Lentvaris: Nuo Dvaro Sodybos Iki Pramonės Mazgo – Istorija ir Virsmas

Lentvaris, miestas Trakų rajono savivaldybėje, įsikūręs vos 8 kilometrai į rytus nuo Trakų, turi turtingą ir daugiasluoksnę istoriją, apimančią šimtmečius. Tai ne tik svarbus geležinkelio mazgas, bet ir vieta, kur susipina dvarų kultūra, pramonės plėtra ir nuolat kintantis miesto veidas. Dabartinis miesto vardas, tikriausiai, yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI-XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t. y., su priesaga -išk-. XVIII a. jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo - Lantworowo (arba Landworowo, t. y., Landvarovas), kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu.

Ankstyvieji Pėdsakai ir Dvaro Laikai

Pirmąsias užuominas apie Lentvario vietovę randame 1394 metų Vyganto Marburgiečio kronikoje, o kituose rašytiniuose dokumentuose Lentvaris paminėtas 1596 metais. Lietuvos vietovių istorijos tyrinėtojas Bronius Kviklys yra rašęs, kad Lentvario apylinkės gražios, tačiau žemė nederlinga ir žmonės gyveno skurdokai. Pats Lentvario miestelis nesąs labai senas, bet jo apylinkėse žmonės gyvena nuo senų laikų (XI-XII amžiaus). Tai patvirtino netoli Lentvario aptiktas ir XIX a. viduryje Kirkoro tyrinėtas pilkapis. Tuo metu čia buvo kaimas, jis vadinosi, kaip rašoma „Lietuvių enciklopedijoje“ (1958 m.) Liutovariškių kaimu. Jame buvo 14 kiemų. 1956 m. minimas Lentvoriškių dvaras, jį valdė didikai Grincevičiai, vėliau Šachnovai, Izdėbskiai, Dambrovskiai.

Knygoje „Trakų krašto Dvarai ir Palivarkai“ rašoma, kad 1850 m. Lentvario dvarą įsigijo J. Tiškevičius. Tiškevičiai valdė dvarą ir jame gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. 1899 m. V. Tiškevičiaus iniciatyva pagrindiniai rūmai buvo rekonstruoti gotikiniu „angliško kotedžo“ stiliumi (rekonstr. autorius - belgų architektas de Vega). Dvaras randasi miesto pakraštyje Lentvario (Graužio) ežero šiauriniame krante. Apie Lentvario dvaro sodybą išsamiai yra parašęs V. Levandauskas „Kultūros paminklų enciklopedijoje“. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūmai buvo apgadinti, išvogti paveikslai, baldai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1956 metais čia įsikūrė Lentvario kilimų fabriko administracija. Šiuo metu kitus dvaro ūkinius apgriuvusius pastatus bandoma panaudoti kultūros poreikiams.

Grafo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas vinių fabrikas, kurio produkcija turėjo didelę paklausą. Gyvenvietėje buvo pastatyti namai, kuriuose apgyvendinti geležinkelio darbininkai ir konduktoriai (pirmoji šios gyvenvietės gatvė ir pavadinta Konduktorių).

Lentvario dvaro rūmai

Geležinkelio Atėjimas ir Pramonės Aušra

XIX a. Lentvaris arba Landvarovo buvo nedidelis kaimas. Miestelis pradėjo augti, kai pro jį buvo 1861-1862 m. nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelio darbininkų miestelis, pastatyta Lentvario geležinkelio stotis. 1862 m. gruodį pradėtas traukinių eismas. Geležinkelio atsiradimas paskatino smulkių gamyklėlių ir amatininkų dirbtuvių atsiradimą. Miestelyje pagyvėjo prekyba. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas.

B. Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ ir A. Baliulis straipsnyje „Lentvaris ir jo apylinkės“ rašo, kad Lentvaryje 1869 m. buvo pastatytas vinių fabrikas. Sovietiniais laikais fabrikėlis išaugo į gana didelę metalo apdirbimo ir metalinių vonių liejimo gamyklą „Kaitra“. Akcinė bendrovė „Kilimai“ - vienintelė įmonė Lietuvoje nuo 1957 m. gaminanti kilimus ir kilimines dangas. Lentvario kilimai buvo eksponuojami Leipcigo, Niujorko, Paryžiaus, Varšuvos ir kitose tarptautinėse mugėse. Bendrovės gaminiai puošia žinomus viešbučius, Lietuvos prezidentūrą.

Senoji Lentvario geležinkelio stotis

Švietimas ir Kultūra: Nuo Liaudies Mokyklos Iki Šiuolaikinės Gimnazijos

Augo gyventojų skaičius, atsirado būtinybė įsteigti mokyklą. 1896 m. rugsėjo 20 d. mokykla atvėrė duris pirmiesiems mokiniams. Piotr Gurinovič ir pravoslavų šventikas Sergej Smirnov buvo pirmieji mokytojai. Mokykla vadinosi Landvarovo liaudies mokykla. Vaikai buvo mokomi rusų kalba. 1897-1898 mokslo metais mokykla veikė privačiame name. Mokėsi 53 berniukai ir 40 mergaičių. 1908 m. Landvarove buvo dvi mokyklos: geležinkeliečių ir liaudies. 1909 m. grafo Vladislovo Tiškevičiaus lėšomis pastatytas medinis mokyklos pastatas. Mokėsi apie 150 mokinių.

I pasaulinio karo metais mokykla uždaryta. Joje įkurtos kareivinės. 1919-1920 m. mokslo metais mokykla vėl buvo atidaryta. Vaikai mokėsi penkiose klasėse. Valstybinė kalba - lenkų. Visa mokyklos dokumentacija vesta taip pat lenkų kalba. Nuo 1920 m. iki 1939 m. Lentvaris priklausė lenkų okupuotam Vilniaus kraštui. 1941 m. biblioteka (nuo 1941 m.) tapo svarbiu kultūros židiniu. Vokiečių okupacijos metais mokykla nedirbo. Pamokos prasidėjo 1944 m. Vaikai buvo mokomi lenkų kalba. 1950 m. buvo atidarytos lietuviškos klasės, kurios sudarė septynmetę mokyklą. Mokykla buvo atidaryta buvusiame statybininkų bendrabutyje, netoli „Kaitros“ gamyklos. Nuo 1950-1951 m. mokslo metų Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla („Versmės“ gimnazija) tapo vidurine. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje didėjo Lentvario gyventojų skaičius, atsirado naujų įmonių. Didžiausia iš jų - kilimų fabrikas. Augo ir vaikų skaičius. Sename mediniame pastate jie nebetilpo. 1956 m. pradėtas statyti trijų aukštų mūrinis mokyklos pastatas. 1956 m. vidurinę mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida. Nuo 1956 m. mokykla pavadinta Lentvario vidurinė mokykla su gamybiniu mokymu. Kartu su viduriniu išsilavinimu mokiniai įgydavo ir darbininkiškas profesijas. Nuo 1957 m. 1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, skirtas 440 mokinių. Tačiau mokinių buvo dvigubai daugiau. Buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mokėsi 960 mokinių. Mokykloje veikė bufetas, biblioteka, fizikos, chemijos, buities darbų kabinetai, mokinių bendrabutis. 1963 m. klasės su lietuvių dėstomąja kalba buvo atskirtos į savarankišką mokyklą. 1963 m. rugsėjo 1 d. LTSR švietimo ministro įsakymu, tarpininkaujant mokytojui Motiejui Šimelioniui, buvo atidaryta lietuviška mokykla Lentvaryje. Ji vadinosi Lentvario miesto 2-oji vidurinė mokykla. Padedant Trakų Vykdomajam komitetui, Švietimo skyriui, mokyklą šefuojančiam Lentvario kilimų fabrikui naujos mokyklos statybos darbai buvo pradėti 1973 m. žiemą. 1963 m. įsteigta lietuviška mokykla, kuri 1989 m. pavadinta Lentvario Motiejaus Šimelionio, garsaus lietuvybės puoselėtojo, buvusio šios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo vardu. Apie tai rašoma N. 1996 m. Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla iškilmingai minėjo savo 100 metų jubiliejų.

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Miesto Virsmas ir Šiuolaikinis Lentvaris

Dėl savo gražaus kraštovaizdžio ir apylinkių Lentvaris net laikytas kurortu. Vilniaus miestiečiai mėgdavo savaitgalio išvykas į Lentvarį, kurio dvare XIX a. atidaryta viena pirmųjų kavinių Lietuvoje - „Cafe Riviera“.

Lentvario dvaras, Paneriškių regykla, Trakų Vokės dvaro sodyba. #Vlogas

Lentvaris - stambus geležinkelio mazgas. 1862 m. pastatyta Lentvario geležinkelio stotis. Jai suteikta aukščiausia klasė. 1858-1862 nutiesta Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio atkarpa Lietuvoje. 1862 m. gruodžio 15 d. pradėtas reguliarus eismas į Varšuvą. Geležinkelis turėjo didelės reikšmės susisiekimui ir pramonės plėtrai.

XX a. Lentvaris smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugriauta didelė dalis pastatų. Nepažeista liko Lentvario bažnyčia, kurioje tuo metu freskomis buvo gražinamos sienos. Po Antrojo pasaulinio karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių ir Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš SSRS. Sovietų valdžia 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. 1949 m. liepos 11 d. Lentvariui suteiktas miesto statusas. 1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1954 m. dalis miesto prijungta prie Kariotiškių apylinkės ir Mačiuliškių apylinkės. 1960-1970 m. Lentvaryje buvo 26 gatvės, kurių bendras ilgis 18 km, kultūros namai, kino teatras, biblioteka, trys vaikų darželiai, 25 vietų ligoninė, vaistinė, poliklinika.

2001 m. patvirtintas Lentvario herbas. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., sumažėjus Lentvario Pirmosios vidurinės mokyklos mokinių skaičiui, rytinio priestato pirmame aukšte įsikūrė Meno mokyklos filialas. 2016 m. Lentvario dvaras buvo parduotas verslininkui Ugniui Kiguoliui. 2020-2021 m. vyko automobilių tunelio po geležinkeliu statybos. Dėl intensyvaus traukinių judėjimo anksčiau automobiliai pervažoje stovėjo vidutiniškai 11 valandų per parą, dėl to tunelio statybos buvo planuojami dar nuo XX a. pabaigos. 2021 m. gruodžio 1 d. atidarytas naujas tunelis.

Mieste stovi Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1926 m.), biblioteka (nuo 1941 m.), paštas, vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba. Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės, jose stovi Lentvario (Račkūnų) koplyčia (1929 m.).

Lentvario ežeras ir dvaro parkas

Žymiausi Lentvario miesto architektūros paminklai ir lankytini objektai yra: grafo Tiškevičiaus rūmai, garsaus prancūzų architekto Andrė suprojektuotas parkas, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, XIX a. vandentiekio bokštas. Tiškevičių rūmų parkas įkurtas XIX a. septintajame dešimtmetyje. Šio parko autorius visame pasaulyje žinomas prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė. Parkas peizažinis, banguoto paviršiaus. Įtaisytos įdomios vandens kaskados (kriokliai), dirbtinės uolos, per upelius - saviti akmenų tilteliai. Unikali pasivaikščiojimo takų kompozicija. Tai vienas gražiausių Lietuvos istorinių parkų. Jame auga net 60-ties rūšių medžių ir krūmų. Parku teka bevardis upelis, kuris įsilieja į ežerą. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu ir 1986 m.

Bažnyčia neoromaninio stiliaus buvo pastatyta Tiškevičių, Lentvario dvaro savininkų, iniciatyva ir lėšomis (1910-1926 m.). Bažnyčią projektavo žinomi italų architektai Arrigo Boito ir Orsino Bongi. Bažnyčios vidus buvo ištapytas unikalia sgrafito, freskos ir mišria technika (tapybos autorius J. Hopenas). Bažnyčioje yra valstybės saugojamų dailės paminklų: du XVIII a. arnotai ir „Šv. Juozapas“ (XIX a. pradžios molbertinės tapybos paveikslas). 1926 metais pastatyta bažnyčios pagrindinė dalis, o 1935 metais pastatyta varpinė. Pirmieji vargonai įrengti pagal Narembskio projektą 1941 metais. Antrieji vargonai Lentvario bažnyčioje sugaudė 2004 m.

Nuo 2003 m. rengiami muzikos festivaliai „Kultūros tvartas“. Lentvario miesto biblioteka (Bažnyčios g. 26) įkurta 1941 m. Ji turi 34 tūkst. egz. dokumentų fondą, nuo 2009 m. gegužės mėn. bibliotekoje veikia nemokama interneto prieiga.

tags: #lentvaris #filtrai #imone

Populiarūs įrašai: