Filtravimo įtaka filtratgo drumstumuo: kaip oro filtrai veikia rekupatoriuose ir variklio sistemose

Filtras rekuperatoriui - kaip automobilio variklio oro filtras. Be oro filtro variklis gal ir veiks, bet automobilis važiuos neilgai - tiesiog užsiterš jo dalys. Automobilyje variklio oro filtras svarbus sklandžiam ir ilgam variklio darbui, o rekuperatoriaus oro filtras yra elementas, kuris lemia oro kokybę patalpose, o tai savo ruožtu turi didžiulę įtaką mūsų savijautai ir sveikatai. Kitaip sakant, be oro filtro rekuperatoriaus veikimas būtų nevisavertis.

Oro tiekimo filtras sugaudo aplikos, iš kurios imamas oras, teršalus, kietąsias dalelytes, dulkes, suodžius, dūmus, žiedadulkes, daleles iš automobilių išmetimo dujų, neleidžia užsiteršti ortakiams. Pagal savo konstrukciją rekuperatorių filtrai būna kasetiniai, kai filtravimo audinys talpinamas plastiko arba kieto kartono rėmuose, kišeniniai filtrai primena kišenės formą su standžiu apvadu viršuje, dar būna paneliniai arba plokštuminiai, kurie dažniausiai talpinami į cinkuoto plieno rėmus. Pastarieji dažniausiai yra skirti pramonės, medicinos įstaigoms, laboratorijoms, jų našumas ir filtravimo klasė yra labai aukšti, tradiciniams buitiniams rekuperatoriams toks filtravimo lygis nereikalingas, nes būtų per brangus.

Rekuperatorių filtruose teršalų sulaikymo funkciją atlieka orui laidi neaustinė medžiaga. Tai specialus poliesterio audinys, kuris būna sugofruotas, kad susidarytų didesnis oro praėjimo plotas. Audinys sulaiko kietąsias daleles ir kitus teršalus bei kvapus. Dalelių sulaikymo efektyvumas arba filtravimo klasė priklauso audinio tankio, pluošto struktūros ir kt. Beje, daugelis mano, kad neaustinė medžiaga yra plastiko atmaina - nesuyranti ir teršia aplinką.

2018 metais tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) sukūrė naują pasaulinį standartą ISO16890, kuriame apibrėžta vėdinimo sistemose naudojamų oro filtrų klasifikacija atsižvelgiant į daleles, kurių dydis yra nuo 0,3 iki 10 makrometrų (μm). Naujasis standartas, įsigaliojęs 2018 m. rugpjūtį, pakeitė Europos standartą EN 779. Naujuoju standartu buvo įteisintas unikalus pasaulinis standartas, kuriame filtrų efektyvumas suskirstytas į 4 klases pagal filtro veikimą, susijusį su trimis skirtingomis dalelių frakcijomis ir su tikslesne sulaikomų dalelių procentine dalimi, rodančia visapusišką filtro efektyvumą. Tai pačias smulkiausias daleles galintis sulaikyti filtras ePM1, stambesnes - ePM2,5, dar didesnes - ePM10 ir stambiųjų dalelių filtras (Coarse).

Minimalus filtro efektyvumas kiekvienoje grupėje gali būti 50%, kiti sulaikomų dalelių procentiniai kiekiai apvalinami 5 % tikslumu nuo 50 % iki 95 %. Kadangi naujasis filtrų efektyvumo žymėjimas įteisinamas palaipsniui, daugelio filtrų techninėje charakteristikoje dar nurodomas ir senasis, ir naujasis efektyvumo standartas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad filtro klasė yra F7/ePM1 60%. Tai reiškia, kad filtras sulaiko 60 proc. pačių smulkiausių 0,3 ≤ x ≤ 1 μm kietųjų dalelių. Nors mažiausios kietosios dalelės nematomos, bet jos yra pačios pavojingiausios, nes per kvėpavimo takus prasiskverbia į plaučių alveoles. Taip pat kenksmingos ir stambesnės kietosios dalelės, jos per kvėpavimo takus pasiekia bronchus.

Tam, kad rekuperatoriaus filtras efektyviai sulaikytų ore esančias kietąsias dalelytes, būtina filtrą keisti vidutiniškai 4-6 kartus per metus. Tai vidutinis filtrų keitimų skaičius, jis priklauso nuo namo aplinkos, rekuperatoriaus naudojimo intensyvumo, namo dydžio ir patalpų švaros. Kai kuriuose rekuperatoriuse būna filtro keitimo indikatorius - filtrui užsiteršus, užsidega lemputė ar atsiranda priminimas valdymo ekrane.

Oro kokybės svarba ir praktiniai patarimai

Rekuperatoriaus filtro kokybė tiesiogiai įtakoja oro kokybę patalpose. Tyrimai rodo, kad oro filtrai turi užtikrinti tinkamą pasienio dalelių sulaikymą bei užtikrinti efektyvų oro mainų procesą. Reguliarus filtro keitimas yra svarbus prižiūrint rekupatorių, ypač kai gyvenama judrioje ar užterštoje aplinkoje.

Praktiškai patartina sekti filtravimo klasę ir keitimo periodą pagal gamintojo nurodymus, taip pat atsižvelgti į namų aplinką: didelis miestas, intensyvi eismo srautas ar šaltos oro sąlygos gali didinti filtrų apkrovimą.

  1. Pasirūpinkite atitinkamu filtru pagal konstrukciją (kasetiniai, kišeniniai, paneliniai, plokštuminiai).
  2. Atkreipkite dėmesį į filtrų grupes (ePM1, ePM2,5, ePM10, Coarse) ir jų efektyvumo žymėjimus.
  3. Keiskite filtrą pagal rekomenduotą dažnį arba indikatorių lemputes/ekraną.
  4. Stebėkite oro kokybę namuose ir reaguokite į aplinkos sąlygas (miestas, dulkės, žiedadulkės).

Galimi papildomi vizualiniai įrankiai

Infografika apie filtrų klasifikaciją ISO16890 ir jų efektyvumą skirtinguose dydžių frakcijose gali padėti iškart suprasti skirtumus tarp ePM1, ePM2,5 ir ePM10. Infografika turėtų iliustruoti, kaip keičiasi filtrų našumas priklausomai nuo dalelių dydžio ir kaip tai atspindi pasirinkimą rekupatoriuose.

Oro filtrų klasifikacija ISO16890 ePM1 ePM2.5 ePM10

Taip pat naudinga schemos iliustracija apie rekuperatoriaus filtrų įrengimą - kasetiniai, kišeniniai, paneliniai ir plokštuminiai filtrai su jų rėmais. Schemoje galėtų būti pažymėta filtravimo ploto, oro srauto ir priežiūros taškų vietos.

Rekuperatoriaus filtrų konstrukcijos schemos

Medžiagų požiūris į aplinką ir sveikata

Neaustinė filtro medžiaga atlieka svarbų vaidmenį sulaikant kietąsias daleles. Tačiau yra nuomonių, kad ši medžiaga gali būti plastiko atmaina ir teršti aplinką. Paaiškinama, kad filtrai su neaustine medžiaga pasižymi dideliu pluošto tankiu ir išskiriant didesnį oro srautą, kas leidžia efektyviai sulaikyti daleles. Dėl aplinkos poveikio įsigaliojus ISO16890 standarto pakeitimams atsirado globalūs įvertinimai, kurie skatina rinktis tvaresnes ir efektyvesnes filtrų sistemas.

Skirtingų filtrų klasifikacijos įvedimas padeda užtikrinti, kad filtrai būtų tinkamai pasirinkti pagal dalelių dydį ir konkrečias patalpas. Taip pat tai prisideda prie sveikesnės vidaus oro atmosferos ir asmens savijautos.

Tinkamas filtravimo laikotarpio paskaičiavimas

Filtrą keisti rekomenduojama vidutiniškai 4-6 kartus per metus. Tai priklauso nuo namo aplinkos, rekuperatoriaus naudojimo intensyvumo, namo dydžio ir patalpų švaros. Kai kuriose įrenginiuose įdiegtas indikatorius - lemputė ar pranešimas ekranе, kuris primena keisti filtrą.

Santrauka pagrindinių punktų

  • Rekuperatorių filtrai saugo patalpų oro kokybę ir užtikrina tinkamą įėjimą į vidaus erdves.
  • ISO16890 standarto naujovės apima dalelių dydžių klasifikaciją ir filtrų efektyvumo vertinimą.
  • Filtrų tipai: kasetiniai, kišeniniai, paneliniai ir plokštuminiai - skirtingos konstrukcijos ir taikymo sritys.
  • Dažnas filtrų keitimas (4-6 kartus per metus) būtinas norint išlaikyti efektyvų filtravimą.
  • Aplinkos veiksniai ir filtrų kvartalinės sąlygos gali keisti filtro tarnavimo laiką.

tags: #filtravimo #itaka #filtratgo #drumstumuo

Populiarūs įrašai: