Kriaušė: auginti, sodinti ir prižiūrėti – išsamus gidas
Kriaušė - vienas iš populiariausių vaismedžių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad jas be baimės gali vartoti alergiški žmonės. Kriaušės pasižymi grūdėtu minkštimu ir maloniu aromatu. Kriaušės - vienas iš populiariausių vaismedžių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad jas be baimės gali vartoti alergiški žmonės. Kriaušėms būdingas grūdėtas minkštimas ir malonus aromatas. Kriaušė - populiari dėl savo skonio, atsparumo ir estetinės išvaizdos.
Veislės ir jų derlius
Kriaušė - įvairi ir labai įvairi, su skirtingais derliaus laikais ir atsparumais. Dauguma veislių dera gausiai, kasmet, kai kurios - dalinai savidulkės. Vainikai gali būti siauri arba koloniniai, o vaisiai - įvairiausio dydžio ir formos. Yra vasarinės, rudeninės ir vėlynos vasarinės veislės, kurios skiriasi densities laikotarpiu, dydžiu ir aromatu. Vaisiai dažnai būna stambūs arba labai stambūs, gelsvai žalsvos oda su raudonomis ar oranžinėmis užuominomis, minkštimas sultingas ir skanus. Kriaušė sukoloninė ir su žemaūgėmis veislėmis puikiai tinka mažiems sklypams ir terasoms, ypač dengiančioms švelnų ir kvapnų derlių.
Vieta ir dirva
Gera vieta kriaušėms - saulėta, apipučiama vieta su užuovėja nuo skersvėjų. Dirva turi būti neutraliai rūgšti iki vidutiniškai rūgščios (pH 5-6,5). Palankūs dirvos tipai - lengvas priesmėlis, lengvas priemolis, vidutinio sunkumo priemolis, neutralus ir lengvai šarminis, drenuotas ir gerai sulaikantis drėgmę. Nepalanki - labai rūgšti, labai šarminė, perdrėkusi ir su gruntiniais vandenimis arti paviršiaus. Biologiniais kaimynais labiausiai tinka juodieji serbentai, obelys, pomidorai, tuopos; o nepalankūs - slyvos, vyšnios, graikiniai riešutai, putinai.
Dirvožemio paruošimas sodinimui
Duobės kasimas prasideda likus pusei mėnesio iki sodinimo. Duobės skersmuo apie 70 cm ir gylis apie 60 cm. Lengvoje dirvoje į dugną galima supilti molio lešį 10 cm storio, kad geriau sulaikytų drėgmę. Duobę trečdaliu užpildyti derlingu žemės ir organinių trąšų mišiniu: 10 kg daržo dirvožemio, 10 kg komposto arba neutralių durpių. Dirvožemio mišiniu užpildo visą duobę iki viršaus. Prieš sodinimą galima iš anksto paruošti mineralinių trąšų mišinį: 10 kg dirvožemio, 10 kg komposto, 50-60 g nitrofoskos ir 150-200 g medžio pelenų. Kitas variantas: 30-40 kg perpuvusio komposto arba puvenų, 100-150 g superfosfato, 150-200 g kalio sulfato, 1 kg pelenų. Į duobę iš šiaurinės pusės įsmeikite atraminį kuolelį.
Sodinimo procesas
- Sudrėkintame dirvos mišinyje formuoti 2-3 cm aukščio kalvelę šaknims.
- Kriaušės sodinuką laikyti vertikaliai (tamsesne kamieno puse į pietus, šviesesne - į šiaurę); sušlapintas šaknis tolygiai išdėstyti kalvelėje. Šaknys neturi persipinti tarpusavyje; jų galai turi būti nukreipti žemyn.
- Šaknų kaklelis likti bent 3 cm virš dirvožemio paviršiaus, skiepo kaklelis apie 5-10 cm virš paviršiaus.
- Į duobę įpilti 10 l vandens, mulčiuoti 2 cm durpių ar puvenų sluoksniu ir pririšti prie kuolelio.
- Sodinti kriaušes dešimtą dienų vėliau prisodinti papildomai, o rudeninėms sodinukams mulčio sluoksnis reikalingas ištverti pirmąją žiemą.
Kriaušių priežiūra
Kriaušės yra lepus augalas - daug veislių jautriai reaguoja į šalčius ir atšilimo ciklus. Teisingas tręšimas, purškimas nuo kenkėjų ir ligų, genėjimas padeda išlaikyti sveiką ir derantį medį. Pagrindiniai aspektai - laistymas, tręšimas, genėjimas ir apsauga nuo ligų bei kenkėjų.
Laistymas
Jaunai kriaušei pirmais metais rekomenduojama 1 kartą per savaitę, 1-2 kibirai medeliui. Suaugusios kriaušės laistomos rečiau (1-2 kartus per mėnesį), bet didesniais kiekiais. Tikslesnis skaičiavimas: 2-3 kibirai iš metų skaičiaus. Dirva turi būti sudrėkinta 60-80 cm gylyje. Laistant reikia daryti kiaurymes aplink medžio apylinkęs - apie 10 cm už lajos ribų.
Mulčiuokite dirvą, kad ji išliktų puri ir be piktžolių. Nedovanotina, kai vanduo nuplauna žemę nuo šaknų ir apnuogina jas - jas reikėtų užkasti iš naujo. Lankstiniai kriaušės veislės reikalauja skirtingo laistymo intensyvumo - ankstyvųjų veislių mažiau, vėlyvųjų - daugiau.
Tręšimas
Pirmais metais kriaušes patartina kuo mažiau tręšti; azoto perteklius ypač kenksmingas. Pirmus 2-4 metus azotą naudojama tik nedidelėmis dozėmis (10-20 g medeliui). Organines trąšas įterpia kartą per 3-5 metus. Fosforu ir kaliu tręšiama kartu su organinėmis trąšomis giluminiu įterpimu į griovelius: 40 g/m² fosforo ir 20 g/m² kalio su dirvožemiu, 5 kg komposto arba puvenų, viršuje - mulčas. Vaisių formavimosi laikotarpiu į supurentą dirvą įterpiama 200-400 g pelenų. Rudeniui azoto ir mėšlo trąšų nenaudoti; tik kalis ir fosforas. Azotas gali paskatinti vegetaciją, todėl vėl gali kilti žiemojimo rizika.
Genėjimas
Dažniausiai laikoma rudens genėjimo sezono pradžia. Pavasarį galima genėti, tačiau dėl greitesnio ūglių augimo. Pavasarį 2-3 metų krūmo pagrindinę centrine šaką trumpinti ketvirtadaliu; palieka 4 šonines šakas 45°-90° kampu. Per rudeninį vienmečių sodinukų genėjimą pašalinti sudžiūvusias ir sergančias šakas, trumpinti naujus ūglius iki poros pumpurų. Viršutinės šakos turi būti pririštos, kad augtų horizontaliai. 5-6 metų kriaušės centrinės kamieno šakos viršūnę nupjauna siekiant sustabdyti augimą viršūnėje ir skatinti derančių šoninių šakų augimą. 5-6 metų kriaušės aukštis - iki 3,5 m. Genėti drėgnu oru nerekomenduojama dėl ligų plitimo; dezinfekuoti įrankius po kiekvienos kriaušės.
Laikymas ir derliaus nuėmimas
Kai kriaušės sunoksta, jų brandos tipai skirstomi į skynimo brandą ir vartojimo brandą. Skynimo branda - vaisiai pasiekia įprastą dydį, spalvą ir skonį; vartojimo branda - vaisiai sultingi, saldūs ir skanūs. Dauguma vasarinių veislių skynimo brandą ir vartojimo brandą turi arti vienas kito, todėl skinti 4-5 dienomis anksčiau. Rudeninės veislės skynimo brandą nustato pagal šiuos požymius: vaisiaus spalva, minkštimas, sėklų spalva, kvapas ir lengvas nusileidimas nuo šakelės. Skynimo brandą galima nustatyti vizualiai arba iš skaičiuotų dienų nuo žydėjimo laikotarpio. Patraukliai sunokusių kriaušių odelė gali būti gelsvai žalia, o šalis - raudonų užuominų. Vaisiai laikomi šaldymo sąlygomis: 0-2°C temperatūroje. Apie laikymo laiką svarbu nepažeisti pastovios temperatūros - staigūs svyravimai kenkia derliui.
Skynimą pradėti nuo apatinių šakų ir baigti viršutinėmis. Vaisius paimti delnu, šalia laikyti smiltį ant vaiskočio galo, ir ištraukti šoniniu judesių judesiu - nereikia tampyti ar traukti šakų. Skynimas vyksta iš pietų ir pietryčių pusių; skintos kriaušės dedamos į pintus krepšius su popieriumi viduje. Nesvarbu, kad pats skynimas yra svarbus; svarbiausia - tinkamai laikyti derlių ir sandėliuoti.
Laikymas ir apsauga nuo ligų
Laikymo metodai: tradiciškai kriaušes laikoma rūsyje arba dėžėse, tačiau geriau laikyti kiekvieną kriaušę suvyniojant į ploną popierių, o aplink kriaušes palaikyti sausą smėlį ar drožlėmis. Kriaušės mėgsta vapsvas, todėl reikia laikyti jų apsaugą. Kriaušės gali būti pažeidžiamos įvairiomis ligomis ir kenkėjais; svarbu laiku atlikti profilaktinį purškimą fungicidais ir priemonėmis nuo kenkėjų. Dažnos ligos - rauplės, rudasis puvinis, kriaušių vėžys, filostiktozė, kriaušių rūdys. Kankėjai - lapsukai, erkės, grambuoliai, vapsvos. Purškimas atliekamas ankstyvą pavasarį prieš pumpurų brinkimą, taip pat rudenį ir po vėlesnių oro sąlygų.
Ekologiški ir skirtingi sodinimo variantai
Kriaušės gali būti auginamos dideliuose sode ar mažose erdvėse; koloninės veislės puikiai tinka terasoms ir nedidelėms erdvėms. Sodinukų parengimas rudeniniam sodinimui rekomenduojamas 1-2 metų amžiaus; optimalus sodinuko aukštis - 75-85 cm. Sodinukų šaknų sistema turi būti šiek tiek drėgna, lanksti ir šviežia. Reikia trumpinti ilgas šonines šaknis iki 10-12 cm ilgio, pašalinti negyvas ir pažeistas šaknis. Prieš sodinimą galima įmerkti šaknų šaknines dalis į vandenį 24 valandas. Po sodinimo būtina užtikrinti stabilų kuolą, kad medelis neišsikryptų.
Skirtingos nuorodos apie dirvų paruošimą - mikorizės grybai (Glomus iranicum) ir biostimuliatoriai (ABSORPTION) skatina šaknų vystymąsi ir augalų atsparumą. Kriaušėms naudinga naudoti huminės rūgštys (BLACKJAK) ir kitus biostimuliatorius, kad pagerėtų šaknų įsišaknijimas ir augalų atsparumas stresui. Svarbu sekti veislių specifikacijų reikalavimus ir laikytis vietinių rekomendacijų dėl laikymo ir priežiūros.
Ligos ir kenkėjai
Kriaušių rauplės, rudasis puvinys, ryšulinių apnašų židiniai, kriaušių rūdys ir kiti grybiniai bei bakteriniai susirgimai pasitaiko dažnai. Svarbu apie ligas žinoti požymius ir imtis profilaktinių priemonių: puršimas Bordo skiediniu, vario preparatais, fungicidais, kenkėjų gaudyklės, feromonų naudojimas ir kt. Kenkėjų sąrašas apima lapsukius (rožinis, tinkluotasis, vaismedinis, pumpurinis), vapsvas, erkutes, grambuolius ir kt. Apsauga nuo žaizdų - saugoti per pjūvį vietas purškiant skiepų ir žaizdų tepalais ar variklio danga.
Apimties santrauka
Kriaušės yra populiarios dėl skonio, aromato ir atsparumo alergiškiems žmonėms. Sodinimo laikai - ankstyvas ruduo arba pavasaris; svarbu pasirinkti 2-3 skirtingas veisles. Dirva turi būti neutraliai rūgšti, lengva ar vidutinio sunkumo, gerai drenuota. Sodinimui - specialūs mišiniai su organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o dirvožemio mišinius papildyti mikoriziniais grybais. Kriaušėms būtina nuolatinė priežiūra: laistymas, tręšimas, genėjimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Skynimo brandos nustatymas priklauso nuo veislės ir klimato, o laikymo sąlygos turi būti stabilios.
Kriaušių sodinimas: ko tikėtis po 10 metų
tags: #kriause #filtro #paleidimui
