Dyzelinių automobilių DPF/FAP filtrai: Ar automobilis veiks be jų?

Dyzelinių automobilių savininkai vis dažniau susiduria su išmetamųjų dujų sistemų sudėtingumu, o viena iš pagrindinių priežasčių - kietųjų dalelių filtrai (DPF/FAP). Šie filtrai, pradėti montuoti dyzeliniuose varikliuose nuo 2005-2006 metų (prancūzų gamintojai FAP sistemą diegė jau nuo 2000 m.), tapo neatsiejama šiuolaikinių dyzelinių transporto priemonių dalimi. DPF/FAP sistemos paskirtis - sulaikyti kenksmingas suodžių daleles, taip mažinant taršą ir saugant aplinką. Tačiau, kaip ir bet kuri kita automobilio sistema, DPF filtrai nėra amžini ir gali kelti nemažai problemų, jei nėra tinkamai prižiūrimi. Šiame straipsnyje gilinsimės į DPF filtrų veikimo principus, jų gedimų priežastis, galimus sprendimus ir atsakysime į svarbiausią klausimą: ar automobilis veiks be DPF filtro?

Kas yra DPF filtras ir kaip jis veikia?

DPF (Diesel Particulate Filter) arba FAP (Filtre à Particules) filtras yra išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisas, sumontuotas dyzelinių automobilių išmetimo sistemose. Jo pagrindinė funkcija - sulaikyti ir sunaikinti suodžius bei kitas kenksmingas kietąsias daleles, susidarančias degimo procese. DPF filtro viduje yra korėta keraminė arba metalinė struktūra, kuri veikia kaip filtras, praleidžiantis išmetamąsias dujas, bet sulaikantis kietąsias daleles. Laikui bėgant šios dalelės kaupiasi ir gali užkimšti filtrą, dėl ko sumažėja variklio našumas ir padidėja išmetamųjų dujų tarša.

Siekiant išvengti užsikišimo, sistemoje vyksta regeneracijos procesas. Jo metu suodžiai sudeginami aukštoje temperatūroje, taip užtikrinant optimalų variklio veikimą ir DPF filtro ilgaamžiškumą. Regeneracija aktyvuojama reguliariai, paprastai kas kelis šimtus kilometrų, tačiau jos dažnis priklauso nuo vairavimo sąlygų. Miesto sąlygomis, trumpais atstumais važiuojant, regeneracija reikalinga dažniau, nes išmetamosios dujos neįkaista pakankamai, kad didžioji dalis kietųjų dalelių būtų sunaikinama. Šiuolaikinėse transporto priemonėse naudojamos tiek pasyvios (vyksta įprastomis vairavimo sąlygomis), tiek aktyvios (vyksta, kai DPF pakankamai užsikemša) regeneravimo sistemos.

Sužinoti, kada vyksta DPF regeneracija, galima iš kelių požymių: padidėjusi išmetamųjų dujų temperatūra, savitas degimo kvapas, pasikeitęs variklio garsas, dažniau ar nuolat sukantis variklio ventiliatorius. Taip pat gali pastebimai padidėti kuro sąnaudos, nes į išmetimo sistemą įpurškiama šiek tiek degalų, siekiant pakelti temperatūrą. Svarbu šio proceso nenutraukti jam nepasibaigus.

DPF filtro gedimų priežastys ir požymiai

DPF/FAP suodžių filtro eksploatavimo laikas yra ribotas. Paprastai keisti DPF/FAP filtrą gali prireikti nuvažiavus nuo 120 000 iki 250 000 kilometrų, tačiau šis skaičius didele dalimi priklauso nuo variklio būklės ir dyzelinio kuro kokybės.

Pagrindinės DPF filtro gedimų priežastys:

• Purkštukų problemos arba EGR vožtuvo gedimas: Netinkamas degalų įpurškimas arba išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos gedimai gali lemti didesnį suodžių susidarymą.
• Daviklių gedimai: DPF filtro būklę nuolat stebi EGT (išmetamųjų dujų temperatūros) ir diferencialinio slėgio davikliai. Šių daviklių gedimai gali sutrikdyti regeneracijos procesą ir sukelti klaidas.
• Netinkamas naudojimas: Dažnas važiavimas trumpais atstumais mieste, ypač neleidžiant regeneracijos procesui pasibaigti, yra viena pagrindinių DPF filtrų užsikimšimo priežasčių.
• Variklio alyvos kokybė: Naudojant netinkamas, ne "low saps" tipo variklines alyvas, kurios nėra skirtos DPF sistemoms, gali pagreitėti filtro užsikimšimas pelenais.
• Kuro kokybė: Daug sieros turintys dyzeliniai degalai taip pat gali neigiamai paveikti DPF filtro veikimą.
• Kitos variklio sistemos problemos: Turbokompresoriaus, oro srauto daviklio, kaitinimo žvakių gedimai taip pat gali turėti įtakos DPF filtro būklei.

Atpažinti užsikimšusį DPF filtrą galima iš šių požymių:

• Suprastėjusi arba dingusi automobilio trauka: Užsikimšęs filtras sukuria pasipriešinimą išmetimui, todėl variklis „neatsikvepuoja“ laisvai.
• Padidėjęs išmetamųjų dujų kiekis arba dūmingumas: Kraštutiniais atvejais gali pasirodyti tiršti, pilkai mėlyni dūmai.
• Dažnai besikartojanti regeneracija: Kai filtras bando savaime išsivalyti, bet nepavyksta, regeneracijos ciklas kartojasi.
• Prietaisų skydelyje užsidegusi diagnostikos arba DPF lemputė: Tai yra tiesioginis signalas apie sistemos gedimą.
• Aktyvuotas avarinis variklio darbo režimas: Automobilio kompiuteris, siekdamas apsaugoti variklį, riboja jo galią.
• Padidėjusios kuro sąnaudos: Variklis stengiasi kompensuoti pasipriešinimą, todėl naudoja daugiau degalų.
• Kraštutiniais atvejais automobilis gali nesikurti arba nedirbti: Jei filtras visiškai užsikimšęs, variklis gali net neužsivesti, net būdamas darbinės temperatūros.
• Didėjantis variklio alyvos lygis: Dėl nesėkmingų regeneracijos bandymų dalis degalų gali patekti į variklio alyvą, praskiedžiant ją ir mažinant sutepimo gebą. Tai gali sukelti rimtus variklio gedimus.

Sprendimo būdai: keitimas, valymas ar eliminavimas?

Susidūrus su užsikimšusio DPF filtro problema, yra keletas galimų sprendimo būdų:

1. DPF filtro keitimas: Tai yra radikaliausias, tačiau kartais neišvengiamas sprendimas. Naujo DPF filtro kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo automobilio modelio ir filtro gamintojo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir naujas filtras laikui bėgant susidėvės ir vėl pareikalaus investicijų.

2. DPF filtro valymas: Valymas gali būti tinkamas sprendimas, tačiau ne visais atvejais. Yra įvairių valymo metodų:

   • Išvažiavimas į greitkelį: Kai filtras užsikimšęs nedaug, ilgalaikis važiavimas dideliu greičiu (virš 60 km/h) gali padėti suodžiams sudegti.
   • DPF valikliai: Yra specialių skysčių, kurie pilami į degalus arba tiesiai į filtrą, siekiant sumažinti suodžių degimo temperatūrą. Tačiau jų efektyvumas gali būti ribotas, o kai kurie gali turėti šalutinį poveikį.
   • Profesionalus valymas servise: Šiuolaikiniai servisai siūlo įvairius profesionalius valymo metodus, tokius kaip cheminis valymas, hidrodinaminis valymas vandeniu ar suodžių deginimas krosnyje. Hidrodinaminis metodas laikomas vienu saugiausių ir efektyviausių, pašalinančiu iki 99,8% teršalų. Filtro regeneravimo kaina paprastai yra daug mažesnė nei naujo filtro keitimo.

3. DPF filtro eliminavimas (išjungimas ir pašalinimas): Tai yra vis dažnesnis sprendimas, ypač kai filtras yra smarkiai pažeistas arba valymas neefektyvus. Ši procedūra susideda iš dviejų etapų:

   • Mechaninis pašalinimas: Fizinis filtro išėmimas iš išmetimo sistemos. Svarbu, kad tai būtų atlikta profesionaliai, nepažeidžiant kitų sistemų.
   • Programinis išjungimas: Automobilio variklio valdymo bloko (ECU) programinės įrangos modifikavimas, kad sistema nebereaguotų į neegzistuojančio filtro signalus. Tiesiog pašalinti DPF filtrą iš išmetimo sistemos nepakanka. Automobilio ECU, gaudama slėgio ir temperatūros daviklių signalus, rodys klaidas ir įjungs avarinius režimus (galios ribojimas). Be to, nuolat bus bandymų atlikti regeneraciją, dėl kurių į tepalus patenka dyzelinio kuro, didėja tepalo lygis ir mažėja jo sutepimo geba.

Profesionaliai pašalinus ir teisingai išprogramavus DPF/FAP filtrus, automobilis gali sėkmingai praeiti techninę apžiūrą ir nesukelti problemų. Variklio resursas ir jo funkcionalumas nesumažėja, nes automobilio variklis yra sukonstruotas taip, kad galėtų veikti ir be DPF/FAP filtro. Daugelis automobilių gamintojų turi dyzelinių variklių modifikacijas be šio filtro, ir specialistai dažnai naudoja gamyklinius sprendimus programavimui.

Ar automobilis veiks be DPF filtro?

Taip, automobilis gali veikti ir be DPF filtro, tačiau tik tuo atveju, jei filtras yra profesionaliai pašalintas ir programiškai išjungtas. Tiesiog mechaniškai išėmus filtrą, bet neišjungus jo programiškai, automobilis pradės veikti netinkamai. ECU, negaudama reikiamų signalų iš daviklių, įjungs avarinius režimus, ribos variklio galią, nuolat bandys atlikti regeneraciją, kas gali sukelti papildomų problemų ir netgi sugadinti variklį.

Teisingai atliktas DPF eliminavimas (mechaninis pašalinimas ir programinis išjungimas) išsprendžia suodžių filtro problemas visam laikui. Tai reiškia, kad jums nereikės rūpintis filtro keitimu ar valymu, nereikės patirti papildomų išlaidų ir galėsite džiaugtis sklandžiu automobilio veikimu.

Svarbu pabrėžti, kad DPF filtro šalinimo ir programavimo darbai reikalauja specifinių žinių ir įrangos. Ne profesionaliai atlikti darbai gali sukelti dar daugiau problemų, tokių kaip netinkamas variklio darbas, padidėjęs dūmingumas arba netgi variklio valdymo bloko (ECU) gedimai. Todėl rekomenduojama kreiptis į patikimus specialistus, kurie turi patirties atliekant tokius darbus.

DPF filtrai ir techninė apžiūra

Nuo 2013 m., sugriežtinus išmetamųjų dujų normas, DPF filtras yra viena iš sistemų, kuri tiesiogiai tikrinama techninės apžiūros (TA) metu. Patikros metu tikrinamas ne tik dūmingumas, bet ir fizinio filtro buvimas. Todėl net programiškai „išjungtas“ DPF filtras, jei jis nėra fiziškai pašalintas, gali būti identifikuotas. Jei filtras yra mechaniškai pašalintas, o programiškai neišjungtas, TA tikrai nepavyks praeiti. Jei DPF filtras buvo pašalintas ir programiškai išjungtas, automobilis, laikantis visų techninių reikalavimų, turėtų praeiti TA.

Apibendrinimas

DPF/FAP filtrai yra svarbi dyzelinių automobilių ekologinė sistema, tačiau jų priežiūra ir galimi gedimai gali kelti rūpesčių. Supratimas apie filtro veikimo principus, gedimų priežastis ir galimus sprendimus yra būtinas kiekvienam dyzelinio automobilio savininkui. Nors DPF filtro keitimas ar valymas yra galimi variantai, profesionalus jo eliminavimas ir programinis išjungimas dažnai tampa efektyviausiu ir ilgalaikiu sprendimu, užtikrinančiu automobilio tinkamą veikimą ir atitiktį techninės apžiūros reikalavimams.

tags: #pasalinus #dpf #filtra #ar #automobilis #veiks

Populiarūs įrašai:

• Buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūra
• Veikimo principai
• Kaip tvarkomi nuotekų valymo Kupiškio rajone
• Kaip veikia žemo dažnio praleidimo filtrai
• Išsamūs nuotekų valymo kokybės tyrimai