Vandens valymo įrenginiai Lietuvos miestuose: pažanga ir iššūkiai
Lietuvos miestai nuo seno siekia užtikrinti gyventojams kokybiškas komunalines paslaugas, tarp kurių ypatingą vietą užima vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Šiandienos straipsnyje gilinsimės į vandens valymo įrenginių plėtrą ir veikimą Lietuvos miestuose, nagrinėdami tiek istorinę perspektyvą, tiek pažangiausius šiuolaikinius sprendimus, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir gyventojų gerovės gerinimo.
Unikalūs sprendimai Alytaus Dailidžių ežere
Vienas iš ryškiausių ir novatoriškiausių projektų Lietuvos vandentvarkos istorijoje įgyvendintas Alytuje, kur Dailidžių ežere buvo pastatyti unikalūs lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Šis projektas, finansuotas Europos Sąjungos fondų ir įmonės „Dzūkijos vandenys“ lėšomis, tapo pirmuoju tokio pobūdžio hidroinžineriniu statiniu, įrengtu tiesiogiai ežero dalyje.
Buvusio UAB „INSTITA“ vadovo Egidijaus Guzo teigimu, statybos procesas pareikalavo ypatingų sprendimų ir naujos patirties. Siekiant nusausinti dalį ežero ir atlikti statybos darbus, specialistams teko įrengti spraustasienę - konstrukciją iš vertikaliai susijungiančių plieninių elementų, sukaltų į ežero dugną. Ši spraustasienė, kartu su smėlio pylimu, atskyrė ir leido nusausinti dalį ežero, kurio dugnas buvo padengtas dumblu. Vanduo iš nusausintos dalies buvo perpumpuotas į likusią ežero dalį.
Valyklą sudaro trys pagrindinės dalys: prieštvanka, naftos atskirtuvai ir neišleidžiamas tvenkinys su šlaitiniu biofiltru. Bendras valyklos tūris siekia 12270 kubinių metrų. Objekte taip pat buvo nutiesta 547 metrai paviršinių nuotekų ir drenažo tinklų, kurių skersmuo svyruoja nuo 500 iki 1200 mm. Naftos atskirtuvuose įrengta sistema, informuojanti apie susikaupusius teršalus per GSM modemą. Projekto metu buvo pastatyta 2,1 tūkst. kubinių metrų paviršinio vandens nuleistuvų ir drenažo rinktuvų. Naujieji įrenginiai pritaikyti priimti iki 4400 kubinių metrų nuotekų per vieną liūtį.
Ypatinga šio projekto vertė ta, kad išvalytas vanduo grąžinamas į ežerą, kuris neturi kitų pritekėjimo šaltinių, išskyrus paviršinius vandenis. Tai ne tik sprendžia nuotekų tvarkymo problemą, bet ir prisideda prie ekosistemos išsaugojimo. Darbai vyko 14 mėnesių ir buvo oficialiai baigti 2020 m. lapkritį.
Klaipėda - pirmoji Lietuvoje, ruošiasi ketvirtiniam nuotekų valymui
Kitas reikšmingas žingsnis Lietuvos vandentvarkos srityje žengiamas Klaipėdoje. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ ir „Sweco Lietuva“ pasirašė sutartį dėl pažangaus ketvirtinio nuotekų valymo etapo projektavimo sprendinių parengimo. Šis projektas yra pirmoji rimta pasirengimo naujosios Europos Sąjungos Komunalinių nuotekų valymo direktyvos reikalavimams, įpareigojantiems didesnius miestus diegti mikroteršalų šalinimo technologijas iki 2045 m.
Nuotekų kelias
„Klaipėda tampa pavyzdžiu kitiems miestams ir pirmuoju miestu šalyje, kuris realiai pradeda ruoštis ketvirtinio valymo diegimui - sudėtingiausiam ir pažangiausiam nuotekų valymo etapui“, - teigia „Klaipėdos vanduo“ Technologijų vystymo ir inovacijų vadovė Kristina Bereišienė. Ketvirtinis valymas orientuotas į itin smulkių, plika akimi nematomų medžiagų, tokių kaip antibiotikai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai, šalinimą.
„Sweco Lietuva“ vandentvarkos padalinio vadovas Egidijus Kunevičius pabrėžia, kad tai pirmasis realus ketvirtinio valymo sprendimų rengimas Lietuvoje, reikalaujantis tarptautinio bendradarbiavimo dėl praktinės patirties stokos. Projekto metu bus analizuojamos trys pažangios technologijų alternatyvos: ozonavimas su granuliuotos aktyvintosios anglies filtravimu, valymas milteline aktyvinta anglimi (Ulmerio procesas) ir valymas granuliuotos aktyvintosios anglies filtrais.
Tyrimai, atlikti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto kartu su „Klaipėdos vanduo“, parodė, kad nors mechaninio ir biologinio valymo etapai efektyviai pašalina didžiąją dalį teršalų, kai kurių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A, antibiotikai ir diklofenakas, koncentracijos vis dar viršija siūlomas normas. Mikroplastiko kiekis po mechaninio ir biologinio valymo sumažėja daugiau nei keturis kartus, tačiau dalis dalelių vis tiek patenka į gamtą. Šie duomenys patvirtina būtinybę diegti pažangias mikroteršalų šalinimo technologijas.
Biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai: principai ir veikimas
Nuo 20 a. septintojo dešimtmečio daugiabučiai namai Lietuvos miestuose statomi su komunaliniais patogumais, o tai neatsiejama nuo efektyvios buitinių nuotekų tvarkymo sistemos. Biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra skirti valyti nuotekas, susidarančias virtuvėje, vonioje, tualete ir kitose panašiose patalpose.
Šiuose įrenginiuose vyksta biologinis nuotekų valymo procesas, labai artimas gamtoje vykstančiam natūraliam irimo procesui. Aerobiniai mikroorganizmai, veikiantys deguonies prisotintoje aplinkoje, skaido organines medžiagas į paprastesnius cheminius junginius, kurie virsta anglies dvideginiu ir vandeniu. Šiam procesui palaikyti naudojama orapūtė, tiekianti suslėgtą orą. Susidarantis veiklusis dumblas, sudarytas iš mikroorganizmų ir nuotekų teršalų dalelių, vėliau atsiskiria veikiant gravitacijos jėgai, o išvalytas vanduo išleidžiamas.
Įrenginio montavimas atliekamas vadovaujantis statinio techninio projekto reikalavimais, Statybos techninio reglamento nuostatomis ir Nuotekų tvarkymo reglamentu. Rinkoje siūlomi įvairūs sertifikuoti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, tokie kaip Walis, BioTornado, Feliksnavis, Biomax, August, Švaistė, Buiteka, Traidenis ir kt. Svarbu periodiškai atlikti įrangos techninio aptarnavimo darbus, siekiant užtikrinti jos ilgalaikį ir efektyvų veikimą.
Vandentiekio ir kanalizacijos istorija Lietuvoje
Istoriškai, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos Lietuvos miestuose plėtojosi palaipsniui, atspindėdamos technikos pažangą ir gyventojų poreikius. Pirmasis vandentiekis Lietuvoje pradėtas įrengti Vilniuje 1501 m., naudojant medinius vamzdžius vandeniui tiekti iš Vingrių versmių. Vėlesniais amžiais buvo pertvarkomi rezervuarai, keičiami vamzdžiai, plečiami tinklai.
Kanalizacijos tiesimas Vilniuje prasidėjo dar 16 amžiuje, naudojant medinius ir mūrinius vamzdžius. 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje kanalizacijos tinklai buvo tiesiami ir kituose didžiuosiuose miestuose. SSRS okupacijos metais kanalizacijos tinklai pradėti tiesti ir kaimo vietovėse, o 1986 m. centralizuotą komunalinį vandentiekį turėjo visi šalies miestai ir miesto tipo gyvenvietės.
Šiuolaikinėje Lietuvoje, 21 amžiuje, centralizuoto vandentiekio paslaugomis naudojasi didžioji dalis gyventojų ir pramonės įmonių. Komunaliniais vandentiekiais tiekiamas požeminis vanduo, kuris dezinfekuojamas ir, esant poreikiui, gerinamas siekiant pašalinti geležį bei kitas kenksmingas medžiagas. Pramoniniam vandentiekiui dažniau naudojamas paviršinis vanduo, kuris taip pat gali būti gerinamas.
Nuotekų valymo srityje, 2004 m. apie 38 % kanalizacijos tinklais nuplukdytų nuotekų buvo išvalytos, o 2011 m. šis rodiklis išaugo iki 92,7 %. Šie skaičiai rodo nuolatinę pažangą ir siekį užtikrinti švaresnę aplinką.
Inovacijos ir ateities perspektyvos
Lietuvos miestai, siekdami atitikti vis griežtėjančius Europos Sąjungos aplinkosaugos standartus, nuolat investuoja į vandens valymo technologijų modernizavimą. Alytaus ir Klaipėdos projektai yra ryškūs pavyzdžiai, kaip novatoriški sprendimai ir tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Ateityje tikėtina, kad bus diegiamos dar pažangesnės technologijos, skirtos mikroteršalų ir kitų sudėtingų junginių šalinimui, užtikrinant dar švaresnį vandenį ir saugesnę aplinką visai Lietuvai.
tags: #kokie #miestai #turi #vandens #valymo #irenginiai
