirpusios medžiagos ir kiti priedai lieka. Distiliatorius išvalo vandenį visiškai, naudojant atvirkštinės osmozės filtrą, kietųjų dalelių lieka, tačiau skaičius yra itin mažas. „Taip gerai vandens neišvalo joks kitas rinkoje esantis filtras, - tikino pašnekovas. Anot jo, distiliuotas ar atvirkštinės osmozės būdu išvalytas vanduo primena lietaus vandenį - lietaus vandenyje nėra jokių kitų medžiagų, o mineralais jis prisipildo tik patekęs į dirvą. Apie distiliuotą vandenį yra įvairių mitų. Kai kam jis siejasi su pramone - norint, kad prietaisai tarnautų ilgiau, į akumuliatorių ar net paprastą lygintuvą pilamas būtent distiliuotas vanduo. „Kodėl į automobilį pilamas grynas, o į žmogaus organizmą - bet koks vanduo?“, - stebėjosi T. Kravec. Dar vienas mitas - neva distiliuotas vanduo neturi vertės, nes jame nėra jokių mineralų, ar net kad toks vanduo mineralus iš organizmo „išplauna“. „Neorganinių medžiagų žmogaus organizmas neįsisavina ir jas tiesiog pašalina - jos mums yra ne tik visiškai nereikalingos, bet dar ir organizmą apkrauna papildomu darbu. Neorganines medžiagas sintezuoti į mums tinkamas organines gali tik augalai.
Distiliuoto Vandens Žala Sportuojantiems
Gydytojai įspėja, kad distiliuotas vanduo, iš kurio pašalinti visi mikroelementai, yra ne naudingas, o žalingas sveikatai. Jei žmogus gertų tik distiliuotą vandenį, jis galėtų mirti per 3-4 dienas. Į organizmą patekus tokio vandens prasideda osmozė, mikroelementai iš organizmo pradeda keliauti į vandenį. Gydytoja E. Šopytė neslepia, kad mitas apie organizmo išvalymą distiliuotu vandeniu į viešąją erdvę grįžta kas keletą metų: „Bet organizmo plauti nereikia, jam viskas yra gerai. Vanduo mums gyvybiškai reikalingas ne tiek dėl tos pačios vandens molekulės, kiek dėl tų visų mikroelementų. D. Makaravičienė pabrėžia, kad vasarą mikroelementų mums reikia daugiau nei įprastai, todėl gydytojai ragina nepamiršti gurkšnoti vandenį: „Kai žmogus vasarą prakaituoja, netenka mikroelementų, tai jam kaip tik reikia papildyti deficitą. „Distiliuotas vanduo iš esmės yra nuodas. Su juo tikrai labai paprasta prisižaisti ir tikrai nereikėtų jo vartoti“, - įspėja E.
Mikroelementų Svarba Sportuojantiems
Sportuojant, organizmas netenka ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų - natrio, kalio, magnio, kalcio ir chloridų. Šie mineralai yra būtini normaliai raumenų funkcijai, nervų sistemos veiklai ir skysčių balansui palaikyti. Distiliuotame vandenyje šių mineralų nėra, todėl jis nepadeda atkurti prarastų elektrolitų. Tomas Kravec. Pasak vyro, net tris ketvirtadalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, jis dalyvauja visuose organizmo procesuose. Seilėse yra net 99%, kraujyje - 80% vandens, net kaulai 20% sudaryti iš vandens. Ypač svarbios vandens funkcijos organizme - medžiagų apykaita, deguonies ir maisto medžiagų pernešimas, jų pasisavinimas, šalinimas, t.p. raumenų tonuso palaikymas, kūno temperatūros reguliavimas. Be vandens žmogus galėtų išgyventi apie dvi savaites. Smegenys greitai reaguoja į net nedidelį vandens trūkumą - krenta kraujospūdis, pakinta širdies ritmas, sulėtėja mąstymas, apima mieguistumas, atsiranda galvos, akių skausmai, organizmas siunčia troškulio signalus, deja, pasak T. Kravec, daug žmonių nesugeba atskirti troškulio nuo alkio, ir vietoje to, kad atsigertų - pavalgo, taip dar labiau sumažindami vandens resursus. Nors žmogaus kūne yra daug vandens, organizmas negali sukaupti jo atsargų, todėl jos turėtų būti nuolat papildomas. Pasak pašnekovo, dauguma žmonių vartoja per mažai skysčių. Sakoma, kad per dieną reikėtų suvartoti du litrus vandens, tačiau toks skaičiavimas yra labai apytikslis. Tinkamiau būtų skaičiuoti kūno masę kilogramais dauginant iš 0,03, pvz. 60 kg sveriančiam žmogui reikėtų suvartoti 1,8 l vandens. O sunkesniems nei 80 kg žmonėms formulė netaikoma, jiems per dieną reikėtų suvartoti 2,5 l vandens. Kiekis turėtų būti didesnis, jei karšta, žmogus dirba fizinį darbą, sportuoja. Per daug vandens, anot T. Rekomenduojama skysčių išgerti ryte vos atsikėlus, ir gurkšnoti visą dieną. Tai gali būti ir vanduo, ir šviežiai spaustos sultys, ir įvairios žolelių arbatos, skystos sriubos. „Saldinti, energiniai gėrimai, kava, juodoji ar žalioji arbata nėra sveiki gėrimai - jie apkrauna organizmą, o šalindamas juose esančias medžiagas organizmas išeikvoja dar daugiau vandens, tad jų vertėtų vengti“, - sakė specialistas. Tomas nepatarė gerti ir itin šalto vandens. Normali organizmo temperatūra yra 36,5-37°C, tad išgėrus šalto vandens, organizmui reikia eikvoti energiją jį šildyti - vanduo lieka skrandyje tol, kol tampa tinkamos temperatūros, ir tik tada patenka į kraują. Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad gerti reikėtų prieš valgį (likus bent 20-30 min.), o ne pavalgius. „Kitu atveju vanduo tiesiog telkšo ant maisto, praskiedžia skrandžio sultis ir trikdo virškimą“, - sakė jis.
Osmosės Poveikis
„Kai į organizmą patenka distiliuoto vandens visiškai be jokių jonų, mikroelementai iš žarnyno ląstelės vidaus plūste plūsta į tą vandenį, nes turi išlyginti atsiradusį disbalansą, - aiškina šeimos gydytoja. Nors viskas pirmiausia pradeda vykti žarnyne, vėliau į balanso atkūrimo procesą įsitraukia visas organizmas. „Žarnyno ląstelėse nebėra jokių jonų, todėl iš kraujo viskas pradeda plūsti į žarnyno ląsteles, iš žarnyno ląstelių vėl į tą distiliuotą vandenį“, - toliau paaiškina E. Dėl osmosės proceso, geriant distiliuotą vandenį, organizmas eikvoja savo mineralų atsargas, kad kompensuotų jų trūkumą vandenyje.
Dehidratacija ir Mineralų Trūkumas
Sportuojant, organizmas netenka ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų. Distiliuotame vandenyje šių mineralų nėra, todėl jis nepadeda atkurti prarastų elektrolitų.
Kokį vandenį rinktis sportuojant?
- Mineralinį vandenį: Jame yra natūralių mineralų ir elektrolitų, padedančių atkurti prarastas medžiagas. Pasak Aistės Miliūtės, natūralaus mineralinio vandens sudėtyje yra 7 pagrindiniai mikroelementai: anijonai - chloridai ir sulfatai, katijonai - magnis, kalcis, kalis ir natris bei hidrokarbonatai.
- Elektrolitų gėrimus: Šie gėrimai yra specialiai sukurti sportuojantiems, siekiant greitai atkurti prarastus elektrolitus ir skysčius. Elektrolitų vandenys yra papildyti šiais įkrautais mineralais, tačiau jų koncentracija skiriasi.
- Vandenį iš čiaupo (jei kokybiškas): Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra pavydėtinos kokybės, todėl jį galima gerti tiesiai iš čiaupo. Tačiau, nuolat tikrinama vandens kokybė ir matuojamos toksiškų medžiagų normos padeda užtikrinti vandens kokybę. Vis tik, jei šių medžiagų vandenyje yra per daug - ilgainiui tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Elektrolitų Vanduo: Privalumai ir Trūkumai
Elektrolitų vanduo, ypač sportiniai gėrimai, gali būti naudingi sportininkams, nes padeda papildyti pratybų metu prarasto vandens, elektrolitų ir energijos atsargas. Fizinio aktyvumo metu jums reikia papildomų skysčių, kad pakeistumėte su prakaitu prarastą vandenį. Iš tiesų, netekus vos 1-2 % kūno svorio vandens, gali sumažėti jėga, greitis ir dėmesys. Prakaite taip pat yra elektrolitų, įskaitant didelį kiekį natrio, taip pat nedidelį kiekį kalio, kalcio ir magnio. Su kiekvienu litru prakaito vidutiniškai netenkama apie 1 g natrio. Sportiniai gėrimai rekomenduojami vietoj paprasto vandens skysčiams ir elektrolitams pakeisti, jei esate linkę daug prakaituoti, sportuojate ilgiau nei vieną valandą arba karštoje aplinkoje. Tačiau, turėtumėte atkreipti dėmesį, kad sportiniai gėrimai skirti sportininkams, o ne sėdimą darbą dirbantiems asmenims. Kartu su elektrolitais juose yra kalorijų iš pridėtinio cukraus.
Šarminis Vanduo Sportui
Pasaulyje atliekama vis daugiau tyrimų, kurie įrodė natūralaus šarminio vandens naudą. Dėl to JAV itin išaugo šarminio vandens vartojimas, ypač tarp sportininkų. Sportuojant žmogaus organizme išsiskiria pieno rūgštis, dėl kurios kamuoja raumenų skausmai, organizmas rūgštėja. O šarminis vanduo leidžia subalansuoti organizmą, neutralizuoti pieno rūgštį. Sportininkai pastebėjo, kad dėl to tikrai mažiau maudžia ar skauda raumenis. 2016 metais atlikti tyrimai parodė, kad kai sportuojant geriamas natūraliai šarminis vanduo, jis gerina kraujo klampumo rezultatus, kitaip tariant, kraujo apykaitos greitį. Šis rodiklis buvo dvigubai geresnis, negu geriant ne šarminį vandenį. Tai reiškia, kad šarminio vandens vartojimas sportuojant pagerina deguonies ir kitų maistinių medžiagų išnešiojimą organizme. Kraujas teka sparčiau, greičiau išnešioja mineralus, todėl daug sparčiau įvyksta rehidratacija - skysčių ir visų mineralinių medžiagų atgavimas. Tad šarminio vandens nauda sportuojantiems yra dviguba.
Šarminio vandens svarba organizmui - Gyd. Jelena Tulčina
Vandens Virinimas: Mitai ir Faktai
Internete galima rasti teiginių, kad verdant vandenį aukštoje temperatūroje nitratai virsta į nitrosaminus, o tai tiesus kelias į onkologinius susirgimus. Tačiau specialistai iš šių teiginių tik juokiasi - Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra pavydėtinos kokybės, o norint sau bent kiek pakenkti virintu vandeniu, jį reikėtų virinti šimtus kartų.
Specialistų Nuomonė
Mokyklinių chemijos vadovėlių autorius, Kauno technologijos universiteto Bendrosios chemijos katedros vedėjas prof. dr. Algirdas Šulčius paneigė, kad keliskart virintas vanduo tampa kenksmingas. „Įvairių vandenyje esančių medžiagų koncentracijos yra labai mažos, tad net nežinau, kiek kartų reikėtų virinti vandenį, kad kas nors nutiktų. Šimtus? Jei vandenį virini kelis kartus, tikrai neįvyksta nieko, kas pakenktų žmogaus organizmui. Vienintelis patarimas - maistui, arbatai naudoti vandenį, kuris virdamas pasiekia 90 laipsnių temperatūrą. Tokia senovės kinų išmintis, plačiai taikoma teisingai ruošiant žaliąją arbatą“, - sakė jis. UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovė dr. Ramunė Albrektienė DELFI paaiškino, kad vanduo virinamas dėl dviejų priežasčių: šalinant mikrobiologinį vandens užterštumą ir minkštinant vandenį. Specialistė paneigė bet kokius teiginius, kad pakartotinai virintas vanduo yra kenksmingas. Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė pasakojo, kad sprendimas virinti ar nevirinti vandenį priklauso nuo vandens kilmės. „Rekomenduoju virinti vandenį, kuris nėra ištirtas - pavyzdžiui, semiamas iš šulinio ar kokio šaltinio. Dar daugiau atsargumo reikia atostogaujant egzotiškose Azijos, Arabijos šalyse, net ir Maskvoje žmonės negeria vandens iš krano ir perka vandenį iš parduotuvės maisto ruošai. Virinimas sunaikina bakterijas, kurios galėtų patekti į mūsų organizmą. Antra, virimas minkština vandenį. Jei vandenį vartojate Lietuvoje ir iš tinkamos vandenvietės (bakteriologiniu požiūriu, visų vandenviečių vanduo yra saugus, tačiau kai kur būna didesnė geležies ar kitų medžiagų koncentracija, bet ji virinant nekinta) - esate tikrai saugūs. Lietuvos vanduo yra vienas geriausių ne tik Europoje, tačiau ir pasaulyje - drąsiai gerkite nevirintą vandenį tiesiai iš krano“, - profesoriui A.
Toma Kravec. Pasak vyro, dauguma žmonių vartoja per mažai skysčių. Sakoma, kad per dieną reikėtų suvartoti du litrus vandens, tačiau toks skaičiavimas yra labai apytikslis. Tinkamiau būtų skaičiuoti kūno masę kilogramais dauginant iš 0,03, pvz. 60 kg sveriančiam žmogui reikėtų suvartoti 1,8 l vandens. O sunkesniems nei 80 kg žmonėms formulė netaikoma, jiems per dieną reikėtų suvartoti 2,5 l vandens. Kiekis turėtų būti didesnis, jei karšta, žmogus dirba fizinį darbą, sportuoja. Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad gerti reikėtų prieš valgį (likus bent 20-30 min.), o ne pavalgius. „Kitu atveju vanduo tiesiog telkšo ant maisto, praskiedžia skrandžio sultis ir trikdo virškimą“, - sakė jis. Sveikiausia, anot specialisto, gerti kuo grynesnį, t.y. kuo mažiau kietųjų dalelių turintį vandenį. Taip išvalyti gali distiliatorius arba atvirkštinės osmozės filtras. Distiliatorius vandenį verda, o susidariusius garus surenka į atskirą indą. Atvirkštinės osmozės metu vanduo leidžiamas per specialią membraną su itin mažomis poromis - pro jas praeina tik vanduo, o jame ištirpusios medžiagos ir kiti priedai lieka. Distiliatorius išvalo vandenį visiškai, naudojant atvirkštinės osmozės filtrą, kietųjų dalelių lieka, tačiau skaičius yra itin mažas. „Taip gerai vandens neišvalo joks kitas rinkoje esantis filtras, - tikino pašnekovas. Anot jo, distiliuotas ar atvirkštinės osmozės būdu išvalytas vanduo primena lietaus vandenį - lietaus vandenyje nėra jokių kitų medžiagų, o mineralais jis prisipildo tik patekęs į dirvą. Lietuvoje gana populiarūs vandens jonizatoriai - jie šarmina vandenį (pH pakeliamas iki 10). Tomo manymu, jų vertė maža, nes jonizatorius vandens neišvalo - atlikus jonizaciją vandenyje buvę priedai niekur nedingsta. „Tačiau ir pačios jonizacijos nauda abejotina. Žmogaus kraujo pH yra 7,35-7,45, toks įprastai būna ir vandentiekio vanduo. Skirtinguose organuose pH yra skirtingas, pavyzdžiui, skrandžio - 1,5, odos - 4,7, kasos - 8,8. Organizmas tokią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą atlieka pats ir jokių mokslinių duomenų, kad šarminio vandens vartojimas turėtų tam įtakos, nėra“, - įsitikinęs T. Kravec. Tačiau be distiliatoriaus pats naudoja dar vieną vandens kokybę gerinti skirtą prietaisą - vandenilio generatorių. Šis prietaisas prisotina vandenį vandeniliu, kuris manoma, padeda užkirsti kelią ligoms bei stabdo senėjimą. Populiaru gerti virintą ar užšaldytą bei atitirpintą vandenį. „Aukšta temperatūra nužudo virusus, bakterijas ir pirmuonis, tačiau neišvalo vandens, tad toks vanduo būtų naudingas tik ypatingos padėties atveju, jei pavyzdžiui, tektų gerti vandenį iš ežero. Užšaldžius ir atitirpinus vandenį kai kurios jame esančios medžiagos sudaro nuosėdas ir nugrimzta į dugną, tuomet jas galima atskirti, tačiau taip pašalinti galima tik nedidelę dalį vandenyje esančių priedų“ - pakomentavo pašnekovas. Ar patariama gerti šulinio, šaltinio vandenį?
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi, kad organizmas yra teršiamas geriant vandenį iš čiaupo, nes jame neva yra toksiškų medžiagų. Internete taip pat galima rasti tinklalapių, kuriuose pardavinėjami specialūs vandenį distiliuojantys aparatai. Puslapyje distiliatorius.lt prie parduodamų prietaisų rašoma, kad „vandens distiliatorius vandenį pirmiausia užvirina. Taip sunaikinami virusai ir bakterijos, atskiriami teršalai“. Kiek žemiau, po informacijos apie parduodamą prekę, pateikiamas ir paaiškinimas: „Vandenyje iš čiaupo yra teršalų. Net buteliuose ir išfiltruotame vandenyje yra priemaišų. Ir problema yra ta, kad jei jūs prieš gėrimą vandens nefiltruojate, filtru tampa jūsų organizmas.
tags: #distiliuotas #vanduo #sportui
