Akvariumo filtravimo sistemos: Būtinybė ar prabanga?
Akvariumo filtravimo sistema yra vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių vandens gyvūnų gerovę ir sveiką aplinką. Tinkamas filtravimas padeda išlaikyti reikiamas vandens savybes tarp reguliarių vandens keitimų, taip sumažinant stresą žuvims ir kitiems gyventojams. Vandens filtrai akvariumui - tai ne prabanga, bet būtinybė, užtikrinanti gyvybiškai svarbius procesus.
Filtravimo sistemos esmė: Siurblys ir talpa su užpildu
Paprastai vandens filtrai akvariumui sudaryti iš dviejų pagrindinių dalių: vandens siurblio, kuris varo vandenį, ir specialios talpos, kurioje yra filtravimui skirtas užpildas. Šie komponentai kartu sudaro efektyvią sistemą, gebančią pašalinti įvairias vandenyje esančias priemaišas. Svarbu, kad vandens filtrai akvariumui veiktų nuolat, t. y. 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Išjungiamas filtras tik atliekant akvariumo valymo procedūras, kai vandens lygis nukrenta arba atliekamas pats filtro valymas.
Mechaninis filtravimas: Pirminė apsauga nuo nešvarumų
Pagrindinė mechaninio filtro akvariume paskirtis - iš vandens pašalinti mechanines priemaišas. Tai gali būti maisto likučiai, žuvų mitybos atliekos, dumbliai, pūvančių augalų likučiai ir kiti matomi nešvarumai. Šie filtrai pagerina vandens cirkuliaciją: speciali filtro galvutė sujudina vandenį, taip užkertant kelią jo sąstoviui. Akvariume nuolat maišomi viršutinis ir apatinis vandens sluoksniai, todėl vanduo prisotinamas deguonies, o sukauptas anglies dvideginis efektyviai pašalinamas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mechaniniai vandens filtrai akvariumui nėra skirti atliekoms skaidyti ar jas apdoroti. Jie atlieka pirminį, fizinį valymą.
Biologinis filtravimas: Gerosios bakterijos - gyvybės šaltinis
Biologinis filtravimas laikomas vienu svarbiausių akvariume. Jis sukuria tinkamą terpę naudingoms bakterijoms augti ir klestėti. Šios bakterijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užbaigiant azoto apykaitos ciklą. Akvariumuose natūraliai aptinkama amoniako ir nitritų. Jei jų koncentracija vandenyje per didelė, gali būti pažeidžiami žuvyčių vidaus organai, o ilgą laiką šioms medžiagoms veikiamos žuvys gali nugaišti. Biologinis filtras, naudodamas specialias filtravimo medžiagas, tokias kaip keramikos užpildai ar smulkesnės kempinės, suteikia bakterijoms erdvę gyventi ir daugintis. Pratekėdamas pro filtrą vanduo atneša deguonies šioms bakterijoms, kurios paverčia kenksmingą amoniaką ir nitritus mažiau toksiškais nitratais.
Cheminis filtravimas: Papildomas vandens švaros lygis
Cheminis filtravimas paprastai atliekamas naudojant specialias medžiagas, tokias kaip aktyvuota anglis ar ceolitas. Vanduo, pratekėdamas per šią terpę, yra valomas nuo ištirpusių medžiagų ir jų junginių. Aktyvuota anglis yra itin efektyvi pašalinant chlorą, taninus (kurie gali suteikti vandeniui geltoną atspalvį ir atsirasti nuo augalų ar medžio šakų) bei nemalonius kvapus. Ceolitas, savo ruožtu, efektyviai pašalina amoniaką iš vandens. Nors daugelis žuvų augintojų mano, kad cheminis filtravimas nėra būtinas, ypač jei akvariume yra daug augalų, kurie gali absorbuoti ištirpusias chemines atliekas, cheminis filtravimas gali būti naudingas, ypač kai mechaninių filtrų veiksmingumas kovojant su vandenyje tirpiomis medžiagomis yra ribotas. Kai kurių filtrų galite atsisakyti, jei į akvariumą pilsite jau iš anksto filtruotą ir itin švarų vandenį, tačiau tai nėra įprasta akvariumistikoje.
Efektyvus pasityčiojimas iš išorinių filtrų
Filtro tipai: Vidiniai ir išoriniai
Akvariumo filtrai skirstomi į vidinius ir išorinius.
- Vidiniai filtrai: Dažniausiai naudojami mažiems ir vidutinio dydžio akvariumams. Jie yra kompaktiški, lengvai montuojami ir prižiūrimi. Dažniausiai jie atlieka mechaninį ir biologinį filtravimą, o kai kurie modeliai turi ir vietos cheminiam filtravimui skirtoms medžiagoms.
- Išoriniai filtrai: Paprastai skirti didesniems akvariumams, nuo 100 litrų talpos. Jie yra galingesni ir efektyvesni, siūlydami didesnę filtravimo medžiagos talpą, todėl gali atlikti visus tris filtravimo tipus (mechaninį, biologinį ir cheminį) su didesniu našumu. Dažnai išoriniai filtrai yra laikomi efektyvesniais biologinei filtracijai dėl didesnio tūrio ir galimybės naudoti įvairesnes filtravimo medžiagas.
Filtro pasirinkimas ir galia
Filtro galingumas turėtų būti parenkamas atsižvelgiant ne tik į akvariumo tūrį, bet ir į jame auginamų žuvų kiekį bei dydį. Bendroji taisyklė - filtro našumas turėtų būti bent 3-4 kartus didesnis nei akvariumo tūris. Pavyzdžiui, 100 litrų akvariumui rekomenduojama rinktis filtrą, kurio našumas yra bent 300-400 litrų per valandą. Tai užtikrina, kad vanduo akvariume bus tinkamai filtruojamas ir išlaikomas švarus.
Filtro priežiūra ir valymas
Filtro priežiūra yra itin svarbi jo efektyvumui palaikyti. Akvariumo filtrus rekomenduojama valyti reguliariai, atsižvelgiant į žuvų kiekį ir filtravimo medžiagos tūrį. Kuo daugiau žuvų ir kuo mažesnis filtravimo medžiagos tūris, tuo dažniau reikės valyti filtrą.
- Valymo dažnumas: Priklauso nuo akvariumo apkrovos. Paprastai vidinio filtro kempines rekomenduojama plauti kas savaitę. Išoriniams filtrų valymo instrukcijose dažnai rekomenduojama plauti kas tris mėnesius, tačiau filtrą reikėtų plauti tik atsiradus objektyviam poreikiui, pavyzdžiui, kai pastebimai sumažėja vandens pompos efektyvumas.
- Valymo būdas: Svarbiausia taisyklė - valyti filtrą sename akvariumo vandenyje (paimkite kibirą vandens iš akvariumo prieš keisdami jį). Nenaudokite chloruoto ar karšto vandens, nes tai sunaikins naudingąsias bakterijas. Išplovus filtravimo elementus, juos galima šiek tiek pakratyti po vandeniu, kad jie prisipildytų vandens prieš vėl įjungiant filtrą. Jei valysite filtrą, o dugną siurbsite tą pačią dieną, filtravimo kempinę plaukite kibire su jau nusiurbtu akvariumo vandeniu. Jei tarp šių procedūrų yra 3 dienų tarpas, plaukite tiesiog akvariumo vandenyje.
- Filtravimo medžiagų keitimas: Aktyvuotos anglies, ceolito ir anglinės kempinės užpildai paprastai keičiami naujais kiekvieną kartą, kai filtras yra plaunamas, nes jų efektyvumas sumažėja. Kitų filtravimo medžiagų, tokių kaip keramika ar kempinės, nereikia keisti, jas pakanka kruopščiai išplauti.
Gerosios bakterijos ir paleidimas
Paleidžiant naują filtrą ar po didelio valymo, svarbu užtikrinti tinkamą gerųjų bakterijų kolonijų atsiradimą. Galite naudoti specialius bakterijų preparatus, kuriuos supilate į filtravimo medžiagą arba tiesiai į akvariumą. Naujai paleidžiant išorinį filtrą, jo biologinio ir cheminio filtravimo medžiagas taip pat reikia apšlakstyti gerosiomis bakterijomis. Vidinį filtrą įjungti galima tik tuomet, kai jis būna visiškai panardintas vandenyje.
Žuvų parinkimas ir priežiūra
Sėkmingas akvariumo gyvavimo etapas priklauso ir nuo tinkamai parinktų gyventojų. Prieš perkant žuvis, pasidomėkite, ar jos sugyvens vienos su kitomis, kokio dydžio jos užauga ir kokios jų specifinės priežiūros poreikiai.
- Žuvys „sanitarai“: Tokios žuvys kaip ancitrusai (dugnių šamai) ar koridorai gali padėti palaikyti švarą akvariume. Ancitrusai valo akvariumo sieneles, dekoracijas ir dugną nuo glitėsių bei dumblių. Koridorai renka į dugną nukritusio maisto likučius. Svarbu nepamiršti, kad ir šios žuvys auga ir joms reikia tinkamo kiekio vietos bei papildomo maisto, ypač jei akvariume mažai natūralių išteklių.
- Akvariumo perkrovimas: Dažnai akvariumistai, ypač pradedantieji, perka per daug žuvų. Jaunos žuvys atrodo mažos, tačiau joms užaugus, akvariume tampa ankšta, o tai sukelia stresą ir ligas.
Žuvų transportavimas ir adaptacija
Žuvų transportavimas ir adaptacija naujoje aplinkoje yra stresas gyvūnams. Siekiant jį sumažinti:
- Transportavimas: Naudokite specialius plastikinius maišelius, kurie apsaugo žuvis nuo susidūrimų. Svarbu palaikyti tinkamą vandens temperatūrą transportavimo metu, ypač šaltu oru. Maišelį su žuvimis galima įvynioti į antklodę, įdėti į šaltkrepšį ar nešti arčiau kūno. Jei kelionė ilgesnė nei valanda, paprašykite pardavėjo įpūsti papildomo deguonies.
- Pratinimas prie naujo akvariumo: Staigus vandens parametrų pasikeitimas žuvims gali sukelti šoką. Todėl, parsinešus žuvis, maišelį su jomis reikia įmerkti į akvariumą, kad išsilygintų temperatūra. Vėliau, kas 5 minutes, į maišelį reikia įpilti po puodelį akvariumo vandens, palaipsniui didinant vandens kiekį. Po maždaug keturių tokių papildymų, žuvis galima atsargiai paleisti į akvariumą. Vandens iš maišelio pilti į akvariumą nerekomenduojama, nes jame gali būti nepageidaujamų ligų sukėlėjų ar parazitų.
Žuvų karantinavimas
Naujai įsigytas žuvis rekomenduojama savaitę laikyti atskirame karantino akvariume (10-30 litrų talpos, su nedideliu filtru ir šildytuvu). Tai leidžia pastebėti galimus ligų simptomus ir juos gydyti atskirai, taip apsaugant pagrindinį akvariumą nuo užkrėtimo. Jei per savaitę nepasirodo jokie ligos požymiai, žuvis galima perkelti į bendrą akvariumą.
Žuvų maitinimas
Subalansuota mityba yra būtina žuvų sveikatai.
- Maisto tipai: Galima naudoti sausą (granules, dribsnius), šaldytą (lervas, dafnijas) ar gyvą maistą. Nors gyvas maistas yra patrauklus, rekomenduojama rinktis termiškai apdorotą, kad būtų išvengta ligų.
- Mitybos įvairovė: Žuvų racionas turėtų būti kuo įvairesnis, kad jos gautų visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Vienodas maistas gali sukelti virškinimo problemas.
- Dozavimas: Suaugusias žuvis maitiname kartą per dieną, jaunas - kelis kartus. Svarbu duoti tiek maisto, kiek žuvys gali suėsti per kelias minutes. Neperšerkite, nes žuvys visada atrodo alkanos. Geriau maitinti du kartus per dieną mažesnėmis porcijomis.
- Augalinis maistas: Kai kurie "čiulpikai" (pvz., ancitrusai) yra vegetarai ir jiems tinka speciali augalinė dieta tabletėmis arba daržovių gabalėliai (agurko, cukinijos, virtos morkos ar salotos lapo). Svarbu rinktis daržoves, užaugintas be didelio kiekio cheminių trąšų.
Tinkamai prižiūrėta filtravimo sistema, subalansuota mityba ir atsakingas žuvų parinkimas bei adaptacija yra pagrindiniai akvariumistikos principai, užtikrinantys sveiką ir gyvybingą akvariumo ekosistemą.
tags: #ka #reikia #deti #i #vidu #isorinio
