Nuotekų tvarkymas individualiuose namų ūkiuose: teisės aktai ir praktiniai aspektai
Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, o nuotekų tvarkymas individualiuose namų ūkiuose tampa svarbia visuomenės ir aplinkos sveikatos dalimi. Tie, kurie nėra prisijungę prie centrinių nuotekų tvarkymo tinklų ir savo individualiuose namuose yra įsirengę biologinius nuotekų valymo įrenginius, septines sistemas, nuotekų kaupimo rezervuarus ar kitus įstatymų leidžiamus įrenginius nuotekoms tvarkyti, privalo laikytis griežtų taisyklių. Nors taisyklės minimaliai gali skirtis priklausomai nuo naudojamo įrenginio bei savivaldybės, jų pagrindas yra numatytas įstatymuose ir aprašytas nuotekų tvarkymo reglamente, todėl bendrosios nuostatos visiems yra vienodos. Šis straipsnis pateikia išsamią informaciją apie individualių nuotekų tvarkymo reikalavimus, remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktiniais aspektais.
Būtinosios sutartys ir įrenginių priežiūra
Viena iš pagrindinių taisyklių, kurią privalo žinoti visi individualių namų savininkai, yra būtinybė sudaryti sutartį su nuotekų išvežėjais. Nesvarbu, koks nuotekų tvarkymo įrenginys naudojamas, jame neišvengiamai susidaro atliekų, kurias reikia periodiškai išvežti. Jei naudojamas biologinis nuotekų valymo įrenginys, susikaupusį dumblą reikės išvežti kartą ar du per metus. Jei naudojamas nuotekų kaupimo rezervuaras, jį gali tekti ištuštinti kartą per savaitę ar porą kartų per mėnesį. Tam, kad būtų užtikrintas teisės aktų reikalavimų laikymasis ir aplinkos apsauga, būtina sudaryti sutartį su tokias paslaugas teikiančia įmone.
Aplinkos ministro tvirtinamame nuotekų tvarkymo reglamente, nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente ir nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše yra nustatyta tvarka, kaip turi būti užtikrinama individualiųjų nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūra (eksploatacija). Tai apima ir situacijas, kai tokie įrenginiai yra įrengti ir naudojami. Be to, savininkai privalo sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu. Šios sutartys užtikrina nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimą į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Alternatyviai, gali būti sudaroma sutartis dėl individualiųjų nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, kuris yra sudaręs ir turi galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 6 punktą, asmenys privalo atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui arba jų nurodytam nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ar garantinis vandens tiekėjas yra pasirašę sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, gyventojai nuotekas gali atiduoti vienam iš nurodytų asmenų pasirinktinai. Asmenys už nuotekų transportavimo paslaugas apmoka tiesiogiai nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui.
Reikalavimai įrenginių sandarumui ir kokybei
Antroji svarbi taisyklė - nuotekoms skirti įrenginiai privalo būti sandarūs ir gamykliniai. Tai reiškia, kad jie turi turėti visus reikiamus sertifikatus ir dokumentus, patvirtinančius jų kokybę bei atitiktį nustatytiems reikalavimams. Savadarbiai įrenginiai arba iš kitų šalių importuoti įrenginiai, kurie neišvalo nuotekų iki nuotekų tvarkymo reglamente numatyto lygio, nėra leidžiami, o jų naudojimas gali užtraukti baudą.
Jei naudojant valymo įrenginį ar rezervuarą pastebėta, kad jis tapo nesandarus, privaloma kuo greičiau sutvarkyti įrenginį. Nesandarūs įrenginiai kelia tiesioginę grėsmę aplinkai, nes leidžia nuotekoms prasiskverbti į gruntą ir požeminius vandenis, taip sukeldami taršą ir galimus sveikatos pavojus. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ taip pat nurodo reikalavimus nuotekų valykloms, tarp jų ir sandarumui.
Kenksmingų medžiagų patekimo į nuotekas prevencija
Trečioji esminė taisyklė - į nuotekų tvarkymo įrenginius negali patekti kenksmingų medžiagų. Būtina užtikrinti, jog į septikus naudojančius įrenginius, biologinius nuotekų įrenginius bei po jais esančius filtrus nepatektų medžiagų, kurios gali užteršti gruntą ar sutrikdyti įrenginio darbą. Kenksmingomis medžiagomis laikomi dažai, lakai, riebalai, akumuliatorių rūgštys, skiedikliai, tepalai, degalai, vaistai ir pan.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į maistinių riebalų atliekas. Tai maisto pramonėje ir buityje susidarančios aliejaus ir riebalų atliekos. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 23 ir 31.1 punktus, draudžiama gamybos ar ūkinėje veikloje susidarančias aliejaus ar riebalų atliekas išleisti kartu su nuotekomis (supilant į kriauklę ar į klozetą). Riebalai, patekę į nuotekų sistemas, gali sukelti vamzdynų užsikimšimus, sutrikdyti valymo įrenginių darbą ir padidinti nuotekų tvarkymo kaštus. Todėl ypač svarbu pasirūpinti, kad į buitines nuotekas nepatektų riebalų perteklius. Tam gali būti naudojamos specialios riebalų gaudyklės (atskirtuvai), kurios sulaiko riebalus prieš jiems patenkant į bendrą nuotekų sistemą.
Taip pat svarbu užtikrinti, jog į valymo įrenginius nepatektų lietaus ar gruntinis vanduo. Per didelis vandens kiekis gali perkrauti įrenginį, sumažinti jo efektyvumą ir netgi sukelti jo gedimus.
Laboratorinė individualių nuotekų kontrolė
Aplinkos ministerija primena, kad asmenys, savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus privalo savo lėšomis organizuoti į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę. Šis reikalavimas, numatytas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte, įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl šis tyrimas turėtų būti atliktas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Įsirengusieji rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius tokio tyrimo neprivalės atlikti, nes šie įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką.
Nuotekų tyrimus gali atlikti tik laboratorijos, turinčios teisę atlikti individualiems nuotekų valymo įrenginiams pagal aplinkos ministro tvirtinamą nuotekų tvarkymo reglamentą privalomų parametrų tyrimus. Šių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
Individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas turės susisiekti su pasirinkta laboratorija ir užsisakyti šią paslaugą. Tuomet laboratorijos atstovas atvyks nurodytu adresu, paims nuotekų mėginį iš specialiai ėminių tyrimui skirto šulinio. Tyrimo rezultatai, nuo tyrimo atlikimo per vieną darbo dieną, bus įkeliami į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS).
Tiriant nuotekas bus nustatomos biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) ir skendinčių medžiagų koncentracijos. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose taip pat bus tiriami bendrojo azoto ir bendrojo fosforo kiekiai. Iki 2019 m. spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo tyrimai turės būti atliekami nuo 2030 m. sausio 1 d.
Individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas per Elektroninių valdžios vartų platformą turės galimybę prisijungti prie NTIS ir susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais. Jeigu tyrimo rezultatai neatitinka nustatytų normų, savininkas privalės kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus. Šie tyrimai leidžia namų savininkams įsitikinti, ar jų individualus nuotekų tvarkymo įrenginys veikia tinkamai, nekelia pavojaus aplinkai, jų pačių ir kaimynų sveikatai.
Feliksnavis biologinių nuotekų valymo įrenginių išvalymo principas
Prisijungimo prie centrinių tinklų galimybės
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 4 punkte numatyta, kad per 9 mėnesius nuo pranešimo gavimo iš geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo, gyventojai privalo sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo infrastruktūros. Tai ypač aktualu, kai yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui, o vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos. Ši nuostata taikoma, kai teisės aktai nustato, kad asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Naudinga informacija savarankiškai tvarkantiems nuotekas
Informacija apie nuotekų tvarkymą nuolat kinta, nuotekų tvarkymo reglamentas keitėsi ir griežtėjo pastaraisiais metais. Todėl svarbu žinoti, kokia informacija remtis ir kokiomis nuostatomis vadovautis. Pagrindiniai teisės aktai ir dokumentai, kurių reikia individualiai tvarkantiems nuotekas, yra:
- Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
- Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės.
- Nuotekų tvarkymo reglamentas.
- Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas.
Be šių nacionalinių dokumentų, kiekviena savivaldybė turi savo vietines Tvarkos ir švaros taisykles bei nuotekų tvarkymo taisykles teritorijoms, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)
2024 m. pradžioje pradėjusi veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) leis užtikrinti, kad į aplinką išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos tinkamai. Ši sistema suteiks galimybę kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį. NTIS leis užkardyti atvejus, kuomet nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Be to, bus galima teikti reikiamus duomenis apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai.
Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, naudodamiesi NTIS kaupiama informacija, galės efektyviau tirti aplinkosauginius klausimus ir vertinti gamtai padarytą žalą. Savivaldos institucijos kartu su jų įsteigtomis nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių veiksmų, siekdamos suvaldyti potencialius taršos šaltinius.
Įrenginių priežiūros ir atliekų tvarkymo sankcijos
Nors straipsnyje nepateikta detali informacija apie konkrečias sankcijas, svarbu suprasti, kad netinkamas nuotekų tvarkymas ir aplinkos tarša gali užtraukti administracinę atsakomybę. Ypač svarbu laikytis reikalavimų dėl laboratorinių tyrimų atlikimo ir tinkamos įrenginių priežiūros. Viršijus leidžiamas teršalų koncentracijas, gali būti taikomos piniginės sankcijos.
Aplinkos ministerijos sumažinti reikalavimai vietinėms nuotekų valykloms
Aplinkos ministerija šių metų pradžioje sumažino keliamus reikalavimus individualių nuotekų tvarkymo įrenginiams. Norintiems įsirengti vietines nuotekų valyklas, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento (SLD) ir vykdyti statybų užbaigimo procedūrų. Ši lengvata negalioja, kai valyklos statomos miestuose, saugomose ar kultūros paveldo objektų teritorijose, kur pirmenybė teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų.
Apibendrinant, individualių nuotekų tvarkymas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas siekiant apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Atsakingas požiūris į nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūrą, sutarčių sudarymą ir laboratorinių tyrimų atlikimą yra ne tik teisės aktų reikalavimas, bet ir svarbus indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką.
tags: #nuoteku #valymo #istatymas
