Didelės Raiškos Nuotraukų Paslaptys: Kaip Pasiekti Tobulumą Spausdinant
Fotografijos pasaulyje nuolat kyla diskusijų apie nuotraukų raišką ir jos svarbą. Daugelis fotografų, įskaitant ir tuos, kurie naudoja profesionalią įrangą, tokią kaip Canon EOS 40D, ir apdoroja nuotraukas Adobe Photoshop Lightroom, susiduria su klausimu: ar verta išsaugoti nuotraukas didesne nei originali raiška? Šiame straipsnyje gilinsimės į šią temą, nagrinėdami, kaip originali jutiklio raiška, konvertavimo procesai ir spaudos laboratorijų galimybės veikia galutinį rezultatą.
Originali Jutiklio Raiška ir Jos Reikšmė
Vienas iš esminių klausimų, kylantis apdorojant RAW nuotraukas, yra originali jutiklio raiška. Naudojant Canon EOS 40D, kuri turi 28 mm (APS-C) jutiklį, ir konvertuojant RAW failus į JPG formatą per Adobe Photoshop Lightroom, pastebima, kad originali nuotraukos raiška yra 240 ppi (pixels per inch - taškų colyje). Tačiau, norint pasiekti aukštą spaudos kokybę, kartais išsaugoma net 350 ppi raiška. Tai kelia klausimą: ar toks didesnės raiškos išsaugojimas yra prasmingas, ar tai tėra laiko ir vietos kompiuteryje švaistymas, ypač kai tai lemia mažesnį spausdinamų nuotraukų dydį?
Svarbu suprasti, kad skaitmeninio fotoaparato jutiklio fizinis dydis ir jo pikselių skaičius lemia galutinę nuotraukos raišką. Kiekvienas pikselis užfiksuoja tam tikrą informaciją apie spalvą ir šviesumą. Kai kalbame apie 240 ppi ar 350 ppi, mes kalbame apie taškų tankį, kuris yra svarbus spausdinant. Kuo didesnis taškų tankis, tuo detalesnė ir aštresnė bus nuotrauka atspausdinta. Tačiau negalima sukurti daugiau informacijos nei yra užfiksuota originaliame RAW faile. Konvertuojant ir didinant ppi, mes iš esmės "ištempame" esamą informaciją, o ne sukuriame naują.
Daugelis šiuolaikinių spaudos laboratorijų tikrai gali atspausdinti nuotraukas aukšta 350 ppi raiška. Tačiau, jei originalus failas neturi pakankamai informacijos, kad palaikytų tokį tankį be pastebimo kokybės praradimo, rezultatas gali būti ne toks įspūdingas, kaip tikėtasi. Dažnai, siekiant išlaikyti gerą vaizdo kokybę, svarbu rasti balansą tarp originalios jutiklio raiškos ir norimo spaudos dydžio bei raiškos.
Fotografiniai Filtrai: Optinio Kelio Tobulinimas
Fotografiniai filtrai yra neatsiejama fotografijos mokslo ir meno dalis. Dažnai, naudojant filtrus, sukuriamas toks atvaizdas, kad gali tik krapštytis pakaušį ir bandyt suvokt, kokią paslaptį žino jį sukūręs fotografas. Labai dažnai ta paslaptis būna ganėtinai paprasta. Tačiau juk viskas, ką žinome, atrodo paprasta, ar ne? Todėl šį kartą papildysime savo žinias apie įvairius fotografinius filtrus.
Kas yra fotografinis filtras? Fotografinis filtras yra tiesiog optinis filtras, veikiantis šviesos srautą, keliaujantį pro jį. „Fotografinis" nėra tikslus terminas, tačiau kadangi kalbėsime būtent apie optinių filtrų naudojimą fotografijoje, toliau jis ir bus vartojamas. Taigi fotografinis filtras yra papildomas stiklo ar plastiko gabalas, tvirtinamas prie fotoaparato objektyvo priekinės dalies (nors išskirtiniais atvejais filtrai dedami ir ant objektyvo vidinės dalies, kuri yra fotoaparato viduje).
Filtrai būna dviejų tipų. Dažniausiai naudojami srieginiai filtrai, kurie įsukami į objektyvo priekyje esantį sriegį. Deja, dauguma kompaktinių fotoaparatų objektyvų tokių sriegių neturi, tad jiems reikalingi papildomi aksesuarai. O keičiami veidrodinių fotoaparatų objektyvai tokį sriegį turi beveik visada. Išskyrus tuos atvejus, kai objektyvas yra labai plataus kampo ir jo priekinis elementas smarkiai išgaubtas ir išlindęs už paties objektyvo ribų. Tokiam objektyvui reikėtų ir išgaubto filtro, o tai reikštų didžiulę kainą. Todėl kai kurie plačiakampiai objektyvai pagaminti taip, kad galima įdėti filtrą kitoje pusėje, kuri paslepiama fotoaparato viduje.
Paprastai srieginiai filtrai būna stikliniai, kai kuriais atvejais jie gali būti pagaminti iš aukštos kokybės plastiko ar kalnų krištolo. Yra ir kitokios rūšies filtrų. Tai želatininiai filtrai, pardavinėjami lakštais. Jiems reikalingas specialus laikiklis, taip pat tvirtinamas prie objektyvo. Jie pigesni, lengviau pritaikomi prie objektyvo dydžio, lengviau keičiami. Tokį filtrą galima „uždaryti" ir „atidaryti" bet kuriuo momentu. Su srieginiais filtrais paprasčiausiai sugaištama daugiau laiko. Visgi dėl mechanizmo gremėzdiškumo želatininiai filtrai nėra labai populiarūs. Jie naudojami dažniausiai specializuotoje fotografijoje.
Filtravimo Galimybės: Nuo UV iki Neutralaus Tamsinimo
UV, „Skylight", paprastas stiklas… UV filtrai skirti ultravioletiniams spinduliams sulaikyti. Skaitmeniniams fotoaparatams tai nelabai aktualu. Juostelės yra šiek tiek jautresnės šiems spinduliams. Dažniausiai šie filtrai naudojami tiesiog objektyvo apsaugai nuo pažeidimų. Aukštai kalnuose, kur ultravioletinių spindulių intensyvumas didesnis, rekomenduojama naudoti šį filtrą, kad neatsirastų melsvos spalvos pertekliaus. „Skylight" filtras panašus į UV, tik jis „griežčiau" filtruoja UV spindulius ir netgi dalį mėlynos spalvos. Jis suteikia nuotraukoms vos šiltesnį atspalvį. Taip pat dažnai naudojamas objektyvo apsaugai. Paprasto stiklo filtrų paskirtis vienintelė - objektyvo apsauga. Subraižytą ar įskeltą filtrą tiesiog pigiau pakeisti nei objektyvą. Nėra griežtų šių filtrų naudojimo rekomendacijų. Vieni fotografai saugo savo objektyvus. Kiti siekia tobulumo ir sako, jog papildomas stiklo gabalas gadina nuotraukų kokybę, nes tai yra papildomas paviršius šviesos kelyje, galintis sukelti daugiau atspindžių ar paveikti ryškumą. Tad ar naudoti vieną iš šių filtrų, ar ne - kiekvieno fotografo skonio reikalas. Kartais reklamuojama, kad šie filtrai sumažina ūkanotumą ar miglas. Tai nėra teisybė, pastebimo efekto su UV ar „Skylight" filtrais tikrai negausite.
Korekciniams (konversiniams) filtrus skirti spalvos balansui pakeisti. Jie yra kokio nors tam tikros spalvos atspalvio ir tampa aktualūs fotografuojant juostele, kurios spalvinio jautrumo negalima pakeisti. Jei kada teko fotografuoti patalpoje, apšviestoje kaitrinėmis lemputėmis, tikrai žinote, kad nuotraukose vaizdas atrodo pernelyg geltonas. Naudojant melsvą filtrą galima išlyginti spalvų balansą ir nuotrauka atrodys natūralesnė. Atitinkamai fotografuojant debesuotą dieną, nuotraukos melsvumas gali būti sumažintas su rausvai gelsvu filtru. Yra įvairių korekcinių filtrų. Tačiau fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu, šių filtrų naudoti neverta - vėliau nuotraukos spalvinį balansą galima lengvai pakoreguoti programine įranga. Ypač jei fotografuojate RAW formatu. Taigi skaitmeniniu būdu šių filtrų funkcijas galima visiškai kompensuoti. Be to, visuose skaitmeniniuose fotoaparatuose įdiegta galimybė nustatyti aplinkos spalvinį balansą - tiek pasirenkant nustatytą iš anksto reikšmę, tiek „fotografuojant" baltą popieriaus lapą ar specialią pilką kortelę ar skydelį.
Spalviniai filtrai suteikia praktiškai bet kokios spalvos atspalvį. Nuo korekcinių jie skiriasi ryškia spalva. Jei korekcinis filtras yra švelniai rausvo atspalvio, spalvotas filtras bus ryškiai raudonas. Spalvoti filtrai dažniausiai naudojami nespalvotojoje tradicinėje fotografijoje. Jų paskirtis - suteikti nuotraukai tam tikrą nuotaiką, dramatizmo ar tiesiog pagerinti kai kurias savybes. Geltoni filtrai išryškina debesis, sniegą, sumažina atmosferos ūkanotumą. Ūkanotumą dažniausiai yra melsvo atspalvio, t. y. mėlynos spalvos spinduliai labiausiai išsklaidomi vandens garuose ir lašeliuose. Tad geltonas filtras, kuris nepraleidžia mėlynų spindulių, pašalina ir išsklaidytų spindulių sukeliamą efektą. Nuotrauka atrodo ryškesnė ir kontrastingesnė. Šilti žalsvi filtrai išryškina augmeniją, todėl tinkami peizažams fotografuoti. Oranžiniai filtrai dar labiau paryškina debesų kontūrus ir kontrastą. Raudoni filtrai šį efektą dar labiau sustiprina. Žydri filtrai priešingai - mažina saulės apšviestų vietų ir šešėlių kontrastą. Skaitmeninėje fotografijoje šių spalvinių filtrų taip pat praktiškai nereikia. Jei norėsite sukurti nespalvotą fotografiją, geriau, naudodami „Channel Mixer", suteikite konkrečiam spalviniam kanalui vienokį ar kitokį „svorį".
Neutralūs tamsinantys filtrai skirti į fotoaparatą patenkančios šviesos kiekiui sumažinti. Pagrindinė paskirtis - padidinti išlaikymo trukmę. Šviesią dieną net ir f/32 diafragmos reikšmė gali būti nepakankamai „tamsi", kad būtų pasiektas norimas ilgas išlaikymas. Tarkim, pailgintas išlaikymas bus reikalingas, jei norėsite „sulieti" judesį. Taip pat šie filtrai naudojami fotografuojant tekantį vandenį - nustačius ilgesnį išlaikymą, vandens paviršius susilieja, vizualiai jis tampa patrauklesnis ir netgi paslaptingesnis. Šie filtrai būna skirtingo tamsumo. Paprastai jie tamsina 2, 4 ir 8 kartus. Tai reiškia, kad jie mažina šviesos kiekį 1, 2 ir 4 ekspozicijos reikšmėmis (EV). Su 2 kartus tamsinančiu filtru išlaikymas nuo 1/60 s pailgės iki 1/30 s. Naudingiausiais iš šių filtrų greičiausiai galima laikyti 8 kartus tamsinančius, t. y. reikalaujančius 4 papildomų EV. Šie filtrai taip pat yra nepamainomi pagalbininkai, kai norite fotografuoti su atvira diafragma, kad susiaurintumėte ryškumo zoną. Tai ypač reikalinga portretinėje fotografijoje, kurioje ryškus objektas išskiriamas iš „susiliejusio" fono. Deja, saulėtą dieną pasirinkus f/2.8 diafragmos reikšmę ir ISO 100 jautrumą, nuotrauka gali būti „išdeginta". Šiuo atveju gali išgelbėti tiktai tamsinantis filtras. Na, o ką kalbėti apie tokius objektyvus, kurių didžiausia diafragma yra f/1.2? Šių filtrų efektus galima iš dalies sukurti programine įranga. Foną galima išskirti ir „sulieti" „Gaussian blur" ar „Lens blur" skaitmeniniais filtrais. Šoninį judesį galima sukurti „Motion blur" filtru. Vandens paviršių „sulieti" natūraliai bus sunku, o gal net neįmanoma. Tiesa, fotografuojant tekantį vandenį, galima išsisukti kitaip - nejudinant fotoaparato nufotografuoti 10 ar daugiau vienodų kadrų ir vėliau juos visus „suvidurkinti". Rezultatas bus panašus. Deja, dažniausiai šiems darbams teks sugaišti nemažai laiko. Tad tamsinantį filtrą tikrai verta įsigyti. O dar naudingiau turėti porą tokių filtrų, kurių tamsinimo koeficientai būtų skirtingi.
OBJEKTYVŲ FILTRAI, KURIŲ REIKIA KIEKVIENAM FOTOGRAFUI
Gradientiniai filtrai taip pat yra tamsinantys. Būna ir spalvotų gradientinių filtrų. Nuo paprastų tamsinančių filtrų jie skiriasi tuo, kad jų tamsumas yra kintantis. Tai reiškia, kad viena filtro dalis yra tamsi, o toliau palaipsniui pereinama prie visiško skaidrumo. Perėjimo ruožas ir vieta gali būti labai įvairūs. Galbūt yra ir gerokai daugiau šių filtrų pritaikymo būdų, tačiau visgi dažniausiai jie naudojami fotografuojant peizažus arba kitokias kompozicijas, kuriose aiškiai išskirta horizonto linija. Kitaip sakant, jie prislopina dangaus ryškumą ir palieka nepakeistą gamtovaizdį. Jei fotografuojama atsisukus į saulę, dažnai gaunamas „išdegęs" ar tiesiog pernelyg šviesus dangus. Sutapatinus gradientinio filtro perėjimą su horizontu, galima sušvelninti…
Kamerų Technologijos ir Skiriamoji Geba
Kalbant apie kamerų technines specifikacijas, svarbu atkreipti dėmesį į jutiklio dydį, nuotraukų serijos greitį, ieškiklio ir LCD ekrano raišką. Pavyzdžiui, lyginant kelis fotoaparatus:
- Fotoaparatas A (APS-C jutiklis): Jutiklio dydis 28 mm (APS-C). Fokusuojant serijos greitis siekia 7 kadrus per sekundę, o be AF ar su el. užraktu - 20 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.8x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 3.7 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.1 cm, 1840 tūkst. taškų, sukiojamas, su lietimo valdymu.
- Fotoaparatas B (APS-C jutiklis): Jutiklio dydis taip pat 28 mm (APS-C). Fokusuojant serijos greitis - 15 kadrų per sekundę, be AF ar su el. užraktu - 20 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.8x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 5.7 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.1 cm, 1620 tūkst. taškų, sukiojamas, su lietimo valdymu.
- Fotoaparatas C (APS-C jutiklis): Jutiklio dydis 28 mm (APS-C). Fokusuojant serijos greitis - 15 kadrų per sekundę, be AF ar su el. užraktu - 20 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.8x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 5.8 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.1 cm, 1620 tūkst. taškų.
Kita vertus, pilno kadro (FF) kameros gali pasiūlyti kitokius parametrus:
- Fotoaparatas D (FF jutiklis): Jutiklio dydis 43 mm (FF). Fokusuojant serijos greitis - 6 kadrus per sekundę, be AF ar su el. užraktu - 14 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.8x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 2.4 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.6 cm, 2100 tūkst. taškų, sukiojamas, su lietimo valdymu.
- Fotoaparatas E (FF jutiklis): Jutiklio dydis 43 mm (FF). Fokusuojant serijos greitis - 7 kadrus per sekundę, be AF ar su el. užraktu - 20 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.72x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 2.4 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.1 cm, 1840 tūkst. taškų, sukiojamas.
- Fotoaparatas F (FF jutiklis): Jutiklio dydis 43 mm (FF). Fokusuojant serijos greitis - 20 kadrų per sekundę, be AF ar su el. užraktu - 20 k/s. Ieškiklis elektroninis, su 0.8x didinimu, 100% vaizdo aprėptimi ir 3.7 milijono taškų rezoliucija. LCD ekranas 8.6 cm, 1040 tūkst. taškų.
Šie parametrai, nors ir svarbūs techniniu požiūriu, tiesiogiai nesusiję su galimybe išsaugoti didesnę nei originali nuotraukos raišką. Tačiau jie parodo skirtingų fotoaparatų galimybes ir gali turėti įtakos bendram fotografavimo procesui ir rezultatui.
tags: #efoto #be #filtro #didesnis #raiskumas
