Poliarizaciniai Filtrai Fotostudijoje: Detalus Žvilgsnis Į Šviesos Manipuliaciją
Fotografiniai filtrai - tai ne tik optiniai įrankiai, bet ir kūrybinės išraiškos priemonės, leidžiančios fotografams manipuliuoti šviesa ir pasiekti unikalių vaizdo efektų. Dažnai, naudojant filtrus, sukuriamas toks atvaizdas, kad gali tik krapštytis pakaušį ir bandyt suvokt, kokią paslaptį žino jį sukūręs fotografas. Labai dažnai ta paslaptis būna ganėtinai paprasta. Tačiau juk viskas, ką žinome, atrodo paprasta, ar ne? Todėl šį kartą papildysime savo žinias apie įvairius fotografinius filtrus, ypatingą dėmesį skirdami poliarizaciniams, jų veikimo principams, panaudojimo galimybėms ir privalumams fotostudijoje bei įvairiose fotografijos srityse.
Kas Yra Fotografinis Filtrai ir Kaip Jie Veikia?
Fotografinis filtras, iš esmės, yra optinis filtras, veikiantis šviesos srautą, keliaujantį pro jį. Nors terminas „fotografinis" nėra visiškai tikslus, kalbant apie optinių filtrų naudojimą fotografijoje, jis tampa suprantamas ir plačiai vartojamas. Iš esmės, tai papildomas stiklo ar plastiko gabalas, tvirtinamas prie fotoaparato objektyvo priekinės dalies. Nors išskirtiniais atvejais filtrai gali būti dedami ir ant objektyvo vidinės dalies, kuri yra fotoaparato viduje, tačiau tai yra retesnis atvejis.
Filtrai būna dviejų pagrindinių tipų tvirtinimo būdu:
- Srieginiai filtrai: Tai dažniausiai naudojamas tipas. Jie įsukami į objektyvo priekyje esantį sriegį. Dauguma keičiamų veidrodinių fotoaparatų objektyvų tokį sriegį turi. Tačiau dauguma kompaktinių fotoaparatų objektyvų tokių sriegių neturi, tad jiems reikalingi papildomi aksesuarai, pavyzdžiui, adapteriai ar specialūs vamzdžiai. Išskyrus tuos atvejus, kai objektyvas yra labai plataus kampo ir jo priekinis elementas yra smarkiai išgaubtas ir išlindęs už paties objektyvo ribų. Tokiam objektyvui reikėtų ir išgaubto filtro, o tai reikštų didžiulę kainą. Todėl kai kurie plačiakampiai objektyvai pagaminti taip, kad galima įdėti filtrą kitoje pusėje, kuri paslepiama fotoaparato viduje.
- Užmaunami arba laikomi filtrai: Kai kurie filtrai, ypač didesniems objektyvams, gali būti tiesiog užmaunami. Taip pat yra galimybė tiesiog pačiam laikyti filtrą prispaudus prie objektyvo galo. Tai nėra labai saugu: galima pažeisti objektyvo mechanizmą, subraižyti filtrą, praleisti šviesą pro plyšelius. Tačiau jei nėra kitos išeities, tinka ir toks variantas.
Paprastai srieginiai filtrai būna stikliniai, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti pagaminti iš aukštos kokybės plastiko ar net kalnų krištolo.
Alternatyvūs Filtrai: Želatina ir Jos Ypatumai
Yra ir kitokios rūšies filtrų - želatininiai filtrai. Jie parduodami lakštais ir jiems reikalingas specialus laikiklis, tvirtinamas prie objektyvo. Šie filtrai yra pigesni, lengviau pritaikomi prie objektyvo dydžio ir lengviau keičiami. Tokį filtrą galima „uždaryti" ir „atidaryti" bet kuriuo momentu. Su srieginiais filtrais paprasčiausiai sugaištama daugiau laiko juos prisukant ir atsukant. Visgi, dėl mechanizmo gremėzdiškumo ir galimo prastesnio optinio kokybės lygio, želatininiai filtrai nėra labai populiarūs ir dažniausiai naudojami specializuotoje fotografijoje.
Dydžių Dilema: Kaip Suvaldyti Filtro Matmenis?
Gauti kompaktiniams fotoaparatams tinkamą filtrą gali būti ganėtinai nelengvas uždavinys. Kai kurie fotoaparatai gali turėti papildomą vamzdį, kurio viduje telpa visas objektyvas. Ant šio vamzdžio galo galima užsukti norimą filtrą. Kartais vamzdžiai iš karto būna su kuriuo nors vienu filtru.
Veidrodinių fotoaparatų objektyvų savininkams gali kilti papildoma problema: jie paprastai turi ne vieną objektyvą savo kolekcijoje, o skirtingų objektyvų sriegiai yra skirtingo skersmens: 43, 56, 62, 77 ar netgi 82 milimetrai (tai tik pavyzdžiai, variantų yra daugiau). Tad vieno objektyvo filtras netinka kitam. Prisipirkti visų dydžių filtrų tikrai neverta - tai kainuos daug, o ir filtrų krūva išaugs.
Tam, kad išspręsti šią problemą, buvo sugalvoti pereinamieji žiedai. Taip galima 62 mm skersmens filtrą su pereinamuoju žiedu įsukti į mažesnio, 56 mm, skersmens objektyvą. Yra ir kitokių žiedų, kurie padeda mažesnį filtrą įsukti į didesnio skersmens objektyvą. Tai retesnis atvejis, nes tada pats filtras gali patekti į objektyvo „regos lauką", sukeldamas nepageidaujamą vinjetės efektą.
Deja, nuo filtro dydžio priklauso ir jo kaina. Kuo didesnio skersmens filtras, tuo kaina didesnė, ir dažnai tai vyksta neproporcingai. Jeigu tam tikras 62 mm filtras kainuoja 160 Lt, tai 72 mm gali kainuoti daugiau nei 250 Lt. Skirtumas gana didelis. Gera buvo fiksuoto židinio objektyvų laikais - jų skersmuo dažnai mažesnis. Na, o šiuolaikiniai „zoomai" paprastai yra didelio skersmens. Natūraliai kyla mintis, kad geriausia įsigyti filtrus, kurie tinka didžiausio skersmens objektyvui, ir apsirūpinti pereinamaisiais žiedais kitiems.
Keli Filtrai Ant Vienos Juostos: Galimybės ir Pavojai
Kiekvienas filtras turi du sriegius: vienu jis įsukamas į objektyvą, o į kitą galima įsukti antrą filtrą. Taip galima gauti keleto filtrų efektus. Tačiau dažnai, net ir naudojant antrą filtrą, pastebimas vinjetės efektas - patamsėja nuotraukų kampai. Taip yra todėl, kad filtrai, sukami vienas ant kito, sudaro papildomą „vamzdį", kuris užstoja šviesą. Susukus daugiau filtrų, jie paprasčiausiai tampa matomi. Taigi, jei tikrai ruošiatės naudoti tokias filtrų „krūvas", geriau pasirūpinti didesnio, nei yra skirta objektyvui, skersmens filtrais ir naudoti pereinamąjį žiedą.
Įvadas Į Filtų Pasaulį: Nuo UV Iki Poliarizacijos
Užteks abstrakčių pasakojimų apie filtrus. Toliau bandysime apžvelgti filtrų rūšis, ką galima su jais padaryti, kurių funkcijas galima visiškai ar iš dalies atkartoti skaitmeninėmis apdorojimo priemonėmis.
UV, „Skylight", Paprastas Stiklas: Apsauga ir Minimalūs Efektai
- UV filtrai: Šie filtrai skirti ultravioletiniams spinduliams sulaikyti. Skaitmeniniams fotoaparatams tai nelabai aktualu, nes jų jutikliai yra mažiau jautrūs UV spinduliams nei tradicinės juostelės. Dažniausiai šie filtrai naudojami tiesiog objektyvo apsaugai nuo pažeidimų. Aukštai kalnuose, kur ultravioletinių spindulių intensyvumas didesnis, rekomenduojama naudoti šį filtrą, kad neatsirastų melsvos spalvos pertekliaus.
- „Skylight" filtras: Panašus į UV, tik jis „griežčiau" filtruoja UV spindulius ir netgi dalį mėlynos spalvos. Jis suteikia nuotraukoms vos šiltesnį atspalvį. Taip pat dažnai naudojamas objektyvo apsaugai.
- Paprasto stiklo filtrai: Jų paskirtis vienintelė - objektyvo apsauga. Subraižytą ar įskeltą filtrą tiesiog pigiau pakeisti nei objektyvą. Nėra griežtų šių filtrų naudojimo rekomendacijų. Vieni fotografai saugo savo objektyvus. Kiti siekia tobulumo ir sako, jog papildomas stiklo gabalas gadina nuotraukų kokybę, nes tai yra papildomas paviršius šviesos kelyje, galintis sukelti daugiau atspindžių ar paveikti ryškumą. Tad ar naudoti vieną iš šių filtrų, ar ne - kiekvieno fotografo skonio reikalas. Kartais reklamuojama, kad šie filtrai sumažina ūkanotumą ar miglas. Tai nėra tiesa, pastebimo efekto su UV ar „Skylight" filtrais tikrai negausite.
Korekciniai (Konversiniai) Filtrai: Spalvos Balanso Korekcija
Šie filtrai skirti spalvos balansui pakeisti. Jie yra kokio nors tam tikros spalvos atspalvio ir tampa aktualūs fotografuojant juostele, kurios spalvinio jautrumo negalima pakeisti. Jei kada teko fotografuoti patalpoje, apšviestoje kaitrinėmis lemputėmis, tikrai žinote, kad nuotraukose vaizdas atrodo pernelyg geltonas. Naudojant melsvą filtrą galima išlyginti spalvų balansą ir nuotrauka atrodys natūralesnė. Atitinkamai fotografuojant debesuotą dieną, nuotraukos melsvumas gali būti sumažintas su rausvai gelsvu filtru.
Yra įvairių korekcinių filtrų. Tačiau fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu, šių filtrų naudoti neverta - vėliau nuotraukos spalvinį balansą galima lengvai pakoreguoti programine įranga, ypač jei fotografuojate RAW formatu. Taigi skaitmeniniu būdu šių filtrų funkcijas galima visiškai kompensuoti. Be to, visuose skaitmeniniuose fotoaparatuose įdiegta galimybė nustatyti aplinkos spalvinį balansą - tiek pasirenkant nustatytą iš anksto reikšmę (pvz., „Saulėta", „Debesuota", „Kaitrinė lemputė", „Fluorescecinis apšvietimas"), tiek „fotografuojant" baltą popieriaus lapą ar specialią pilką kortelę/skydelį.
Standartinė nuostata yra automatinis balansas, kuris dažniausiai neblogai veikia, bet paprastai nesusidoroja su kaitrinių lempučių skleidžiama šviesa. Dirbant su RAW formatu, spalvinis balansas koreguojamas specialiais šliaužikliais („Temperature" ir „Tint"), taip pat „pipete", kuria galima pasirinkti nuotraukoje esantį neutralios spalvos objektą. O apdorojant JPG ar kitokio formato nuotraukas, šią operaciją galima atlikti „Levels" ar „Curves" priemonėmis - dažnai padeda ir automatinis šių priemonių naudojimo režimas.
Spalviniai Filtrai: Nuotaikos Kūrimas Nespalvotoje Fotografijoje
Galima įsigyti praktiškai bet kokios spalvos filtrų. Nuo korekcinių jie skiriasi ryškia spalva. Jei korekcinis filtras yra švelniai rausvo atspalvio, spalvotas filtras bus ryškiai raudonas. Spalvoti filtrai dažniausiai naudojami nespalvotojoje tradicinėje fotografijoje. Jų paskirtis - suteikti nuotraukai tam tikrą nuotaiką, dramatizmo ar tiesiog pagerinti kai kurias savybes.
- Geltoni filtrai: Išryškina debesis, sniegą, sumažina atmosferos ūkanotumą. Ūkanotumą dažniausiai sukelia melsvas atspalvis, t. y. mėlynos spalvos spinduliai labiausiai išsklaidomi vandens garuose ir lašeliuose. Tad geltonas filtras, kuris nepraleidžia mėlynų spindulių, pašalina ir išsklaidytų spindulių sukeliamą efektą. Nuotrauka atrodo ryškesnė ir kontrastingesnė.
- Šilti žalsvi filtrai: Išryškina augmeniją, todėl tinkami peizažams fotografuoti.
- Oranžiniai filtrai: Dar labiau paryškina debesų kontūrus ir kontrastą.
- Raudoni filtrai: Šį efektą dar labiau sustiprina.
- Žydri filtrai: Priešingai - mažina saulės apšviestų vietų ir šešėlių kontrastą.
Skaitmeninėje fotografijoje šių spalvinių filtrų taip pat praktiškai nereikia. Jei norėsite sukurti nespalvotą fotografiją, geriau, naudodami „Channel Mixer", suteikite konkrečiam spalviniam kanalui vienokį ar kitokį „svorį". Juk spalvotas skaitmeninis atvaizdas yra sudarytas iš trijų spalvinių komponentų - mėlyno, žalio ir raudono. Spalviniai filtrai yra išdėstyti ant skaitmeninio fotoaparato jutiklio. Todėl skaitmeniniu būdu gauti vienokio ar kitokio spalvinio filtro efektą ir pagaminti nespalvotą fotografiją kur kas paprasčiau ir pigiau, nei naudotis tikrais filtrais.
Neutralūs Tamsinantys Filtrai (ND): Šviesos Kiekio Kontrolė
Šie filtrai skirti į fotoaparatą patenkančios šviesos kiekiui sumažinti. Pagrindinė paskirtis - padidinti išlaikymo trukmę. Šviesią dieną net ir f/32 diafragmos reikšmė gali būti nepakankamai „tamsi", kad būtų pasiektas norimas ilgas išlaikymas. Pavyzdžiui, pailgintas išlaikymas bus reikalingas, jei norėsite „sulieti" judesį. Taip pat šie filtrai naudojami fotografuojant tekantį vandenį - nustačius ilgesnį išlaikymą, vandens paviršius susilieja, vizualiai jis tampa patrauklesnis ir netgi paslaptingesnis.
Šie filtrai būna skirtingo tamsumo. Paprastai jie tamsina 2, 4 ir 8 kartus. Tai reiškia, kad jie mažina šviesos kiekį 1, 2 ir 4 ekspozicijos reikšmėmis (EV). Su 2 kartus tamsinančiu filtru išlaikymas nuo 1/60 s pailgės iki 1/30 s. Naudingiausiais iš šių filtrų greičiausiai galima laikyti 8 kartus tamsinančius, t. y. reikalaujančius 4 papildomų EV.
Šie filtrai taip pat yra nepamainomi pagalbininkai, kai norite fotografuoti su atvira diafragma, kad susiaurintumėte ryškumo zoną. Tai ypač reikalinga portretinėje fotografijoje, kurioje ryškus objektas išskiriamas iš „susiliejusio" fono. Deja, saulėtą dieną pasirinkus f/2.8 diafragmos reikšmę ir ISO 100 jautrumą, nuotrauka gali būti „išdeginta". Šiuo atveju gali išgelbėti tiktai tamsinantis filtras. Na, o ką kalbėti apie tokius objektyvus, kurių didžiausia diafragma yra f/1.2?
Šių filtrų efektus galima iš dalies sukurti programine įranga. Foną galima išskirti ir „sulieti" „Gaussian blur" ar „Lens blur" skaitmeniniais filtrais. Šoninį judesį galima sukurti „Motion blur" filtru. Vandens paviršių „sulieti" natūraliai bus sunku, o gal net neįmanoma. Tiesa, fotografuojant tekantį vandenį, galima išsisukti kitaip - nejudinant fotoaparato nufotografuoti 10 ar daugiau vienodų kadrų ir vėliau juos visus „suvidurkinti". Rezultatas bus panašus. Deja, dažniausiai šiems darbams teks sugaišti nemažai laiko. Tad tamsinantį filtrą tikrai verta įsigyti. O dar naudingiau turėti porą tokių filtrų, kurių tamsinimo koeficientai būtų skirtingi.
Taigi trumpai. Šiuos filtrus naudokite, kai:
- Norite fotografuoti atvira diafragma, kad išskirtumėte objektą iš fono, bet to neleidžia padaryti ryškus apšvietimas.
- Fotografuojate tekantį vandenį. Dažniausiai jis atrodys gražiau, nei „sustingdytas" fotografuojant trumpu išlaikymu.
- Fotografuojate šoninį judesį. Tarkim, sekate pravažiuojantį automobilį ir norite, kad fonas būtų kryptingai „sulietas".
- Žinote, kad jūsų objektyvas užfiksuoja vaizdą ryškiausiai, kai, tarkim, nustatyta f/5.6 ar f/8 diafragmos reikšmė, tačiau ryškus apšvietimas reikalauja naudoti f/16.
- Dėl bet kokių kitų priežasčių norite tiesiog pailginti išlaikymą.
Gradientiniai Filtrai: Dangaus ir Žemės Harmonija
Gradientiniai filtrai taip pat yra tamsinantys. Būna ir spalvotų gradientinių filtrų. Nuo paprastų tamsinančių filtrų jie skiriasi tuo, kad jų tamsumas yra kintantis. Tai reiškia, kad viena filtro dalis yra tamsi, o toliau palaipsniui pereinama prie visiško skaidrumo. Perėjimo ruožas ir vieta gali būti labai įvairūs.
Dažniausiai jie naudojami fotografuojant peizažus arba kitokias kompozicijas, kuriose aiškiai išskirta horizonto linija. Jie prislopina dangaus ryškumą ir palieka nepakeistą gamtovaizdį. Jei fotografuojama atsisukus į saulę, dažnai gaunamas „išdegęs" ar tiesiog pernelyg šviesus dangus. Sutapatinus gradientinio filtro perėjimą su horizontu, galima sušvelninti šviesos skirtumą tarp dangaus ir žemės, taip išvengiant per didelio kontrasto.
Kaip naudoti ND Grad filtrus kraštovaizdžio fotografijai
Poliarizaciniai Filtrai (CPL): Kontrasto, Spalvų ir Atspindžių Valdymas
Poliarizaciniai filtrai (CPL - Circular Polarizer) yra vieni iš labiausiai universalių ir naudingiausių fotografinių filtrų. Jie veikia poliarizuojant šviesą, kuri atsispindi nuo ne metalinių paviršių. Šis procesas leidžia:
- Padidinti dangaus mėlynumą: Poliarizaciniai filtrai sumažina dangaus šviesos poliarizaciją, todėl dangus atrodo sodresnis ir tamsesnis, o debesys išryškėja. Tai ypač pastebima, kai saulė yra maždaug 90 laipsnių kampu nuo fotografuojamo objekto.
- Sumažinti atspindžius: Tai viena svarbiausių CPL filtro funkcijų. Filtras gali pašalinti arba žymiai sumažinti atspindžius nuo vandens, stiklo, medžio, plastiko ir kitų ne metalinių paviršių. Tai leidžia matyti tai, kas yra po vandeniu, arba fotografuoti pro langą be nepageidaujamų atspindžių.
- Padidinti spalvų sodrumą: Pašalinus atspindžius ir sumažinus šviesos sklaidą, spalvos nuotraukoje tampa sodresnės ir ryškesnės. Žalieji lapai atrodo žalesni, o raudoni - raudonesni.
- Padidinti bendrą nuotraukos kontrastą: Dėl minėtų efektų, bendras nuotraukos kontrastas padidėja, vaizdas tampa aiškesnis ir detalesnis.
Poliarizaciniai filtrai yra nepakeičiami peizažų, gamtos, architektūros ir net portretų fotografijoje, kai norima išvengti nepageidaujamų atspindžių ar sustiprinti tam tikrus vaizdo elementus. Fotostudijoje jie gali būti naudojami siekiant kontroliuoti atspindžius nuo blizgių paviršių, tokių kaip lakas, plastikas ar net oda, kuri gali atspindėti aplinkos šviesą.
Infraraudonasis Filtras: Matyti Nematomą
Infraraudonasis filtras (pvz., „HOYA R72") nepraleidžia žmogui matomos šviesos, o fiksuoja atsispindėjusį infraraudonųjų spindulių spektrą. Po fotografavimo, siekiant gauti įdomų efektą, nuotrauka kompiuteryje paverčiama nespalvota. Rezultatas - tamsiai raudona arba juoda-balta nuotrauka, kurioje ryškiausiai matomi labiausiai infraraudonuosius spindulius atspindėję objektai - sušilę lapai, žolė, įkaitę vandens purslai. Tokios nuotraukos dažnai paverčiamos nespalvotomis ir gaunamas neįprastas akiai, bet įdomus nuotraukos variantas.
Pavyzdys iš pateiktos informacijos:1 nuotrauka: ISO 200, 1.3 s, f/3.5, EV +5.2 nuotrauka: ISO 100, 40 s, f/3.5, EV +5.Šie parametrai rodo, kad naudojant infraraudonuosius filtrus, dažnai prireikia ilgesnių išlaikymų ir gali tekti koreguoti ekspoziciją.
Filtrai Skaitmeninėje Fotografijoje: Ar Jie Vis Dar Reikalingi?
Nors skaitmeninė fotografija ir nuotraukų apdorojimo programinė įranga suteikia daug galimybių koreguoti vaizdą po fotografavimo, filtrai vis dar išlieka nepakeičiamais įrankiais.
- UV ir „Skylight" filtrai: Dažniausiai naudojami objektyvo apsaugai. Nors skaitmeninėje fotografijoje UV spindulių poveikis minimalus, šie filtrai patikimai apsaugo nuo purvo, dulkių ir subraižymų.
- Poliarizaciniai filtrai: Jų efektų negalima visiškai atkartoti programine įranga. Jie būtini norint kontroliuoti atspindžius ir sustiprinti dangaus spalvą bei kontrastą fotografavimo metu.
- Neutralūs tamsinantys (ND) filtrai: Nors judesio suliejimo efektus galima sukurti programiškai, fotografuojant tekantį vandenį ar siekiant specifinio „suliejimo" efekto, ND filtrai yra nepakeičiami, leidžiantys naudoti ilgesnius išlaikymus net ir ryškioje šviesoje.
- Gradientiniai filtrai: Dangaus ir žemės kontrasto suvaldymui jie taip pat yra efektyvesni nei vėlesnis apdorojimas, ypač kai norima išlaikyti natūralią scenos dinamiką.
- Spalviniai ir korekciniai filtrai: Šių filtrų funkcijos didžiąja dalimi gali būti atkartotos skaitmeniniu būdu. Spalvų balansą lengva pakoreguoti RAW konversijos metu, o nespalvotoms nuotraukoms sukurti galima naudoti įvairius programinius įrankius, imituojančius skirtingų spalvinių filtrų poveikį.
Vis dėlto, net ir turint pažangias apdorojimo galimybes, filtrai suteikia galimybę pasiekti norimą rezultatą tiesiai fotoaparate, taupant laiką ir išlaikant aukštesnę vaizdo kokybę, ypač kalbant apie atspindžių valdymą ir šviesos intensyvumo reguliavimą.
Filtrai Fotografijos Moksle ir Menoje
Filtrai yra neatsiejama fotografijos mokslo ir meno dalis. Jie leidžia fotografams ne tik techniškai patobulinti vaizdą, bet ir išreikšti savo meninę viziją. Nuo paprastos objektyvo apsaugos iki sudėtingų šviesos manipuliacijų, filtrai suteikia kūrybinę laisvę ir galimybę kurti unikalius, įsimintinus vaizdus. Kiekvienas filtras, ar tai būtų UV, poliarizacinis, ND ar gradientinis, atveria naujas galimybes fotografui, leidžiančias valdyti šviesą ir spalvas, siekiant tobulumo kiekvienoje nuotraukoje.
tags: #poliarizaciniai #filtrai #fotostudijos #sviestuvams
