Namų oro valymo čempionai: augalai, kurie kvėpuoja už jus
Namų aplinka, kurioje praleidžiame didžiąją laiko dalį, gali būti ne tik jaukus prieglobstis, bet ir paslėptas teršalų šaltinis. Nuo statybinių medžiagų ir baldų išsiskiriančios kenksmingos medžiagos, buitinės chemijos garai, netgi mūsų pačių kvėpavimas - visa tai prisideda prie patalpų oro taršos. Nenuostabu, kad didmiesčiuose oro tarša gali net kelis kartus viršyti leistinas normas, o tai turi tiesioginės įtakos mūsų sveikatai ir savijautai. Nors reguliarus patalpų vėdinimas yra būtinas, gamtos dovanoti „natūralūs filtrai“ - augalai - gali tapti dar vienu efektyviu sprendimu siekiant švaresnio ir sveikesnio oro namuose.
Augalų galia orui valyti: mokslas ir praktika
Įrodyta, kad augalai ne tik vizualiai praturtina mūsų aplinką, bet ir aktyviai dalyvauja ore esančių teršalų neutralizavimo procese. Amerikos nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų valdyba (NASA) dar 1980 m. atliko plataus masto tyrimus, siekdama išsiaiškinti augalų gebėjimus valyti orą uždarose patalpose. Šie eksperimentai, kurių metu augalai buvo laikomi maksimaliai nuo lauko oro atribotose patalpose, prisotintose sintetinių medžiagų išskiriamais toksiniais cheminiais junginiais, parodė stulbinančius rezultatus. Palyginus oro mėginius prieš ir po augalų įnešimo, o vėliau palyginus su aktyvuotos anglies filtrais, paaiškėjo, kad kambariniai augalai orą valo ne prasčiau nei modernūs filtrai.
Augalai orą valo įkvėpdami jį per mikroskopines lapų poras. Kenksmingos dalelės keliauja į augalo šaknis, kur yra suskaidomos į medžiagas, tinkamas augalų ir mikrobų mitybai. Taip augalai tiesiogine prasme „suvalgo“ kenksmingąsias medžiagas iš oro, kuriuo mes kvėpuojame. Anot tyrėjų, norint efektyviai išvalyti orą maždaug 170 m² ploto patalpose, rekomenduojama pastatyti 15-18 vidutinio dydžio kambarinių augalų. Nors orą valo beveik visi kambariniai augalai, NASA išskyrė dešimt ypač efektyvių, atsižvelgiant į jų priežiūros lengvumą ir efektyvumą.
Augalai - gamtos oro filtrai: nuo namų iki kosmoso
Tyrimai atskleidžia, kad mūsų namų oras gali būti 3-5 kartus labiau užterštas nei lauke. Toksinės medžiagos, tokios kaip ksilolas (randamas dažais, lakais), benzolas (balduose, purškiamuose insekticiduose), trichloretilenas (valymo priemonėse, klijais) ir formaldehidas (baldų apmušaluose, oro gaivikliuose), gali sukelti galvos skausmą, alerginę reakciją, apsunkinti kvėpavimą ir turėti kitų neigiamų pasekmių sveikatai.
NASA atliktas tyrimas „Clean Air“ („Švarus oras“) siekė rasti efektyvius ir nesudėtingus oro valymo būdus kosmoso stotyje. Tyrimas patvirtino, kad augalai yra vieni efektyviausių oro valytojų. Šiandien, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) deklaruoja, kad oro tarša kasmet sukelia apie 7 milijonus priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, augalų vaidmuo gerinant oro kokybę tampa dar svarbesnis.
Chlorofitas: alergenų naikintojas ir anglies monoksido neutralizatorius
Chlorofitas, priklausantis lelijinių šeimai, yra nereiklus ir lengvai prisitaikantis augalas. Jo siauri, šviesiai žali lapai su baltomis juostelėmis suteikia jam dekoratyvumo, o svyrančios lapų formos puikiai atrodo pakabinamuose vazonuose ar ant aukštų lentynų. Chlorofitas ne tik neutralizuoja ore esantį anglies monoksidą, ypač aktualu virtuvėse, kur mažinamas buitinių dujų degimo metu išsiskiriančių medžiagų koncentracija, bet ir išskiria fitoncidus - medžiagas, naikinančias kenksmingus mikroorganizmus bei alergenus.
Norint, kad chlorofitas vešėtų, svarbu užtikrinti derlingą, orui ir vandeniui laidų substratą, reguliarų laistymą ir laikyti jį šviesioje patalpoje. Intensyvaus augimo metu (vasarą) rekomenduojama patręšti kas 3-4 savaites. Jei lapų galiukai pradeda ruduoti, tai gali signalizuoti drėgmės ar maistingųjų medžiagų trūkumą. NASA tyrimai rodo, kad chlorofitai per 24 valandas gali pašalinti net 95 % formaldehido iš hermetinės kameros. Be to, šis augalas leidžia daigelius, iš kurių galima užsiauginti naujus augalus.
Dryžuotoji dracena: tropinio Afrikos oro valytoja
Šilumamėgė dryžuotoji dracena, natūraliai auganti tropinėje Afrikoje ir galinti išsistiebti iki 5 metrų aukščio, vis labiau populiarėja ir lietuvių namuose. Jos siauri lapai, sutelkti stiebo viršūnėje, ir gebėjimas valyti orą daro ją vertingu interjero elementu. Dracena efektyviai šalina iš oro tokias kenksmingas medžiagas kaip amoniakas, benzenas ir ksilolas, kurių koncentraciją gali sumažinti net iki 70 %.
Šios rūšies kambariniai augalai mėgsta drėgmę, derlingą dirvožemį ir trąšas. Vasarą dracenas būtina reguliariai laistyti ir purkšti lapus vandeniu. Siekiant išvengti šaknų permirkimo, rekomenduojama vazono dugne įberti keramzito akmenėlių. Vasarą dracenas galima tręšti du kartus per mėnesį specialiai palminiams augalams skirtomis trąšomis.
Krotonas: spalvų ir švaros derinys
Krotonų gimtinė - drėgnos, šiltos vietos, todėl specialistai pataria juos įkurdinti saulėtuose kambariuose. Sodriomis spalvomis - raudonu, geltonu ar oranžiniu atspalviu margi lapai - šie augalai papildo bet kokį interjerą. Iš 15 krotono rūšių galima lengvai išsirinkti tinkamiausią.
Vasarą krotonus patariama laistyti gausiai ir reguliariai (2-3 kartus per savaitę), priklausomai nuo kambario temperatūros. Nepakankama drėgmė gali sukelti apatinių lapų numetimą, todėl svarbu palaikyti ir drėgną patalpų orą, ypač karštomis vasaros dienomis ir šildymo sezono metu. Persodinant svarbu pasirūpinti tinkamu drenažu vazone, o tręšti - kartą per mėnesį specialiomis, žalialapiams kambario augalams skirtomis trąšomis. Manoma, kad krotonai ne tik valo orą nuo tolueno, bet ir stimuliuoja smegenų veiklą, todėl juos rekomenduojama laikyti biuruose ar darbo kambariuose.
Sukulentai: išskirtinė išvaizda ir paprasta priežiūra
Sukulentai žavi savo išskirtine išvaizda ir nereiklia priežiūra. Jie lengvai pakenčia užmaršius ir retai laistančius šeimininkus, nes geba kaupti drėgmę lapuose, šaknyse ar stiebuose. Nors daugelis sukulentų veši ten, kur kiti augalai žūtų, jie taip pat prisideda prie oro valymo. „Senukų“ specialistai rekomenduoja juos tręšti retai, tik augimo metu.
Išsaugokite sukulentus: 10 būdų, kaip naikinate sukulentus – kambarinių augalų priežiūra 101 – sukulentų priežiūros vadovas
NASA tyrimų įvertinti oro valymo čempionai
NASA tyrimai padėjo išskirti augalus, kurie pasižymi ypatingai geromis oro valymo savybėmis. Šie augalai geba efektyviai šalinti iš oro kancerogeninius chemikalus, tokius kaip benzenas, formaldehidas ir trichloretilenas.
- Skindapas: Vienas iš efektyviausiai orą nuo benzolo, formaldehido ir ksilolo valančių augalų. Tai puikus pasirinkimas pradedantiesiems augintojams dėl jo ištvermingumo ir nebrangumo. Ši liana gali išaugti iki 2,5 m ilgio.
- Anturis: Visžalis augalas su širdies formos blizgiais raudonais žiedais. Anturiai sugeria formaldehidą, amoniaką, tolueną ir ksilolą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis augalas yra toksiškas, todėl netiks šeimoms su mažais vaikais ar naminiais gyvūnais.
- Chlorofitas (Chlorophytum comosum): Jau minėtas chlorofitas, pagal NASA tyrimus, per 24 valandas pašalina 95 % formaldehido iš hermetinės kameros. Jis taip pat efektyviai neutralizuoja anglies monoksidą.
- Laibūnė: Daugiametis augalas, žydintis mėlynais arba baltais žiedais. Laibūnės, auginamos ne tik lauke, bet ir ant palangės, šalina iš oro trichloretileną, ksilolą ir amoniaką.
- Gerbera: Spalvingos gėlės, kurios gali žydėti beveik visais metų laikais. Tamsiai žali gerberų lapai efektyviai filtruoja formaldehidą, benzolą ir trichloretileną. Joms patinka saulės šviesa, daug drėgmės ir gerai drenuojamas dirvožemis.
- Gebenė (Hedera helix): Ypač rekomenduojama tiems, kurie dažnai naudoja plaukų dažus, lakus ar nagų priežiūros priemones. Gebenė filtruoja keturias chemines medžiagas: trichloretileną, formaldehidą, benzolą ir ksilolą. Tai ištvermingas augalas, galintis ištverti silpną apšvietimą ir nedažną laistymą.
- Sansevjera (Sansevieria): Dažnai vadinama „uošvienės liežuviu“. Sansevjeroms patinka drėgmė, todėl jos idealiai tinka vonios kambariui, kur filtruoja formaldehidą iš prausimosi priemonių ir tualetinio popieriaus. Jei nepamiršite apipurkšti vandeniu, ji gali stovėti ir miegamajame, kur išskirs deguonies. NASA tyrimai rodo, kad sansevjera yra vienas efektyviausių augalų, valančių orą nuo benzeno.
- Vėzdūnė (Spathiphyllum): Gražiai žydinčios vėzdūnės pasižymi puikia oro filtravimo sistema. Jos greita transpiracija padeda išgarinti vandenį, o lapai sugeria pelėsių sporas. NASA duomenimis, vėzdūnė efektyviai sugeria formaldehidą, amoniaką, tolueną ir ksilolą. Joms patinka rytinė šviesa, o žemė vazone turi būti drėgna.
- Skaistažiedė: Nors ne visada laikomos kambariniais augalais, rudenį jas galima persodinti į vazonus. NASA tyrimai parodė, kad skaistažiedės sugeria visas orą teršiančias daleles. Joms reikia dažno laistymo ir vengti per didelio karščio.
Papildomi oro valymo augalai:
- Kambarinis papartis (Dryopteris): Šis augalas ne tik sugeria kenksmingus junginius, bet ir drėkina orą bei išskiria daug deguonies. Rekomenduojama auginti miegamajame, prie televizoriaus ar kompiuterio.
- Fikusas (Ficus): Sugeria daugumą toksinų ir valo orą.
- Grakščioji chamedorėja (Chamaedorea elegans): Dar vadinama „miesto palme“, pašalina daugelį toksinų ir drėkina orą.
- Šeflera (Schefflera): Rekomenduojama auginti patalpose, kuriose rūkoma, nes puikiai sugeria tabako dūmuose esančius kenksmingus junginius.
Miesto parkai: natūralios oro valymo sistemos
Nepamirškime ir lauko augalų. Medžiai ir krūmai parkuose veikia kaip milžiniška oro valymo sistema. Jų lapų paviršius (vienas brandus ąžuolas gali turėti apie 200 000 lapų, kurių bendras plotas siekia apie 1 500 kvadratinių metrų) fiziniu būdu sulaiko teršalus, kurie vėliau nuplaunami lietaus ir patenka į dirvožemį. Fotosintezės metu augalai ne tik absorbuoja CO2, bet ir kitus teršalus, tokius kaip sieros dioksidas ir azoto oksidai.
Be to, augalai neutralizuoja lakiuosius organinius junginius (LOJ), kurie išsiskiria iš dažų, tirpiklių ir automobilių išmetamųjų dujų. Augalai taip pat reguliuoja temperatūrą per transpiraciją - vandens garavimą per lapus, taip vėsindami aplinką. Dirvožemyje esantys mikroorganizmai aktyviai skaido ir neutralizuoja sudėtingus organinius teršalus.
Kaip galime prisidėti prie švaresnio oro?
- Sodinkite medžius: Net vienas papildomas medis jūsų gatvėje gali turėti kumuliacinį poveikį.
- Palaikykite įvairią augmeniją: Krūmai, žolė, gėlės - visi jie prisideda prie oro valymo.
- Apsaugokite esamą žaliąją erdvę: Dalyvaukite vietos planavimo procesuose ir neleiskite naikinamos žaliosios zonos.
- Rūpinkitės parkų sveikata: Sergantys ar mirštantys medžiai neefektyviai valo orą.
- Kurkite žaliuosius koridorius: Medžių ir krūmų juostos, jungiančios parkus, padeda paskirstyti švaresnį orą po visą miestą.
- Skatinkite žaliuosius stogus ir vertikalius sodus: Šios inovacijos didina bendrą žaliosios erdvės plotą.
- Auginkite augalus savo namuose: Net vienas augalas balkone ar palangėje prisideda prie švaresnio oro.
- Prisijunkite prie aplinkosauginių iniciatyvų: Dalyvaukite medžių sodinimo akcijose, parkų valyme.
- Edukuokite kitus: Dalinkitės informacija apie augalų svarbą oro kokybei.
- Reikalaukite veiksmų iš savivaldybės: Skatinkite investicijas į žaliąsias erdves.
Nors augalai negali visiškai pakeisti vėdinimo ar oro filtrų, jie yra puikus gamtos sukurtas sprendimas, padedantis sumažinti teršalų koncentraciją mūsų namuose ir miestuose. Pasirinkdami ir tinkamai prižiūrėdami oro valymo augalus, galime ne tik sukurti estetiškesnę aplinką, bet ir žymiai pagerinti savo sveikatą bei savijautą.
tags: #medziai #filtruojantys #ora #labiausiai
