Ka parodo dyzelino ribinė filtruojamumo temperatūra ir kaip ji keičiasi su sezono kaita
Praėjusios žiemos šalčiai sukaustė ne tik gyventojus, bet ir kai kuriuos automobilius. Kilo diskusijų banga - ar tai lėmė netinkami ir sezonui nepritaikyti degalai ar jų biopriedai, mat praėjusi žiema buvo pirmoji, kai jos metu buvo privaloma dyzelino sudėtyje naudoti 7 proc. biodegalų. Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia įvertinti paties dyzelino savybes. Kitaip nei, pavyzdžiui, benzino, dyzelino cheminė sudėtis skiriasi priklausomai nuo sezono. Dėl šios priežasties jis yra skirstomas į klases: vasarinės - tinkamą naudoti vasaros sezonu, žieminės - skirtą važinėti žiemos mėnesiais, ir pereinamosios arba dar kitaip vadinamą tarpinės klasės dyzeliną.
Vasarinės klasės dyzelinu vadinamas C klasės dyzelinas, kurio ribinė filtruojamumo temperatūra -5 °C. Jis naudojamas gegužės-rugsėjo mėn. Pereinamosios arba E klasės dyzelino filtruojamumo temperatūra -15 °C. Juo kuro baką degalinėje vairuotojai gali užpildyti kovo-balandžio mėn. bei spalio-lapkričio mėn. Žieminės klasės dyzelinas skirstomas į F, pirmos ir antros klasės arktinį dyzeliną. Žiemos laikotarpiu ribinė filtruojamumo temperatūra privalo būti: F klasės iki -20 °C, pirmos klasės iki -26 °C, o antros klasės iki -32 °C.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio mėnesį žemiausia temperatūra buvo -28,6 °C, o vasarį -28,4 °C. Esant tokiai temperatūrai turi būti naudojamas antros klasės arktinis dyzelinas, tačiau šiemet jo rinkoje nebuvo, taigi paspaudus tokiems šalčiams kai kurie dyzelinu varomi automobiliai liko stovėti vietoje.
Biodegalų asociacijos tyrimas parodė, kad tik kas dešimtasis Lietuvos gyventojas žino, jog praėjusią žiemą degaluose buvo naudojamas palmių aliejus. 76 proc. gyventojų pripažįsta, kad palmių aliejaus naudojimas yra problema, kurią reikia spręsti, o laipsniškam šio aliejaus naudojimo degaluose mažinimui ir galutiniam uždraudimui pritaria 43 proc. apklaustųjų. Didžioji dauguma - 83 proc. Lietuvos gyventojų - sutinka, kad šalyje turėtų būti labiau naudojami vietoje ir iš vietinių žaliavų pagaminti biodegalai.
Biodegalų asociacijos viceprezidentas Jurgis Polujanskas sako, kad biodegalai rinkoje sudaro konkurenciją mineraliniams degalams, todėl dažnai galima išgirsti įvairių priekaištų. Tačiau, anot jo, atsakymas, kodėl dyzelinu varomi varikliai neužsivedė, paprastas - buvo tikėtasi šiltų žiemų, todėl rinkoje buvo tik pirmo arktinio tipo dyzelino, kuris skirtas naudoti kai lauko temperatūra siekia iki -26 °C.
„Kai kalbame apie dyzeliną, žema temperatūra tikrai sukelia tam tikrų problemų ir jeigu kuras nėra specialiai paruoštas arba nėra tam tikros jo klasės, jis gali sutirštėti ir automobilis gali neužsivesti. Dauguma rinkos žaidėjų galvojo, kad žiema bus kaip visada šilta, ir prekiavo pereinamosiomis dyzelino klasėmis. Ir tik kai kur buvo prekiaujama pirma arktine klase. Akivaizdu, kad esant atšiauriems šalčiams reikėjo prekiauti antra arktinio dyzelino klase. Reikia suprasti, kad biodegalai bendroje degalų sudėtyje sudaro tik 7 procentus. Tad esant žemai temperatūrai, su biodegalais ar be jų, jei nebus naudojama tinkama dyzelino klasė, automobilis gali neužsivesti“, - sako J. Polujanskas.
Pasak pašnekovo, dabar Lietuvoje yra absurdiška situacija, kai iš lietuviškų rapsų pagaminti biodegalai sėkmingai eksportuojami į užsienį - Vokietiją, Skandinavijos šalis, o į Lietuvą importuojamas neaiškios kilmės biopriedas. „Manau, kad mes kaip Lietuvos patriotai turime naudoti daugiau vietinės produkcijos, ypač kai ta produkcija yra žymiai kokybiškesnė. Pavyzdžiui, lietuviški biodegalai turi paklausą aukštais degalų standartais išsiskiriančioje Norvegijoje, kai Lietuva savo produkcijos kratosi“, - stebisi J. Polujanskas.
VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas atsimena, kaip prieš kelis metus buvo atlikti bandymai, kai biopriedas buvo panaudotas žiemos laikotarpiu, ir sako, kad rodikliai atitiko reikalavimus. Anot jo, anksčiau žiemos mėnesiais nebuvo privaloma į dyzeliną maišyti biodegalų, todėl dyzelinas buvo pardavinėjamas be jų ir kai kurie degalų pardavėjai teigė, neva, degalai su biodegalų priedu greičiau užšąla. Vis dėlto S. Pukalsko teigimu, tyrimai rodo priešingai - turi būti naudojamas atitinkamos kategorijos dyzelinas. „Pirmos kartos biodyzelinas šiai dienai yra pakankamai kokybiškas ir rūpesčių žiemą neturėtų būti. Esame tyrę dyzelino su biodegalų priedu charakteristikas ir rezultatai parodė, kad degalai atitiko standarto reikalavimus“, - teigė jis.
Dyzelino klasės pateikimas į rinką taip pat yra ir konkurencijos klausimas. Antros arktinės klasės degalai yra brangesni, todėl ne visi tiekėjai nori rizikuoti ir pirkti dyzelino klasę, kurios galbūt per visą sezoną neprireiks. A. Macijauskas sako, kad situaciją, kai rinkoje nėra reikiamos klasės dyzelino, padėtų išspręsti mažmenininkų įpareigojimas rinkai pateikti atitinkamos kategorijos kokybiškus degalus, pavyzdžiui, nustatant, kad nuo gruodžio 1 dienos iki vasario 28 dienos nepaisant oro sąlygų privaloma tiekti kokybišką žieminį dyzeliną. Taip pat pirkėjas turi teisę susipažinti su rašytine informacija apie žiemos laikotarpiu parduodamo dyzelino kokybės reikalavimus.
Rapsai ar palmės? Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas sako, kad šią žiemą varikliai neužsivedė trims asociacijos nariams. Išsiaiškinus situaciją pasirodė, kad vienu atveju ūkininkas degalus buvo įsigijęs lapkričio mėnesį, taigi jie negalėjo būti reikiamos klasės, o štai kitais dviem atvejais degalai buvo pirmos arktinės klasės ir juose buvo įvežtinio biopriedo. „Kiti degalai buvo arktinio tipo, pirkti gruodžio mėnesį, pirmos kategorijos. Nukritus temperatūrai iki -28 °C, technika neužsivedė. Pirmos kategorijos arktiniai degalai yra iki -20 °C. Mes domėjomės, nagrinėjome sertifikatus. Juose ir buvo pažymėta, kad tai yra pirmos kategorijos degalai. Abiem atvejais tuose degaluose buvo importinio biopriedo. Gamintojas nedetalizuoja, koks biopriedas naudotas, bet mes įtariame, kad jis gaminamas iš palmių aliejaus, nes kitokio importinio biopriedo šiais metais, mūsų žiniomis, rinkoje nebuvo“, - teigė jis.
A. Macijauskas teigia, kad pagrindinė problema - importuojamas neaiškios kilmės biopriedas. „Visi supranta, kad mes auginame rapsus, iš jų yra gaminamas aliejus, o iš to aliejaus - biodyzelinas. Miškai dėl rapsų nekertami, neišnaudojami žmonės“, - sako jis. Iš tiesų dėl palmių plantacijų auginimo, tokiose šalyse kaip Malaizija, Indonezija, diskutuojama jau seniai. Palmių aliejaus gamyba tiesiogiai susijusi su atogrąžų miškų kirtimu. Kai kuriais duomenimis, alyvpalmių plantacijos dengia per 27 mln. hektarų žemės ploto, kuriame kadaise augo atogrąžų miškai. Klimato šiltėjimas - dar viena palmių aliejaus produkcijos išgavimo pasekmė - kertamos džiunglės ir sausinami durpynai didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas teigia, kad biodegalų priedų maišymo į mineralinius degalus idėja kilo siekiant užtikrinti Europos saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importinių degalų. Anot jo, svarbus ir etinis klausimas - nenaudoti palmių aliejaus, dėl kurio kertami saugotini miškai ir keičiasi klimatas. Ypač kai turime biodegalų gamybai tinkančią kultūrą savo šalyje. „Verslas rado kelius, kaip atsivežti biopriedų, kurie neaišku, iš ko pagaminti, kaip užauginti ir kas dėl to nukentėjo. Gerai žinoma, kad tose šalyse sertifikatų sistema neatlaiko jokios kritikos. Paskutinis tyrimas Olandijoje įrodė, kad palmės vis tiek buvo auginamos šviežiai iškirstose atogrąžų miškų plantacijose“, - kalbėjo pašnekovas.
Kodėl dyzelinas užšąla? Pasak „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, Lietuvos rinkoje šiltajam metų periodui skirtame dyzeline yra biokomponentų, jautrių žemoms temperatūroms, todėl atšalus orams dyzelinas su tokiais priedais ima tirštėti ir kristalizuotis.„Jei šis procesas progresuoja, degalai tampa pernelyg klampūs, užkemša kuro filtrą ir degalų sistema nustoja veikti. Štai kodėl net ir techniškai tvarkingas dyzelinis automobilis gali nepajudėti iš vietos, jei į baką buvo supilta žieminėms sąlygoms nepritaikyta degalų rūšis“, - teigia R. Laurinavičius. Degalinių tinkle rudenį palaipsniui buvo didinamas parduodamo dyzelino atsparumas šalčiui, o šiuo metu į „Circle K“ degalines tiekiamas arktinis dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia bent iki -26 °C.„Arktinio dyzelino sudėtyje numatyta 7 proc. atsinaujinančių degalų dalis - HVO priedas, kuris savo savybėmis yra palankesnis naudoti šaltuoju periodu, nes, lyginant su alternatyvomis, neabsorbuoja vandens. Tai yra svarbus rodiklis, esant temperatūrų pokyčiams, kuomet bake gali kauptis kondensatas“, - dalijasi R. Laurinavičius.
Degalinių tinklo atstovas primena, kad arktinis dyzelinas degalinėse žymimas snaigės simboliu (*). Jei šio simbolio nėra, tikėtina, kad tai ne arktinis, o pereinamojo sezono F klasės dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia iki -20 °C.„Tačiau reikia turėti omenyje, kad toks dyzelinas drumstis pradeda gerokai anksčiau - jau ties -10 °C, kai tuo metu arktinis dyzelinas išlaiko skaidrumą iki maždaug -16 °C ar dar žemesnės temperatūros“, - priduria R. Laurinavičius.
Ką daryti jeigu dyzelinas užšalo?Jeigu nutinka taip, kad automobilis neužsiveda ir to priežastis - užšalęs dyzelinas, nereikėtų daug kartų bandyti užvesti automobilio - tai apkrauna akumuliatorių ir gali tik pabloginti situaciją. Autoserviso „Melga“ Alytuje vadovas Edvinas Kučinskas pažymi, kad jei variklis trumpam užsiveda, bet netrukus užgęsta, tai dažnas požymis, jog kuro filtras jau užsikimšęs.„Jeigu automobilis neužsiveda dėl užšalusio dyzelino, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad transporto priemonė patektų į šiltesnę aplinką ir degalai galėtų atitirpti natūraliai. Jokiu būdu nekaitinkite bako ar kuro linijų atvira liepsna - tai pavojinga gyvybei. Dažniausiai tokiais atvejais užsikemša kuro filtras, todėl jam gali prireikti keitimo“, - pataria E. Kučinskas. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad antigeliniai priedai nepadės, jei dyzelinas jau yra užšalęs - jie veiksmingi tik naudojami profilaktiškai, dar prieš prasidedant stipriems šalčiams.
Ką turėtų žinoti vairuotojai?Žiemos Lietuvoje įprastai pasižymi temperatūros svyravimais - per parą oro temperatūra ne kartą pakyla ir nukrenta žemiau nulio.„Dėl to tiek benzininių, tiek dyzelinių automobilių savininkams patariama pildyti degalus dažniau ir laikyti baką kuo pilnesnį. Tai sumažina kondensato susidarymo riziką ir vandens patekimo į degalus tikimybę“, - teigia E. Kietųjų dalelių filtras (DPF) naudojamas dyzelinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Tačiau laikui bėgant DPF gali susidaryti suodžių ir pelenų sluoksnis, kuris užblokuoja oro srautą ir sumažina filtro efektyvumą. Įprastai filtras išvalomas kelionės metu. Kad tai įvyktų, išmetamųjų dujų temperatūra turi viršyti suodžių užsidegimo temperatūrą - 550 laipsnių pagal Celsijų. Šis procesas vadinamas "regeneracija", kurios metu susikaupę suodžiai sudeginami. Daugiausia susidaro anglies dioksidas (CO₂) ir vandens garai. Tačiau temperatūra, kurios reikia, kad kietųjų dalelių filtras sudegtų regeneracijos režimu, negali būti pasiekta, ypač dažnai važiuojant trumpai arba ilgai stovint ir važiuojant. Užsikimšęs DPF filtras gali rimtai sugadinti variklio sistemą. Galimos šios pasekmės ūmus turbinos arba variklio gedimo pavojus padidėjusios degalų sąnaudos ir sumažėjusios variklio eksploatacinės savybės, taip pat dėl padidėjusio išmetamųjų dujų priešslėgio sumažėjusi reakcija į akceleratoriaus sklendę. Išmetamųjų dujų turbokompresoriaus, kietųjų dalelių filtro ir EGR sistemos pažeidimai. DPF sutrikęs regeneracijos režimas gali lemti HU/AU bandymų rezultatų pablogėjimą. Dėl šios priežasties tikslinga atlikti laikiną DPF techninę priežiūrą. Intervalas priklauso nuo naudojimo ir filtro amžiaus. LiQui-MOLY techninės priežiūros dirbtuvėse galima sužinoti tinkamiausią laiką. Dyzelino kietųjų dalelių filtrą būtinai turi išvalyti profesionalas! Taip apsaugosite jautrius komponentus.
Termometrų stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, neužsivedantis dyzelinis automobilis - dažnas vairuotojo galvos skausmas. Nors atšiauri žiema lietuviams - anokia naujiena, vis dar pasitaiko vairuotojų, kuriuos ji užklumpa netikėtai. Šaltą rytą neužvedus automobilio, specialistai pataria palikti jį nejudinamą iki pavasario. „Pastačius automobilį šildomame garaže, atšilusio dyzelino likučius reikia išsiurbti ir pakeisti žieminiu. Pagelbėti gali ir specialūs priedai, bet iš jų stebuklų tikėtis nevertėtų. Negalėdami užvesti automobilio kai kurie vairuotojai griebiasi ir kitos gudrybės bandydami jį „prikelti“. Neretai į kuro baką šliūkšteli benzino ar žibalo. „Tokiu būdu galima šiek tiek pagerinti žematemperatūrines dyzelino savybes, bet žieminių degalų šitaip, vėlgi, nepagaminsite. Nebent pasielgti priešingai ir į žibalą įmaišyti šiek tiek vasarinio dyzelino. Tačiau tai daryti galima tik išskirtiniais atvejais, nes žibalas ar benzinas neturi reikiamų dyzelino savybių, todėl gali pakenkti varikliui“, - tikino L. Miknius.
Mokslininkų teigimu, dyzelinas - skirtingos stingimo temperatūros angliavandenilių mišinys, todėl neturi aiškiai išreikštos kristalizacijos temperatūros, kaip vanduo. „Vasarinį nuo žieminio dyzelino iš esmės skiria tik žematemperatūrinių parametrų vertės: ribinė filtruojamumo temperatūra bei žieminiam dyzelinui papildomai normuojama drumstimosi temperatūra. Jų vertės gali būti 5-25 laipsnių didesnės už kuro stingimo temperatūrą“, - pastebėjo L. Miknius.
Ekspertai pataria supilti skysčius į skirtingas bespalves nedidelio tūrio talpas ir palikti porai valandų šaldymo kameroje. Tuo metu benzininių automobilių savininkams, anot L. Mikniaus, degalų sustingimo grėsmės nebaisios: „Benziną sudarantys angliavandeniliai - mažesnės molekulinės masės, o jų stingimo temperatūra yra gerokai mažesnė už dyzelino.
Atskirti žieminį dyzeliną nuo vasarinio nesunku. Lietuvoje dyzelinas skirstomas į L (vasarinis), Z (žieminis) ir A (arktinį) klases, atsižvelgiant į klimato sąlygas. Vasarinio dyzelino CFPP apie 0 °C, žieminio - apie −20 °C, arktinių klasių dar žemesnis. Praktinėje veikoje pereinamosios klasės dažnai naudojamos spalio-lapkričio mėnesiais, o vasaros metu vasarinis kuras užpildomas iš naujo.
Kiekvienas vairuotojas siekia naudoti aukščiausios kokybės degalus, tačiau realybėje degalų kokybė degalinėje yra įvertinama tik per informaciją apie kokybę, o tikroji kokybė priklauso nuo EN 590 reikalavimų laikymosi. CFPP yra svarbiausias rodiklis, kuris nurodo degalų atsparesnį šaltajam laikotarpiui. CP (Cloud Point) - drumstėjimo temperatūra, kuri visada yra aukštesnė už CFPP. Lietuvoje vyrauja žieminių dyzelinų klasės, kuriose CFPP siekia apie −20 °C, o arktinių klasių dar žemesnis.
Perėjimas prie žieminio kuro Lietuvoje trunka kelias savaites - spalio-lapkričio mėnesiais, o grįžtant į vasarinį - kovą-balandį. Praktiškai rudenį toje pačioje degalinėje galite gauti skirtingos klasės kurą. Rizikingiausias momentas - pirmoji staigi šalna. Todėl patartina rudenį nepildyti pilno bako prieš prognozuojamą atšalimą, o papildyti kuro atsargas accordingly.
Kam ši tema aktualiausia: labiausiai rizikuoja tie, kurių automobilis ilgai stovi, sezoninė technika, retai naudojamas antras šeimos automobilis. Taip pat rizika didėja laikant baką lauke arba senesniems automobiliams su nusidėvėjusiu kuro filtru. Filtro keitimas prieš žiemą yra pigiausia prevencija.
Yo, ką daryti, kai dyzelinas jau sustingo? Pirmiausia šiluma: patalpinti automobilį į šildomą garažą ir palaukti keletą valandų, kol parafininiai kristalai ištirpsta. Po to pakeisti kuro filtrą. Depresoriniai priedai veikia tik prevenciškai: jie neleidžia kristalams susidaryti, bet jau susidariusių neištirpina. Nebandykite ilgai sukti starterio - kiaur laiką akumuliatorius. Svarbiausia - šiltas garažas ir laikina priežiūra.
Kodėl dyzelinas keičiasi su sezonu? CFPP - vienintelis skaičius, kurį verta žinoti. Vasarinio dyzelino CFPP apie 0 °C, žieminio - apie −20 °C, arktinių klasių dar žemesnis. Perėjimas trunka kelias savaites, todėl degalinėse spalio pradžioje pilnas bakas gali būti vasarinis ar pereinamojo sezono dyzelinas. Rudenį patartina nepildyti pilno bako prieš prognozuojamą šalną, o palaukti ir papildyti jau šaltuoju metu.
Kodėl biodegalai ir jų kokybė svarbūs? Biodegalų priedai ir jų dalis degaluose keičia klampumą ir kristalizaciją. Tačiau esmė - priedai veikia prevenciškai, o jau susiformavusių kristalų neištirpina. Lietuvoje biodegalų dalis sudaro apie 7 procentus degalų sudėties, o jų kilmė ir kokybė kinta priklausomai nuo šaltos ar šiltos metų dalies. Vieta vietiniams biodegalams - didybejų tarptautinėje rinkoje, kur jie gali būti sėkmingai eksportuojami.
Taip pat svarbu - EUROPOS Sąjungos standartai EN 590 ir jų laikymasis. Degalų kokybės stebėsena vykdoma valstybinių įstaigų ir nepriklausomų organų, o kai kuriose degalinėse vykdoma trečiosios šalies kokybės stebėsena. Lietuvoje tikslas iki 2030 metų - didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje.
Be to, žiemos metu ypatingai svarbus yra cetano skaičius ir atsparumas šalčiui. Priedai, pavyzdžiui, izopropilas ar ciklogeksilnitratai, gali padidinti cetano skaičių, tačiau juos reikia naudoti atsargiai. Vasarą tinkamas kuras su cetano skaičiumi iki 40, o žiemą - ne mažiau kaip 45. Priedai veikia tik tol, kol kuras dar nesustingo.
Apibendrinant, pagrindiniai dalykai: CFPP - svarbiausias rodiklis vertinant dyzelino atsparumą šalčiui; perėjimas prie žieminio kuro vyksta kelias savaites; sustingęs dyzelinas reikalauja šilumos ir kuro filtro keitimo; depresoriniai priedai - prevenciniai, o ne gydantys; pasirinkti patikimus degalų tiekėjus ir stebėti degalų kokybę, atsižvelgiant į sezono pokyčius.
tags: #ka #parodo #dyzelino #ribine #filtravimo #temperatura
