Tvarumo kryptys ir pilotiniai projektai nuotekų valymo srityje: "Kauno vandenų" patirtis ir ateities perspektyvos
Tvarumas yra neatsiejama ir ilgalaikė perspektyva, tiesiogiai susijusi su ateities gerove. Didžiausios vidurio Lietuvos vandentvarkos bendrovės „Kauno vandenys“ vienas iš pagrindinių tikslų yra siekti nuolatinio aplinkos apsaugos gerinimo, racionaliai ir taupiai naudojant turimus išteklius bei aktyviai vykdant taršos prevenciją. Praėjusieji metai bendrovei buvo itin reikšmingi, pažymėti svariais pasiekimais tiek aplinkosaugos, tiek energetinio savarankiškumo srityse, o naujausios technologijos nuotekų valymo srityje atveria naujas galimybes.
Energetinis savarankiškumas ir atsinaujinančios energijos panaudojimas
Bendrovė „Kauno vandenys“ nuosekliai siekia mažinti savo priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir didinti energetinį savarankiškumą. Praėjusiais metais bendrovė pagamino beveik 3 milijonus kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o tai ženkliai prisideda prie bendrų tvarumo tikslų. Ši elektros energija gaminama trijose saulės elektrinėse ir kogeneracinėje jėgainėje, esančioje nuotekų valykloje. Pastaroji, nuotekų valykloje esanti kogeneracinė jėgainė, pernai pagamino didžiausią dalį bendrovės sugeneruotos elektros energijos - beveik 2,5 milijono kWh.
„Bendrovės elektros energijos naudojimas yra nenutrūkstamas ir nuolatinis. Siurbliai bei gręžiniai dirba tiek dieną, tiek naktį, todėl mums pavyksta išvengti elektros energijos pasaugojimo kaštų“, - pažymi bendrovės atstovai. Trys saulės elektrinės, įrengtos Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiuose, Pramonės vandens siurblinėje ir Nuotekų valykloje, praėjusiais metais sugeneravo virš 400 tūkstančių kWh žaliosios energijos. Nors daugiausia energijos saulės elektrinės pagamino vasaros mėnesiais, tačiau taip pat pakankamai efektyviai elektros energija generuojama ir pavasarį. Taigi, siekiant tvarumo ir didesnio energetinio savarankiškumo, bendrovė pernai iš viso pasigamino beveik 3 milijonus kWh elektros energijos. Ši strategija ne tik mažina eksploatacines išlaidas, bet ir ženkliai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
Modernizavimas ir vandens tiekimo pajėgumų didinimas
„Kauno vandenys“ nuolat investuoja į infrastruktūros modernizavimą, siekdama užtikrinti aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimą gyventojams. Kauno miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš keturių pagrindinių vandenviečių: Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų. Siekiant patenkinti augantį gyventojų ir pramonės poreikį, praėjusių metų pirmąjį rudens mėnesį bendrovė oficialiai atidarė dar vienus modernius vandens gerinimo įrenginius Petrašiūnuose, kurie šiuo metu veikia visu pajėgumu. Šie nauji įrenginiai bendrovei kainavo beveik 5 milijonus eurų.
Ankstesnieji įrenginiai, kurių našumas siekė 1300 kubinių metrų per valandą, jau nebegalėjo efektyviai patenkinti didėjančio vandens poreikio. Todėl, atsižvelgiant į išaugusį vandens vartojimą, buvo pastatyti nauji, modernesni vandens gerinimo įrenginiai. Šiuo metu „Kauno vandenys“ iš Petrašiūnų vandenvietės per valandą išgauna apie 1800 kubinių metrų požeminio vandens, tenkinant tiek gyventojų, tiek pramonės įmonių poreikius. Geriamuoju vandeniu iš Petrašiūnų gręžinių aprūpinami Eigulių, Dainavos, Žaliakalnio, Aukštųjų Šančių, Kalniečių, Palemono ir Petrašiūnų mikrorajonų gyventojai. Petrašiūnų vandenvietė užtikrina geriamąjį vandenį daugiau nei 50% Kauno miesto gyventojų. Šiuo metu Petrašiūnų vandenvietėje eksploatuojami 27 vandens gręžiniai, užtikrinantys stabilų ir kokybišką vandens tiekimą.
Vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų optimizavimas ir tvarus vandens vartojimas
Bendrovė „Kauno vandenys“ nuosekliai dirba siekdama optimizuoti paslaugų kainas gyventojams ir įmonėms, tuo pačiu užtikrindama aukštą paslaugų kokybę. Nuo praėjusių metų gegužės 1 d. mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje (Kauno mieste ir rajone) sumažėjo 45 centais su PVM už kubinį metrą. Taip pat, atsižvelgiant į poreikius, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų mokestis padidėjo 6 centais su PVM už kubinį metrą. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumažėjo nuo 2,52 iki 2,07 Eur/m3 su PVM. Individualių namų gyventojams šis tarifas sumažėjo nuo 2,48 iki 2,03 Eur/m3 su PVM, o įmonėms - nuo 2,59 iki 2,14 Eur/m3 su PVM.
Šiam kainų sumažėjimui įtakos turėjo kelios priežastys, tarp jų - atpigusi elektros energija ir sumažėjusios išlaidos technologiniam kurui. Kaip teigė bendrovės generalinis direktorius R. Šulskus, ieškoti greitų ir efektyvių sprendimų paslaugų kainoms amortizuoti buvo verta, atsižvelgiant į energetikos išteklių ir žaliavų rinkose susiklosčiusias palankias aplinkybes.
10 geriausių vandens taupymo patarimų
Be tiesioginių paslaugų kainų optimizavimo, „Kauno vandenys“ skatina ir tvarų vandens vartojimą. 2024-aisiais metais, dėl šiltesnių nei įprastai oro sąlygų, kauniečiai ir miesto svečiai galėjo ilgiau naudotis lauko gertuvėmis. Ankstesnių metų vandens suvartojimo statistika parodė, kad gyventojai vis aktyviau renkasi tvarią alternatyvą - nemokamas lauko gertuves. Kokybišku, higienos normas atitinkančiu geriamuoju vandeniu buvo galima atsigaivinti iš Kauno mieste įrengtų gertuvių, esančių įvairiose miesto vietose, įskaitant Aukštaičių ir Sporto gatves, Rotušės aikštę, prie Kauno pilies, Studentų skverą, šalia Lampėdžių paplūdimio, Draugystės ir Kalniečių parkus, prie Trijų Mergelių tilto bei Griunvaldo gatvėje. Rudens pradžioje papildomai įrengta dar viena lauko gertuvė A. Smetonos alėjoje, kuria gyventojai galės naudotis jau šiais metais. Pagal praėjusių metų duomenis, Rotušės aikštėje esančioje lauko gertuvėje per šešis mėnesius buvo suvartota net 241 kubinis metras vandens. Palyginimui, 2023 m. per tą patį laikotarpį buvo suvartota 131 kubinis metras vandens. Tai rodo, kad vandens suvartojimas išaugo beveik dvigubai - net 84 proc. Šie skaičiai patvirtina, kad gyventojai vis labiau vertina ir naudoja tvarius sprendimus.
Pilotinis projektas EMPEREST ir pažangios nuotekų valymo technologijos
Bendrovė „Kauno vandenys“ aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, siekdama prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo ir įgyti patirties taikant pažangias technologijas. Vienas iš tokių projektų yra tarptautinis projektas EMPEREST, finansuojamas Interreg Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Dalyvaudama šiame projekte, bendrovė tikisi sukaupti vertingos informacijos ir patirties taikant pažangias nuotekų valymo technologijas. Naujai priimta ES nuotekų tvarkymo direktyva įpareigoja šalis nares iki 2033 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti aukštesnius nuotekų valymo standartus.
Šių metų pradžioje į Kauną iš Ščecino (Lenkija) miesto buvo atvežtas inovatyvus nuotekų valymo technologijų pilotinis įrenginys, kuris šiuo metu naudojamas bandymams Kauno miesto nuotekų valykloje. Prieš tai šis įrenginys buvo pagamintas ir išbandytas Gdansko miesto nuotekų valymo įrenginiuose, o vėliau testuotas Ščecino miesto nuotekų valykloje. Tokie pilotiniai projektai yra gyvybiškai svarbūs siekiant įvertinti naujų technologijų efektyvumą ir pritaikomumą vietinėms sąlygoms, ruošiantis ateities iššūkiams ir naujiems aplinkosaugos reikalavimams.
Nuotekų valymo įrenginių kompensavimas: galimybės individualių namų savininkams
Nuotekų valymo įrenginių kompensavimas 2026-aisiais metais išlieka aktualia tema individualių namų savininkams visoje Lietuvoje. Dėl to, kad centralizuoti nuotekų tinklai nepasiekia daugelio gyvenviečių, savarankiški sprendimai tampa ne tik būtinybe, bet ir ilgalaike investicija. Valstybės ir savivaldybių teikiama parama nuotekų valymo įrenginiams leidžia sumažinti pradines išlaidas ir palengvina sprendimą dėl įrengimo.
Nuotekų valymo įrenginių kompensavimo tvarka 2026-aisiais metais visoje Lietuvos teritorijoje yra skirtinga. Jo dydį nustato konkrečios savivaldybės pagal patvirtintas programas ir biudžetus. Dažniausiai skiriama parama buitinių nuotekų valymo įrenginiams siekia nuo 700 iki 1500 eurų už įrengtus nuotekų valymo įrenginius. Parama valymo įrenginiams 2026 m. skiriama savivaldybių, kuriose nėra įrengtų centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, administracijoms. Pareiškėjas turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje įrengiami nuotekų valymo įrenginiai, ir pastato paskirtis turi būti individualus gyvenamasis namas. Kai kurios savivaldybės prioritetą teikia kvartalų ar kelių kaimynų bendroms iniciatyvoms, kai įrengiamas vienas ar keli valymo įrenginiai. Toks bandomasis projektas turi būti įgyvendinamas vientisoje teritorijoje, pavyzdžiui, vienoje kaimo vietovėje, tačiau jį gali papildyti ir aplinkiniai vienbučiai, namų ūkiai, kuriems aktuali parama nuotekų valymo įrenginiams. Svarbu paminėti, kad valymo įrenginių kompensavimas nėra taikomas komerciniams, pramonės, paslaugų ir viešiesiems statiniams.
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra dažniausiai pasirenkamas ir savivaldybių palaikomas sprendimas. Jie leidžia efektyviai išvalyti buitines nuotekas ir yra pritaikomi nuolat gyvenamiems namams. Nuotekų kaupimo rezervuarai, nuotekų talpos aktualūs tais atvejais, kai biologinių įrenginių įrengti negalima dėl techninių ar teisinių apribojimų. Kai kurios savivaldybės kompensuoja ir šiuos sprendimus, tačiau jų vertinimas dažnai yra griežtesnis.
Planuojant nuotekų valymo įrenginių kompensavimą 2026 m., svarbu žinoti, kokie dokumentai reikalingi ir kaip pasikeitė su statybos leidimais susijusios taisyklės. Iki 2024-2025 metų nuotekų valymo įrenginiams dažnai reikėjo statybos leidimo ar kito leidžiamojo dokumento, ypač jei įrenginiui buvo taikomi didesni techniniai reikalavimai. Tačiau nuo 2026 m. statybos leidimas nebėra privaloma sąlyga nei įrengimui, nei kompensacijai gauti, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios savivaldybės taikomą tvarką. Nors statybos leidimo dažnai nereikia, individualūs nuotekų valymo įrenginiai 2026 m. privalo būti registruoti Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS). Ilgalaikė praktika rodo, kad paramos programos dažniausiai yra tęstinės, todėl 2026 m. kompensacijos tikėtinos tose savivaldybėse, kurios nuotekų valymo įrenginių finansavimą taikė ir ankstesniais metais. Tinkamas nuotekų valymo įrenginių sprendimo pasirinkimas ir tvarkinga dokumentacija dažnai lemia, ar bus skirta kompensacija ir ar nuotekų valymo įrenginiai bus įsigyti pigiau.
Naujovės nuotekų valyme: bioplastiko gamyba iš dumblo
Visame pasaulyje vandentvarkos įmonės ieško naujų būdų ne tik valyti nuotekas, bet ir išgauti vertingus produktus iš susidarančių atliekų. Vienas iš tokių inovatyvių projektų yra „Veolia“ įmonių grupės vystomas pilotinis projektas, kuriuo siekiama išgauti bioplastiką iš nuotekose susidarančio dumblo. Pirmieji bandymai, atlikti laboratorijose Švedijoje, parodė neblogus rezultatus.
Kaip paaiškina projekto iniciatoriai, procesas vyksta maitinant atrinktas bakterijas dumblu, kuris atkeliauja iš valymo įrenginių. Bakterijos, naudodamos dumblą kaip maisto šaltinį, kaupia polihidroksialkanoatus (PHA), kurie yra bioplastiko molekulės. Po tam tikro proceso, kai bakterijos yra veikiamas „alkio“ periodų, jos ima kaupti atsargas, kurios vėliau yra išgaunamos ir apdorojamos. Šis procesas, nors ir dar esantis plėtros stadijoje, turi didelį potencialą. Šiuo metu bioplastiko išgavimo įrenginiai neturi didelių pajėgumų, tačiau norima šią veiklą išplėsti. „Bioplastikas yra labai biologiškas produktas, suyrantis per 20 metų - tai labai aplinkai draugiška technologija“, - vieną iš gaminamo produkto privalumų įvardija B. Lambrey, „Veolia“ atstovas.
Procesui naudojamos specialiai atrinktos bakterijos, kurios ilgą laiką buvo tiriamos laboratorijose. Siekiant atrinkti tinkamiausias, gebančias įsisavinti daugiausiai teršalų iš vandens, joms buvo sukuriama speciali aplinka. Bakterijos maitinamos specialiomis medžiagomis, taikoma „puotos ir bado terapija“ - kelias valandas joms nieko neduodama. Kai šis ciklas kartojamas kelias savaites ar mėnesius, bakterijos ima keisti savo elgesį, kaupdamos atsargas. Įvyksta natūrali atranka. Kai tam tikros bakterijos pereina atranką, jos perkeliamos į antrąjį reaktorių, kur maitinamos specialiomis medžiagomis, pavyzdžiui, lakiomis riebiomis rūgštimis, išgaunamomis iš nuotekų. Trečiame etape vyksta biopolimerų gamyba.
Pasaulyje bioplastiko gamyba iš atliekų jau yra testuojama, tačiau Briuselyje, kur veikia „Aquiris/ Veolia“ valymo įrenginiai, aptarnaujantys 1,4 milijono gyventojų, šioje srityje pasiekta pažanga. Kasdien valymo įrenginiuose išvaloma 275 milijonai litrų nešvaraus vandens, kuris vėliau išleidžiamas į Senos upę. Įmonė skaičiuoja, kad kasmet iš nuotekų pašalinama 1800 tonų atliekų. Idėja, kad dalį jų būtų galima panaudoti kuriant uždaro rato ekonomikos ciklą, paskatino vystyti bioplastiko gamybos technologiją. Toks požiūris keičia tradicinį suvokimą apie nuotekas - jos nebelaikomos vien tik vandeniu, kurį reikia išvalyti, bet ir vertingu išteklių šaltiniu. Šalia bioplastiko, iš nuotekų galima išgauti ir kitų produktų, tokių kaip metanas ir trąšos, taip sukuriant daug papildomų, vertingų produktų.
tags: #pilotinis #projektas #nuoteku #valymas
