Nuotekų valymo įrenginių individualiam namui pasirinkimas: išsamus vadovas
Gyvenimas nuosavame name suteikia daug privalumų, tačiau kartu su savimi atsineša ir atsakomybę už aplinkosaugą bei tinkamą buitinių nuotekų tvarkymą. Kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, individualūs nuotekų valymo įrenginiai tampa ne tik patogiu, bet ir būtinu sprendimu. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, ką svarbu žinoti renkantis, įrengiant ir prižiūrint nuotekų valymo įrenginį individualiam namui, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, vartotojų patirtį ir aplinkosaugos reikalavimus.
Mažieji nuotekų valymo įrenginiai: kas tai ir kodėl jie svarbūs?
Mažaisiais valymo įrenginiais vadinami tie, kurie per parą pajėgia išvalyti nuo 0,6 iki 7,5 kubinių metrų nuotekų. Jie dažniausiai pasirenkami privačiose sodybose, individualiuose namuose, viešbučiuose, kempinguose, soduose - visur, kur nėra galimybės prisijungti prie bendrų centralizuotų nuotekų tinklų. Mažųjų nuotekų valymo įrenginių įrengimas neretai yra ekonomiškesnis sprendimas nei alternatyvūs buitinių nuotekų tvarkymo būdai.
Šiai kategorijai priskiriami ir AUGUST AT serijos biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Didelių ir mažų AT serijos įrenginių veikimo principas iš esmės panašus: abu jie išvalo nuotekas taip, kad jos atitiktų aplinkosaugos keliamus kenksmingų medžiagų koncentracijos rodiklius. Taigi, tiek dideli, tiek maži nuotekų valymo įrenginiai veikia biologiniu nuotekų valymo principu. Visi AUGUST nuotekų valymo įrenginiai laikomi puikiu pasirinkimu nuotekų tvarkymui.
Kodėl verta rinktis mažus nuotekų valymo įrenginius?
Pagrindinis mažų nuotekų valymo įrenginių privalumas - apsauga gamtai ir žmogui. Įrengus juos savo sodyboje, name, viešbutyje ar sode, užtikrinama, kad į gruntą nepateks kenksmingos medžiagos. Valydami buitines nuotekas aktyviojo dumblo pagalba, šie įrenginiai pašalina kenksmingas medžiagas, taip apsaugodami Jūsų sklypo gruntinius vandenis ir, jei toks yra, geriamojo vandens gręžinį. Išvalytas vanduo tampa nebe pavojingas, todėl jį galima panaudoti antrą kartą techniniams poreikiams: vejos laistymui, automobilio plovimui ar kitoms reikmėms. Tokį vandenį saugu išleisti į griovius ar vandens telkinius.
Kitas svarbus privalumas - ekonominis. Individualūs, biologiniai nuotekų valymo įrenginiai nereikalauja brangios priežiūros, yra ilgalaikis ir tvarus sprendimas, kuriam suteikiama ilgametė garantija.
Kaip pasirinkti tinkamą nuotekų valymo įrenginį?
Renkantis nuotekų tvarkymo sprendimą, svarbu įvertinti, kaip ilgai ir patikimai sistema tarnaus bei ar nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms. Rinkoje siūlomi įvairių tipų nuotekų įrenginiai namams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, tačiau jie skiriasi technologija, dydžiu, eksploatacijos kaštais ir kitais aspektais. Kad išsirinktumėte būtent Jūsų namų ūkiui tinkamiausią variantą, atsižvelkite į šiuos kriterijus:
1. Gyventojų skaičius ir įrenginio našumas
Numatomas vartotojų skaičius - pats svarbiausias kriterijus. Valymo įrenginio dydis (našumas) parenkamas pagal nuolat gyvenančių asmenų skaičių ir jų vandens suvartojimą. Kuo daugiau žmonių naudosis vandeniu, tuo didesnio pajėgumo įrenginio reikės. Pavyzdžiui, standartinis vienos šeimos (4-5 asmenų) namui skirtas įrenginys paprastai pajėgus išvalyti apie 0,8-1,0 m³ nuotekų per parą. Renkantis dydį, verta įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir ateitį - galimą šeimos pagausėjimą, dažnus svečių vizitus. Geriau iškart rinktis šiek tiek didesnį įrenginį su rezervu, nei vėliau susidurti su perpildymo problemomis. Klaida būtų bandyti sutaupyti pasirenkant per mažą modelį vien dėl mažesnės kainos - laikui bėgant nepakankamo dydžio valymo įrenginys nesusidoros su apkrova, reikės jį keisti ar dažniau prižiūrėti, o tai kainuos daugiau nei buvo sutaupyta. Atminkite, kad yra modelių ne tik individualiam namui (4-6 gyv.), bet ir didesnių - kotedžams, kaimo turizmo sodyboms ar net iki ~25 asmenų grupėms, todėl kiekvienu atveju galima parinkti optimalų variantą.
2. Sklypo dydis, gruntas ir gruntinio vandens lygis
Sklypo plotas ir geologinės sąlygos taip pat lemia, kokį įrenginį patogiausia įrengti. Biologiniai įrenginiai patys savaime užima nedaug vietos (viena požeminė talpa), tačiau reikia suplanuoti vietą ir aplink ją. Pagal reikalavimus, įrenginys turi būti atitrauktas nuo pastatų, sklypo ribų (minimali 3 m sanitarinė zona), negali būti po langais ar labai arti geriamo vandens šulinio (jei toks yra). Mažesni sklypai diktuoja poreikį kompaktiškesniems modeliams, kurie turi vertikalią konstrukciją ir gali būti montuojami gilyn, kad užimtų mažiau ploto horizontaliai.
Taip pat įvertinkite gruntinio vandens lygį. Jei sklype aukšti gruntiniai vandenys, montuojant talpą gali prireikti papildomų sprendimų (pvz., įrenginio inkaravimo - kad tuščias rezervuaras neiškiltų) arba rinktis modelį su integruotu siurbliu, išpumpuojančiu išvalytą vandenį. Grunto tipas svarbus planuojant išleistuvo ar infiltracijos šulinio įrengimą: pralaidžiuose smėlinguose gruntuose išvalytas vanduo lengvai susigers, o molingam gruntui gali reikėti didesnio infiltracinio šulinio ar drenažo sistemos, kad vanduo turėtų kur išgaruoti/ištekėti. Jei šalia sklypo yra griovys ar kitas nuotekų priėmėjas, galėsite išvalytą vandenį nuvesti tiesiai ten. Aplinkosaugos reikalavimai numato, kad išvalytos nuotekos į aplinką patektų nekenksmingos, tad tinkamai parinkus vietą ir įgyvendinus techninius sprendimus (pvz., įrengus atitinkamo dydžio infiltracinį šulinį pagal grunto sąlygas), sistema veiks saugiai ir efektyviai.
3. Priežiūros poreikiai ir eksploatacija
Kiekvienam nuotekų valymo įrenginiui reikalinga tam tikra priežiūra, tačiau vieni modeliai reikalauja jos daugiau, kiti - minimaliai. Apskritai biologiniai įrenginiai yra patogūs tuo, kad kasdienės specialios priežiūros nereikalauja: juos paleidus, mikroorganizmai veikia savarankiškai skaidydami teršalus. Svarbiausia taisyklė vartotojui - nenaikinti tų mikroorganizmų: į kanalizaciją nepilti stiprių cheminių valiklių, rūgščių ar šarmų pertekliaus, antibiotikų, naftos produktų. Taip pat saikingai naudoti buitinius riebalus ir nešlakstyti į kanalizaciją, kas nepriklauso buitinėms nuotekoms (statybinių atliekų, smėlio ir pan.). Dauguma gamintojų pateikia aiškias instrukcijas, kaip naudotis sistema, kad ji tarnautų ilgai.
Dumblo šalinimas: Biologinio valymo procese susidaro perteklinis dumblas (bakterijų biomasa), kuris kaupiasi įrenginio talpoje. Jį reikia periodiškai pašalinti asenizacine mašina (nuotekų išvežėjai). Geros naujienos - paprastai to daryti tenka gana retai. Šiuolaikiniai įrenginiai suprojektuoti taip, kad dumblo pertekliaus susikaupia lėtai; paprastai užtenka išsiurbti dumblą kartą per metus ar net rečiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Reguliariai (pvz., kartą per metus) atlikus šią procedūrą, įrenginys veiks optimaliai. Pasirinkus patikimą tiekėją, galima sudaryti priežiūros sutartį - specialistai patys atvyks apžiūrėti įrenginį, patikrins orapūtės veikimą, išvalys filtrus, esant reikalui išsiurbs dumblą. Tinkamai prižiūrima sistema neturėtų skleisti nemalonių kvapų ar kelti kitų nepatogumų - dažniausiai kvapai atsiranda tuomet, kai įrenginys perkrautas arba seniai nevalytas.
Avarinis režimas ir nenaudojimo periodai: Jei kuriam laikui išvykstate ir name nesinaudojama vandeniu, dauguma biologinių įrenginių tai „pakelia“ be problemų. Pavyzdžiui, modernius įrenginius galima palikti be nuotekų net iki ~180 dienų - tokiu atveju tiesiog rekomenduojama išjungti orapūtę (arba nustatyti į „miego režimą“, jei yra elektroninis valdiklis) tam periodui. Grįžus tereikia vėl įjungti įrangą ir pradėti naudotis vandeniu - sistema vėl atgis. Daugelis gamintojų pažymi, kad specialaus bakteriologinio starto dažniausiai nereikia: pakanka kelių savaičių normalios eksploatacijos, kad bakterijų kolonija vėl įsisiūbuotų ir pasiektų pilną efektyvumą. Žinoma, jeigu įrenginys visai naujas, paleidžiant jį pirmą kartą, naudinga užpildyti aktyviuoju dumblu (tai atlieka montuotojai) - tuomet valymas pradės veikti tą pačią dieną.
Galimos baudos ir atsakomybė: Verta paminėti, kad prastai prižiūrimas įrenginys gali pridaryti ne tik ekologinės žalos, bet ir finansinių nuostolių šeimininkui. Aplinkosaugos pareigūnai, gavę skundų dėl sklindančio dvoko ar taršos, gali patikrinti Jūsų nuotekų sistemą, o nustačius pažeidimų (pvz., išleidžiamas nepakankamai išvalytas vanduo) - skirti baudą. Tad geriau užbėgti tam už akių pasirūpinant laiku atliekama profilaktine priežiūra.
4. Energijos sąnaudos
Beveik visi individualiems namams skirti biologiniai valymo įrenginiai yra automatiniai, t.y. turi oro kompresorių (orapūtę) ir kartais siurbliuką, kurie naudoja elektros energiją. Energijos sąnaudos paprastai nedidelės - daugumoje mažos talpos įrenginių montuojamos ~60-100 W galios orapūtės, veikiančios nuolat. Tai prilygsta maždaug vienos ekonominės lemputės ar nedidelio šaldytuvo elektros sunaudojimui. Pavyzdžiui, 80 W galingumo orapūtė per parą sunaudos apie 1,9 kWh elektros energijos. Per mėnesį tai būtų ~57 kWh; jei elektros kaina ~0,20 €/kWh, tai sudarytų apie 11-12 € per mėnesį. Žinoma, tikslios sąnaudos priklausys nuo modelio - kai kurie modernesni įrenginiai turi išmanią valdiklių elektroniką, kuri gali reguliuoti aeravimo intensyvumą pagal realų nuotekų srautą (pavyzdžiui, naktį sumažinti pūtimą, kai vandens beveik nenaudojate). Tokie automatiškai prisitaikantys įrenginiai užtikrina, kad nebus eikvojama perteklinė energija, be to, mažesnis aeravimas esant nedidelėms apkrovoms reiškia tylesnį veikimą ir ilgesnį orapūtės tarnavimo laiką. Renkantis tarp skirtingų modelių, galite pasiteirauti pardavėjo apie jų elektros sąnaudų skirtumus - nors jie dažniausiai nėra drastiški, ilguoju laikotarpiu taupesnis įrenginys sutaupys Jums pinigų.
5. Kaina ir ekonominis aspektas
Įrenginio kaina daugeliui yra vienas svarbiausių kriterijų. Lietuvos rinkoje individualaus namo biologinio valymo įrenginys (su ~0,8-1 m³/parą našumu) kainuoja apytiksliai 1200-2000 € (be montavimo darbų). Kaina priklauso nuo gamintojo, konstrukcijos sudėtingumo, komplektacijos (pvz., ar yra integruotas siurblys išvalytam vandeniui) ir netgi medžiagų (plastikinis ar stiklo pluošto korpusas). Pavyzdžiui, lietuvių gamintojo „August ir Ko“ modelis AT-8 (našumas ~0,9 m³/d) kainuoja apie 1435 €.
Montavimo kaina - atskiras aspektas: įrenginio sumontavimas su iškasimu, užkasimu, prijungimu prie namo ir infiltracijos sistemos gali kainuoti tiek pat ar net daugiau nei pats įrenginys, priklausomai nuo grunto sąlygų, atstumo, papildomų medžiagų (smėlio, žvyro) poreikio. Vis dėlto, investuoti į kokybišką montavimą būtina, nes daug kas priklauso nuo tinkamo sumontavimo - net geriausias įrenginys blogai pastačius gali veikti netinkamai.
Vertinant ekonominį aspektą, pravartu skaičiuoti ne vien pirminę kainą, bet ir eksploatacijos kaštus per kelis metus. Į šiuos kaštus įeina: elektros sąnaudos (kaip minėta, ~10-12 € mėn.), dumblo išvežimas (dažnai ~1 kartą per metus, paslauga gali kainuoti ~40-60 € priklausomai nuo regiono), filtrų ar kompresoriaus membranų keitimas kas kelerius metus (tai nėra brangu). Visumoje, gerai prižiūrimo biologinio įrenginio metinis išlaikymas paprastai neviršija kelių šimtų eurų. Lyginant su alternatyva - sandaria nuotekų kaupimo talpa, kurią tenka pumpuoti kas kelias savaites - biologinė sistema yra gerokai ekonomiškesnė ilgalaikėje perspektyvoje. Pastaruoju atveju kas mėnesį mokėtumėte dideles sumas nuotekų išvežėjams, o biologinis įrenginys, kartą sumontuotas, leidžia 90-98% nuotekų išvalyti pačiam vietoje, ir tik nedidelę dalį (sutirštėjusį dumblą) retkarčiais išvežti. Todėl net jei kokybiškas biologinis nuotekų valymo įrenginys kainuoja daugiau, ši investicija atsiperka tiek finansine, tiek patogumo ir ekologine prasme.
6. Gamintojo patikimumas ir sertifikatai
Galiausiai, renkantis įrenginį, labai svarbu gamintojo patikimumas. Rinkitės tik tuos gamintojus ir tiekėjus, kurie turi visus reikalingus sertifikatus (CE atitikties deklaracijas, bandymų protokolus). Lietuvoje parduodami nuotekų įrenginiai namams privalo būti ištirti akredituotose laboratorijose ir atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytas normas. Patyrę gamintojai paprastai tuo pasirūpina - jų produkcija sertifikuota pagal ES standartą EN 12566-3 (mažų nuotekų valymo įrenginių standartas), todėl pirkdami tokį įrenginį galite jaustis saugūs dėl jo kokybės. Venkite neaiškios kilmės „garažinių“ gaminių, kurie gali būti pigesni, bet neatitikti reikalavimų - jų eksploatavimas gali užtraukti baudas, be to, jie gali greitai sugesti. Dokumentacija - dar vienas aspektas: kiekvienam įrenginiui turi būti pateikiamas techninis pasas, eksploatacijos instrukcija lietuvių kalba, deklaracija. Renkantis tiekėją, pasidomėkite, ar jis padeda susitvarkyti dokumentus (projektą, suderinimus).
Populiarūs nuotekų valymo įrenginių gamintojai Lietuvoje
Lietuvos rinkoje yra keletas patikimų biologinio valymo įrenginių gamintojų. Penki iš jų yra sertifikavę savo įrenginius pagal europinius standartus Lietuvoje veikiančioje Nuotekų valymo įrenginių laboratorijoje. Gerai vertinami „Traidenis“, „August“, „Feliksnavis“ ir kiti sertifikuoti gamintojai, kurių įrenginiai suprojektuoti šalies sąlygoms. Kaip pažymi specialistai, rinkoje pasitaiko gamintojų, kurie siūlo labai pigiai, tačiau vėliau nėra kam aptarnauti sugedusio įrenginio.
UAB "Švaistė" mažus nuotekų valymo įrenginius (valymo našumas 0,8 - 7 kub.m), skirtus individualiems namams, kvartalams, įstaigoms, gamina nuo 2000-ųjų metų. 2010-aisiais metais įmonė gavo atitikties europiniams standartams pagal LST EN 12566-3 sertifikatą. Šios įmonės įrenginių talpų korpusas turi standumo žiedus - išorines briaunas iš polipropileno, iš kurio gaminamas ir visas korpusas. Dėl šių briaunų talpai grunte nereikalingas gelžbetonio aptvaras, nes tvirtos briaunos neleidžia gruntui deformuoti korpuso, išvalyto vandens ištekėjimo vamzdį galima įkasti 1,4-1,7 m gylyje. Dar viena naudinga „Švaistės" inovacija - patogus priėjimas. Valymo įrenginio viršutinė dalis sukonstruota taip, kad būtų patogu išsiurbti dumblą ir išvalyti kanalus.
Vienas iš gamintojų, siūlantis novatoriškus ir efektyvius sprendimus, yra August valymo įrenginiai. Jie apibūdinami kaip patys novatoriškiausi šiai dienai, veikiantys be priekaištų, su paprastu aptarnavimu, mažomis sąnaudomis ir be nemalonaus kvapo. PF ANVI-0,8 (4 asmenims) modelis kainuoja 1090 Eur/vnt. (kaina be transportavimo, pastatymo, žemės-statybos, montavimo darbų ir paslaugų).
Kitas gamintojas, siūlantis sprendimus individualiam namų ūkiui, yra Aida Nuotekų valymo įrenginiai ŠVAISTĖ. Įrenginiai skirti buitinėms nuotekoms valyti, jų našumas svyruoja nuo 0,8 iki 7,0 m³/parą. Puikiai pritaikomi individualių namų, gyvenamųjų kvartalų, sodų bendrijų, mažų įmonių, kaimo turizmo sodybų buitinėms nuotekoms valyti, kai nėra galimybės buitinių nuotekų nuotakyno prijungti prie bendrų centralizuotų nuotekų tinklų. Įrenginių turima nuo 1-23 asm. aptarnavimui.
Rinkdamiesi įrenginį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į gamintoją, turintį ilgiausią gamybos patirtį ir gerai žinomą rinkoje. Nesirinkti pigiausių variantų, nes tinkamai įvertinus tiek gamintoją, tiek įrenginį, jis tarnaus ilgą laiką.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Nuotekų valymo įrenginio montavimas: ko saugoti?
Net ir teisingai parinkus įrenginį bei vietą, netinkamas montavimas gali visiškai sužlugdyti sistemos darbą. Montavimo darbų brokas - viena brangiausiai kainuojančių klaidų, mat ją ištaisyti tenka ardant ir perstatant įrangą. Specialistų teigimu, dažniausiai pasitaikanti montavimo klaida - kreivai (nesilaikant horizonto) pastatytas valymo įrenginys. Jei įrenginys sukrypsta į vieną ar kitą pusę, persipylimo kamerose necirkuliuoja nuotekos ir užsistovi teršalai. Tokiu atveju valymas nevyksta efektyviai - teršalai gali imti sklisti į aplinką, skleisdamas blogą kvapą, o pats įrenginys gali dažnai užsikimšti.
Sprendimas: montuojant būtina naudoti nivelyrą ir įsitikinti, kad rezervuaras stovi idealiai horizontalioje padėtyje. Įrenginys statomas ant tvirto pagrindo - dažniausiai ant gerai sutankinto smėlio sluoksnio ar žvyro.
Netinkamas jungčių įrengimas - kita dažna bėda. Blogai sujungti ar nesandarūs vamzdžiai ilgainiui ims leisti nuotekas į gruntą, sukeldami taršą ir mažindami sistemos efektyvumą.
Įleidus talpą į iškastą duobę, būtina ją užpildyti vandeniu bent iki pusės ir tik tuomet po truputį užpilti gruntu aplink (sluoksniuojant ir tolygiai užmiegant). Jei į duobę supilsite visą gruntą staiga, tuščias rezervuaras gali būti suspaustas ir deformuotis. Todėl aukštose gruntinio vandens zonose įrenginį privalu inkaruoti - t. y. tvirtinti diržais prie betoninio pagrindo, kad jis išliktų vietoje net ir tuščias.
Nuotekų valymo įrenginio priežiūra: kaip užtikrinti ilgalaikį veikimą?
Laiku išsiurbtas perteklinis dumblas užtikrina, kad jo niekada nepateks į infiltracinį lauką (išleidimo plotą) ir neužterš jo, nes būtent dėl infiltracinio lauko užsiteršimo dumblu nuotekos ima tekėti atgal. Tokių bėdų vartotojams pasitaiko. Kaip nustatyti, jog jau laikas siurbti dumblą? Specialistas pataria pasemti išvalyto vandens ir palaikyti pusvalandį. Jeigu po pusės valandos indo dugne lieka apie 60 proc. dumblo, tai ženklas, kad jau laikas išvežti. Paprastai perteklinį dumblą rekomenduojama išsiurbti kartą per 1-2 metus (priklausomai nuo įrenginio dydžio ir apkrovos). Klaida būtų taupyti šiai paslaugai - laiku neišvežus dumblo, valymo efektyvumas krenta drastiškai.
Visuose biologinio valymo įrenginiuose naudojama orapūtė. Tai kompresorius, skirtas valymo procesui būtino suspausto oro tiekimui į įrenginį. Dingus elektrai, t.y. neveikiant orapūtei, aktyvusis dumblas išlieka gyvybingas dar 24-48 valandas.
Jeigu nesate tikri, jog į biologinio valymo įrenginį nepateks plaukų, riebalų, popieriaus ir kitokių teršalų, prieš valymo įrenginį galima įrengti riebalų gaudyklę. Iš tiesų šis įrenginys surenka ne tik riebalus, bet ir kitus nešvarumus. Riebalų gaudyklėje vyksta visų teršalų neutralizavimas, todėl valymo įrenginys veikia stabiliau. Atskiros priežiūros riebalų gaudyklei nereikia, esant riebalų gaudyklei valymo įrenginyje perteklinis dumblas kaupiasi lėčiau, vidutiniškai užtenka jį ir riebalų gaudyklę išsiurbti kartą per metus.
Svarbu! Jokiu būdu nemeskite į kanalizaciją atliekų, kurios kenkia sistemai: vystyklų, higienos priemonių, riebalų perteklius, agresyvūs chemikalai - visa tai gali užkimšti ar sunaikinti valymo įrenginį. Tokiu atveju remontas kainuos nepigiai, o garantija gali negalioti.
Buitinės chemijos priemonės ir nuotekų valymo įrenginiai
Visi biologinio valymo įrenginiai veikia naudodami aktyvųjį dumblą - tam tikrus gyvus mikroorganizmus (bakterijas), kurie oksiduoja organinius teršalus. Biologinis nuotekų valymo procesas vyksta dėl aktyviojo dumblo aeracijos visame valymo įrenginio darbinės kameros tūryje. Tačiau bakterijos nuo kai kurių dezinfekuojančių priemonių žūsta. Renkantis buitinės chemijos priemones reikia žiūrėti, kad jų sudėtyje nebūtų chloro ir aktyviojo deguonies (aktyvusis deguonis yra tas pats vandenilio peroksidas). Įrenginių naudotojams nebūtina nagrinėti buitinės chemijos priemonių sudedamųjų dalių. Skalbimo miltelius geriau naudoti universalius, nes milteliuose skirtuose spalvotiems audiniams, nebūna aktyviojo deguonies. Dar patikimiau naudoti skystas skalbimo priemones.
Dažniausios eksploatacijos problemos ir jų sprendimai
Įrangos gamintojai teigia, kad dažniausiai pasitaikanti eksploatacijos problema - blogi kvapai. Dėl blogo kvapo valymo įrenginiuose atsiradimo priežastis, vėlgi susijusi su netinkama valymo įrenginio eksploatacija, gali būti užsikimšę aktyviojo dumblo pritekėjimo kanalai - tuomet nevyksta aeracija. Kanalai užsikemša dėl popieriaus, plaukų ar kitokių sankaupų. Valant įrenginyje perteklinį dumblą, reikia išsiurbti ir kanalus.
Reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams
Nuo 2019 m. sugriežtinti reikalavimai reiškia, kad ankstesni, šių normų nepasiekiantys sprendimai turi būti tobulinami arba keičiami. Taigi rinkdamiesi įrenginį įsitikinkite, kad jis sertifikuotas (pažymėtas CE) ir atitinka Lietuvos teisės aktų kriterijus. Gamykloje pagaminti, sandarūs įrenginiai - vienintelis leidžiamas variantas.
Pagal galiojančias normas, mažiausias leistinas atstumas nuo kaimyno gyvenamojo namo - 8 metrai, nuo sklypo ribos - 3 metrai. Jei dėl sklypo ypatybių tokių atstumų nepavyksta išlaikyti, privalu gauti raštišką kaimyninių sklypų savininkų sutikimą. Taip pat rekomenduojama įrenginį statyti bent kelių dešimčių metrų atstumu nuo geriamojo vandens šulinio ar gręžinio, kad išvengti galimos vandens taršos. Vietos parinkimas sklype - kritinis etapas, kurį ignoruojant daroma rimta klaida. Įrenginys turi būti montuojamas ten, kur atitiks tiek teisės aktų atstumų reikalavimus, tiek praktinius poreikius.
Ar galima naudoti išvalytą vandenį pakartotinai?
Nuotekų vanduo įrenginiuose išvalomas iki 97-98 proc., tačiau nei jo gerti, nei naudoti daržų laistymui vis tik nerekomenduojama. Tai yra techninis vanduo, jis yra išvalytas, bet higienistai to vandens pakartotinai naudoti nerekomenduoja, nes jame paliekamos bakterijos. Vandenį galima išleisti į melioracijos griovius ir į pratekančio vandens telkinius. Tuomet toks vanduo nekenkia nei gyvūnijai, nei augalijai. Yra filtrų, kurie galėtų pilnai išvalyti ir vėl leisti tą vandenį naudoti - ne maistui, bet prausimuisi, kitiems reikalams. O šiaip žmonėms rekomenduojame tuo vandeniu tik pievas laistyti.
Statybos leidimas ir dokumentacija
Pagal aplinkosaugos reikalavimus, individualaus namo savininkas, eksploatuojantis biologinį NVI, turi turėti įrenginio sertifikatus, techninį pasą, perteklinio dumblo išvežimo dokumentus, taip pat sutartis su nuotekų tvarkytojais ar priežiūros specialistais. Nuo pat pradžių reikalaukite iš pardavėjo visų dokumentų (atitikties deklaracijos, techninės specifikacijos, garantinių dokumentų). Sudarykite sutartį su įmone, kuri reguliariai aptarnaus įrenginį (tai irgi gali būti reikalaujama). Visus popierius laikykite segtuve - pravers ne tik patikrinimams, bet ir pačiam sekant, kada vėl laikas išvežti dumblą ar atlikti aptarnavimą.
Nuo 2023 m. supaprastinta mažų nuotekų įrenginių įrengimo tvarka. Anksčiau individualiam nuotekų valymo įrenginiui dažnai buvo reikalingas statybos projektas ir leidimas, tačiau šiandien daugeliu atvejų statybos leidimo nebereikia (jei įrenginys montuojamas ne mieste ar saugomoje teritorijoje). Vis dėlto, net jei formalaus leidimo nereikia, projektavimas nėra atšauktas - rekomenduojama turėti techninį projektą arba bent schemą, kurioje numatyta įrenginio vieta sklype, atstumai, vamzdynų trasa ir nuotekų išleidimo būdas. Atkreipkite dėmesį, kad 2019-2021 m. patikslinus Nuotekų tvarkymo reglamentą buvo numatytas pereinamasis laikotarpis seniau įrengtiems valymo įrenginiams, kurie nebeatitinka naujų reikalavimų. Tai reiškia, jog jei jūsų senas įrenginys (arba nuotekų duobė) nebepajėgus išvalyti nuotekų pagal naujas normas, turėsite jį atnaujinti arba pakeisti per nustatytą laiką.
Investicija į ateitį - kodėl verta rinktis kokybiškus nuotekų įrenginius?
Investicija į kokybiškus nuotekų įrenginius yra svarbi ne tik dėl aplinkos apsaugos, bet ir dėl ilgalaikės ekonominės naudos. Gerai veikiantis įrenginys sumažina išlaidas vandens valymui ir priežiūrai. Kokybiški įrenginiai:
- Veikia efektyviau ir valdo didesnį nuotekų kiekį.
- Reikalauja mažiau remonto ir priežiūros.
- Atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus.
- Didina nekilnojamojo turto vertę.
Rinkdamiesi tinkamus nuotekų įrenginius, investuojate į savo namų ar verslo ateitį. Tai sprendimas, kuris atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje.
tags: #nuoteku #valymo #irenginiai #individualiam #namui
