Alaus filtravimo menas: nuo samčio iki profesionalių sistemų
Alaus filtravimas - tai procesas, kuris gali žymiai pagerinti galutinio produkto kokybę, skaidrumą ir netgi skonį. Nors kai kurie aludariai teigia, kad visiškas filtravimas nėra būtinas ir net gali pakenkti alaus charakteriui, kitiems skaidrus, švarus alus yra prioritetas. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairius alaus filtravimo būdus, nuo paprasčiausių namų sąlygomis taikomų metodų iki pažangių technologijų, kurios padeda pasiekti profesionalų lygį. Aptarsime įvairias priemones, tokias kaip maišeliai salyklui ir apyniams, specializuoti filtrai, ir netgi namų sąlygomis pritaikomus sprendimus, kaip antai kavos filtrai ar šilkografijos tinklai.
Pradiniai etapai: filtravimas virimo ir pirminio fermentavimo metu
Nors pagrindinis alaus filtravimas dažniausiai siejamas su pilstymu į butelius, tam tikri filtravimo veiksmai gali būti atliekami jau pačiame virimo procese. Tai padeda pašalinti stambias daleles ir užkirsti kelią vėlesnėms problemoms.
Vienas iš tokių būdų yra apynių virimo arba sauso apyniavimo arba specialiųjų salyklų mirkymo maišelis iš muslino. Tokie maišeliai, pagaminti iš smulkaus tinklo, neleidžia stambioms dalelėms užkimšti įmerkimo vamzdelio, siurblių ar aušintuvų. Jie gali talpinti nemažą kiekį apynių granulių, paliekant šiek tiek vietos plėtimuisi.
Kita panaši priemonė - nerūdijančio plieno apynių cilindras. Jo smulkus tinklelis atlieka tą pačią funkciją - apsaugo įrangą nuo užsikimšimo stambiomis dalelėmis.
Kalbant apie salyklą, ypač naudojant BIAB (Brew In A Bag) metodą, svarbus yra didelis maišas salyklui. Aukštos kokybės poliesterio maišelis su 63 mikronų tinkleliu ir tvirta juostele yra ilgaamžis ir elastingas. Tokie maišeliai tinkami didelio skersmens puodams ir gali būti naudojami ne tik salinimui, bet ir tekinimui. Tai yra tvirtas, daugkartinio naudojimo sprendimas.
Siekdami dar didesnio skaidrumo ir išvengti smulkių dalelių patekimo į fermentacijos indą, aludariai naudoja filtras plūduriuojančiai silikoninei žarnelei. Šis mažas, bet itin patogus filtras tvirtinamas ant silikoninių plaukiojančių panardinimo vamzdelių, kad apyniai ar kitos kietosios medžiagos nepatektų į patį vamzdelį.
Namų sąlygomis taikomi filtravimo metodai
Ne visi aludariai turi galimybę įsigyti profesionalią įrangą, tačiau tai nereiškia, kad negalima pasiekti gero filtravimo rezultato. Namų sąlygomis galima pritaikyti ir įprastus buitinius daiktus.
Vienas iš paprasčiausių būdų yra filtravimas per dezinfekuotą marlę. Sterili marlė, įsigyta vaistinėje, gali būti naudojama vienam košimui. Nors tai nėra pati efektyviausia priemonė nuo smulkių dalelių, ji padeda pašalinti stambesnius suspenduotus elementus.
Aptariamas ir šilkografinis tinklas. Nors jo įsigijimas šiais laikais gali būti sudėtingesnis, tokio tipo tinklas pasižymi itin smulkiomis akutėmis ir galėtų būti efektyvus filtras.
Kai kurie aludariai naudoja platų duršleką su smulkiu sieteliu. Duršleko padėjus ant fermentavimo indo, per jį galima košti alų, semiant jį iš puodo kaušais. Šis metodas reikalauja kantrybės, tačiau leidžia atskirti didesnes nuosėdas.
Įdomus sprendimas - kavos filtrai. Diskusijos verda dėl kavos aparatams skirtų popierinių filtrų tinkamumo alaus filtravimui. Jais galima košti jau atvėsintą alų, pilant į fermenterį. Nors jie gali greitai užsikimšti, ypač jei aluje yra daug smulkių dalelių, tai yra prieinamas variantas. Kaip alternatyva, gali būti bandomi ir arbatos filtrai.
Pagrindinis filtravimo etapas: pilstant į butelius
Dauguma aludarių sutinka, kad svarbiausias filtravimo etapas yra tuomet, kai alus pilstomas į butelius. Šiuo metu siekiama pašalinti mielių likučius, putų susidariusias tamsias nuosėdas bei kitus smulkius suspenduotus elementus, kurie gali turėti įtakos alaus skaidrumui ir stabilumui.
Vienas iš populiariausių metodų - naudojant sifoną, ypač platesnį ir brangesnį alaus pilstymo sifoną. Svarbu kontroliuoti procesą, kad nebūtų siurbiamos drumzlės. Nupylus alų po pirminės fermentacijos, rekomenduojama jį palaikyti dar porą dienų antrinėje fermentacijoje. Tai leidžia didžiąjai daliai mielių nusistoti. Pilant alų į butelius, pirmasis ir paskutinis litras gali būti drumstesni, todėl juos rekomenduojama atsidėti greitesniam vartojimui. Likęs alus dažniausiai būna skaidrus.
Alternatyvus metodas - naudoti "Hop Spider- Dominator" apynių filtrą. Jis supaprastina alaus virimo procesą ir padeda išgauti skaidresnį alų, veikiantis kaip krepšelis apyniams.
Pažangiosios technologijos ir vandens kokybės kontrolė
Profesionalūs aludariai ir entuziastingi namų aludariai, siekiantys aukščiausios kokybės, naudoja pažangias sistemas.
Viena iš tokių yra 3 pakopų atvirkštinio osmoso (RO) sistema. Ji leidžia pasiekti visišką kontrolę virimo vandens kokybei, pašalindama beveik visus nepageidaujamus jonus, mineralus ir kitus teršalus. Vandens kokybė yra kritiškai svarbi alaus skoniui ir aromatui, todėl RO sistemos yra vertinga investicija.
Mitai ir realybė: dezinfekcija ir filtravimas
Aptariama ir dezinfekcijos svarba alaus gamyboje. Kai kurie aludariai, siekdami išvengti infekcijos, stengiasi viską dezinfekuoti. Tačiau patirtis rodo, kad ne visada griežta dezinfekcija yra būtina, ypač gaminant tokius produktus kaip gira. Nors alui stengiamasi viską dezinfekuoti, girai kartais taikomi mažiau griežti metodai. Pavyzdžiui, samtis, kuriuo nugriebiamos mielės alui, yra verdama, o tas pats samtis, naudojamas girai išpilstyti, tiesiog nuplikomas. Girai butelių paprastai nedezinfekuojama, pakanka juos praskalauti.
Tai nereiškia, kad dezinfekcija nereikalinga. Dažnai naudojamos specialios dezinfekavimo priemonės, kaip antai IODOPHOR ar Chemipro. Kiti metodai apima plikinimą ar virinimą. Svarbu rasti tinkamą balansą, kad būtų išvengta infekcijos, tačiau nebūtų per daug supaprastinamas procesas, galintis pakenkti alaus kokybei.
Kai kurie aludariai visiškai atsisako alaus filtravimo ir teigia, kad tai nepadaro jokios žalos. Jie gali raugti alų į tuos pačius kubilus, kur anksčiau buvo raugtas vynas, ir atlikti buteliavimą toje pačioje aplinkoje.
Filtravimo tikslai ir efektyvumas
Pagrindinis filtravimo tikslas - pašalinti nepageidaujamas daleles, kurios gali sukelti drumstumą, nepageidaujamus skonius ar sutrumpinti alaus tinkamumo vartoti laiką. Tai apima mielių likučius, baltymus, taninus, apynių fragmentus ir kitus suspenduotus elementus.
Kalbant apie midų (ne alų, bet panašų fermentuotą gėrimą), filtravimas gali būti itin sudėtingas dėl greitai besikemšančio filtro paviršiaus. Tačiau atvėsintam alui, ypač jei jis nebuvo verdant kartu su apyniais maišeliuose, pakanka tinkliuko su milimetrinėm akutėm. Toks tinkliukas sulaikytų apynių daleles ir kitus priedus. Didesnė dalis nuosėdų gražiai nusėda į dugną kartu su mielėmis.
Svarbu suprasti, kad fermentuotinos misos filtravimas gali būti nepageidaujamas. Filtravimas turėtų būti atliekamas po fermentacijos, siekiant pašalinti jau susidariusius nepageidaujamus elementus, o ne trukdyti natūraliems fermentacijos procesams.
