Fotografiniai Filtrai: Objektyvo Apsauga ir Kūrybinės Galimybės
Fotografiniai filtrai yra neatsiejama fotografijos mokslo ir meno dalis. Dažnai, naudojant filtrus, sukuriamas toks atvaizdas, kad gali tik krapštytis pakaušį ir bandyt suvokt, kokią paslaptį žino jį sukūręs fotografas. Labai dažnai ta paslaptis būna ganėtinai paprasta. Tačiau juk viskas, ką žinome, atrodo paprasta, ar ne? Todėl šį kartą papildysime savo žinias apie įvairius fotografinius filtrus. Šis straipsnis, parengtas Saulius Pakrijauskas ir publikuotas žurnale FOTO, buvo papildytas papildomomis iliustracijomis ir detalesniu aprašymu, siekiant išsamiau atskleisti filtrų pasaulį.
Kas yra Fotografinis Filtas?
Fotografinis filtras yra tiesiog optinis filtras, veikiantis šviesos srautą, keliaujantį pro jį. Nors terminas „fotografinis" nėra visiškai tikslus, jis vartojamas kalbant apie optinių filtrų naudojimą fotografijoje. Iš esmės, fotografinis filtras yra papildomas stiklo ar plastiko elementas, tvirtinamas prie fotoaparato objektyvo priekinės dalies. Išskirtiniais atvejais filtrai gali būti montuojami ir ant objektyvo vidinės dalies, esančios fotoaparato viduje.
Filtrai skirstomi į kelis pagrindinius tipus pagal tvirtinimo būdą. Dažniausiai naudojami srieginiai filtrai, kurie įsukami į objektyvo priekyje esantį sriegį. Deja, dauguma kompaktinių fotoaparatų objektyvų tokių sriegių neturi, todėl jiems reikalingi papildomi aksesuarai. Keičiami veidrodinių fotoaparatų objektyvai, išskyrus itin plačiakampius su išgaubtu priekiniu elementu, beveik visada turi sriegį. Tokiems išgaubtiems objektyvams reikalingi specialūs ir brangūs išgaubti filtrai, todėl kai kurie gamintojai numato galimybę įdėti filtrą į fotoaparato viduje esančią vietą.
Paprastai srieginiai filtrai gaminami iš stiklo, tačiau kartais naudojamas ir aukštos kokybės plastikas ar net kalnų krištolas. Alternatyva yra želatininiai filtrai, parduodami lakštais ir reikalaujantys specialaus laikiklio. Nors jie yra pigesni, lengviau pritaikomi ir greičiau keičiami, želatininiai filtrai nėra labai populiarūs dėl savo gremėzdiško mechanizmo ir dažniausiai naudojami specifinėse fotografijos srityse.
Filtrai ir Fotoaparatų Suderinamumas: Dydžių Dilema
Gauti tinkamą filtrą kompaktiniams fotoaparatams gali būti nelengvas uždavinys. Kai kurie fotoaparatai turi papildomą vamzdį, ant kurio galima užsukti filtrą, o kiti gali būti komplektuojami su integruotu filtru. Paprasčiausias, nors ir ne pats saugiausias, būdas yra laikyti filtrą ranka prispaudus prie objektyvo. Tai kelia riziką pažeisti objektyvo mechanizmą, subraižyti filtrą ar praleisti šviesą pro tarpus.
Veidrodinių fotoaparatų savininkams, turintiems kelis objektyvus, kyla papildoma problema dėl skirtingų objektyvų sriegių skersmenų (pvz., 43, 56, 62, 77 ar 82 mm). Įsigyti filtrus visiems dydžiams yra brangu ir nepatogu. Čia į pagalbą ateina pereinamieji žiedai, leidžiantys naudoti mažesnio skersmens filtrą didesnio skersmens objektyve arba atvirkščiai. Pastaruoju atveju filtras gali patekti į objektyvo matymo lauką, todėl svarbu atkreipti dėmesį į filtrų dydį ir kainą - didesnio skersmens filtrai paprastai brangsta neproporcingai.
Dažna taktika - įsigyti didžiausio skersmens filtrus ir naudoti pereinamuosius žiedus. Tai beveik teisingas sprendimas, tačiau verta žinoti, kad kartais didesnio skersmens filtras gali būti naudingesnis net nei didžiausias objektyvo sriegis. Kiekvienas filtras turi du sriegius: vienu jis tvirtinamas prie objektyvo, o į kitą galima įsukti dar vieną filtrą. Tai leidžia derinti kelis filtrus vienu metu, tačiau gali sukelti vinjetės efektą - nuotraukos kampų patamsėjimą. Daugiau nei vienas filtras ant objektyvo sudaro papildomą „vamzdį", kuris gali trukdyti šviesai. Todėl, planuojant naudoti filtrų „krūvas", rekomenduojama rinktis didesnio skersmens filtrus ir pereinamuosius žiedus.
Įvadas į Filtrų Pasaulį: Nuo Apsaugos iki Kūrybinių Efektų
Dabar pereikime prie konkrečių filtrų tipų ir jų funkcijų, taip pat aptarsime, ar jų efektus galima atkartoti skaitmeninėmis priemonėmis.
UV, „Skylight" ir Apsauginiai Filtrai
UV (ultravioletiniai) filtrai skirti sulaikyti ultravioletinius spindulius. Skaitmeniniams fotoaparatams tai nėra labai aktualu, tačiau juostelės jautresnės šiems spinduliams. Dažniausiai šie filtrai naudojami tiesiog objektyvo apsaugai nuo pažeidimų. Aukštikalnėse, kur UV spinduliuotė intensyvesnė, jie gali padėti išvengti melsvos spalvos pertekliaus. „Skylight" filtras panašus į UV, bet šiek tiek griežčiau filtruoja UV spindulius ir dalį mėlynos spalvos, suteikdamas nuotraukoms šiltesnį atspalvį. Jis taip pat dažnai naudojamas objektyvo apsaugai.
Paprasto stiklo filtrų paskirtis - vienintelė: objektyvo apsauga. Subraižytą ar įskeltą filtrą pakeisti yra pigiau nei objektyvą. Dėl šių filtrų naudojimo nėra griežtų rekomendacijų. Vieni fotografai vertina objektyvų saugumą, kiti teigia, kad bet koks papildomas stiklo elementas gali pabloginti nuotraukos kokybę dėl atspindžių ar ryškumo sumažėjimo. Taigi, ar naudoti UV ar „Skylight" filtrą - kiekvieno fotografo asmeninis pasirinkimas. Nors kartais reklamuojama, kad šie filtrai mažina ūkanotumą ar miglas, pastebimo efekto su jais tikrai nebus.
Korekciniai (Konversiniai) Filtrai
Korekciniai filtrai skirti pakeisti spalvos balansą. Jie turi tam tikrą spalvos atspalvį ir aktualūs fotografuojant juostele, kurios spalvinis jautrumas nekintamas. Pavyzdžiui, fotografuojant patalpoje su kaitrinėmis lemputėmis, nuotraukos gali atrodyti per daug geltonos. Melsvas korekcinis filtras padeda išlyginti spalvų balansą. Atvirkščiai, debesuotą dieną rausvai gelsvas filtras gali sumažinti nuotraukos melsvumą.
Tačiau fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu, šių filtrų naudoti neverta. Vėliau nuotraukos spalvinį balansą galima lengvai pakoreguoti programine įranga, ypač jei fotografuojama RAW formatu. Skaitmeniniu būdu šių filtrų funkcijas galima visiškai kompensuoti. Be to, skaitmeniniai fotoaparatai turi galimybę nustatyti spalvinį balansą pagal aplinką (pasirenkant iš iš anksto nustatytų reikšmių ar „fotografuojant" baltą lapą) arba automatiškai. Nors automatinis balansas dažnai veikia gerai, jis gali nesusidoroti su kaitrinių lempučių šviesa. Dirbant su RAW formatu, spalvinis balansas koreguojamas „Temperature" ir „Tint" slankikliais arba „pipete". Apdorojant JPG ar kitus formatus, tai galima padaryti naudojant „Levels" ar „Curves" funkcijas.
Spalviniai Filtrai
Galima įsigyti praktiškai bet kokios spalvos filtrų. Nuo korekcinių jie skiriasi ryškia spalva. Spalvoti filtrai dažniausiai naudojami nespalvotojoje tradicinėje fotografijoje, siekiant suteikti nuotraukai tam tikrą nuotaiką, dramatizmo ar pagerinti tam tikras savybes.
- Geltoni filtrai išryškina debesis, sniegą, mažina atmosferos ūkanotumą. Kadangi ūkanotumą sudaro melsvi spinduliai, kurie geriausiai išsisklaido vandens lašeliuose, geltonas filtras, nepraleidžiantis mėlynų spindulių, pašalina šį efektą, todėl nuotrauka atrodo ryškesnė ir kontrastingesnė.
- Šilti žalsvi filtrai išryškina augmeniją, tinkami peizažams.
- Oranžiniai ir raudoni filtrai dar labiau paryškina debesų kontūrus ir kontrastą.
- Žydri filtrai priešingai - mažina saulės apšviestų vietų ir šešėlių kontrastą.
Skaitmeninėje fotografijoje šių filtrų taip pat praktiškai nereikia. Norint sukurti nespalvotą fotografiją, geriau naudoti „Channel Mixer" funkciją, suteikiant konkrečiam spalviniam kanalui norimą „svorį". Spalvotas skaitmeninis vaizdas susideda iš trijų spalvinių komponentų - mėlyno, žalio ir raudono. Spalviniai filtrai yra išdėstyti ant skaitmeninio fotoaparato jutiklio, todėl skaitmeniniu būdu gauti norimo efekto ir sukurti nespalvotą fotografiją yra kur kas paprasčiau ir pigiau nei naudojant fizinius filtrus.
Nemokami fotografijos mokymai sekmadieniais
Neutralūs Tamsinantys Filtrai (ND Filtrai)
Šie filtrai skirti sumažinti į fotoaparatą patenkančios šviesos kiekį, pagrindinė paskirtis - padidinti išlaikymo trukmę. Šviesią dieną net ir mažiausia diafragmos reikšmė gali būti nepakankamai „tamsi", kad būtų pasiektas norimas ilgas išlaikymas. Tai ypač svarbu, norint „sulieti" judesį arba fotografuojant tekantį vandenį, kur ilgesnis išlaikymas suteikia vandens paviršiui patrauklesnį ir net paslaptingesnį vaizdą.
ND filtrai būna skirtingo tamsumo, paprastai tamsina 2, 4 ir 8 kartus, atitinkamai mažindami šviesos kiekį 1, 2 ir 4 ekspozicijos reikšmėmis (EV). 8 kartus tamsinantys filtrai, reikalaujantys 4 papildomų EV, yra ypač naudingi. Šie filtrai taip pat nepamainomi, kai norite fotografuoti su atvira diafragma (pvz., f/2.8 ar net f/1.2), siekiant išskirti objektą iš „susiliejusio" fono portretinėje fotografijoje, tačiau ryškus apšvietimas neleidžia to padaryti be „išdegimo".
Nors kai kuriuos ND filtrų efektus galima atkartoti programine įranga (pvz., foną „sulieti" naudojant „Gaussian blur" ar „Lens blur", judesį - „Motion blur"), vandens paviršiaus suliejimas natūraliai bus sunkus. Alternatyva gali būti kelių identiškų kadrų „suvidurkinimas". Tačiau tai reikalauja daug laiko. Todėl ND filtras tikrai vertas įsigijimo, o turėti porą skirtingų tamsinimo koeficientų filtrų yra dar naudingiau.
ND filtrus naudokite, kai:
- Norite fotografuoti atvirą diafragmą, siekdami išskirti objektą iš fono, bet ryškus apšvietimas neleidžia to padaryti.
- Fotografuojate tekantį vandenį, norėdami suteikti jam skystumo ir dinamiškumo.
- Fotografuojate judesį (pvz., sekate judantį automobilį), norėdami sukurti kryptingą fono „suliejimą".
- Jūsų objektyvas ryškiausiai fiksuoja vaizdą tam tikra diafragmos reikšme (pvz., f/5.6 ar f/8), tačiau ryškus apšvietimas verčia naudoti f/16, ir norite išlaikyti norimą diafragmą.
- Dėl bet kokių kitų priežasčių norite tiesiog pailginti išlaikymą.
Gradientiniai Filtrai
Gradientiniai filtrai taip pat yra tamsinantys, tačiau jų tamsumas kinta palaipsniui. Viena filtro dalis yra tamsi, o kita pereina į visišką skaidrumą. Perėjimo ruožas ir jo vieta gali būti įvairūs. Dažniausiai šie filtrai naudojami peizažams arba kompozicijoms su aiškiai išskirta horizonto linija fotografuoti. Jie prislopina dangaus ryškumą, palikdami gamtovaizdį nepakitusi.
Fotografuojant atsisukus į saulę, dangus dažnai gaunamas „išdegęs" arba pernelyg šviesus. Gradientinio filtro perėjimo sutapatinimas su horizontu leidžia sušvelninti šį efektą, išlaikant detalų dangų ir nenukentėjusį kraštovaizdį.
Infraraudonasis Filtravimas: Paslaptingas Pasaulis
Vienas iš įdomiausių ir labiausiai vaizdą transformuojančių filtrų yra infraraudonasis filtras. Pavyzdžiui, „HOYA R72" filtras. Jis nepraleidžia žmogui matomos šviesos, o užfiksuoja atsispindėjusį infraraudonųjų spindulių spektrą. Tai leidžia sukurti neįprastas, tamsiai raudonas nuotraukas, kuriose ryškiausiai matomi objektai, stipriausiai atspindintys infraraudonuosius spindulius - pavyzdžiui, sušilę lapai, žolė ar įkaitę vandens purslai. Tokios nuotraukos dažnai paverčiamos nespalvotomis, gaunant unikalų ir akiai neįprastą rezultatą.
Poliarizaciniai Filtrai: Spalvų Ryškumas ir Atspindžių Valdymas
Antras pagal efektyvumą, kaip parodė atliktas testas, yra poliarizacinis filtras. Jis nepraleidžia atsispindėjusių poliarizuotų spindulių, todėl dangus tampa tamsiai mėlynas, vanduo - tamsesnis ir skaidresnis, o bendras kontrastas tarp tamsiausių ir šviesiausių nuotraukos vietų sumažėja.
Išvados apie Filtrų Naudojimą Skaitmeninėje Fotografijoje
Nors UV ir „Skylight" filtrai sukėlė mažiausią vizualinį efektą, jie pagerino nuotraukų kokybę, eliminuodami ultravioletinius spindulius ir sumažindami kontrastą tarp tamsiausių ir šviesiausių nuotraukos vietų. „Skylight" filtras taip pat suteikė nuotraukai šiltesnį atspalvį. Apsauginis filtras atlieka savo pagrindinę funkciją - saugo objektyvą.
Apskritai, skaitmeninėje fotografijoje daugelio filtrų (korekciniai, spalviniai) funkcijas galima atkartoti naudojant programinę įrangą. Tačiau neutralūs tamsinantys (ND) ir poliarizaciniai filtrai išlieka nepakeičiami įrankiai, leidžiantys pasiekti unikalių vizualinių efektų ir pagerinti nuotraukų kokybę tiesiai fotografavimo metu. Infraraudonasis filtras atveria duris į visiškai naują, paslaptingą vaizdų pasaulį.
tags: #objektyvo #apsauginis #filtras
