Prisijungimas prie centralizuoto nuotekų tvarkymo: kuo suprantama ir į naudą?
Aplinkos ministerijos duomenimis, individualiai nuotekas tvarko apie 20 proc. gyventojų. Kuriose vietovėse ir kada bus įrengta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, sprendžia savivaldybės, tvirtindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybės vertina gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičių, tankį, demografines tendencijas ir pagal tai - ekonominį aspektą, ar apsimoka vystyti brangias tiek pradinių investicijų, tiek išlaikymo prasme centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas. Jei centralizuotos nuotekų surinkimo, tvarkymo sistemos įrengimas nepateisinamas ekonominiu požiūriu ir taršos mažinimo prasme yra nereikšmingas, gyventojai nuotekas turi tvarkyti individualiai.
Anot Evelinos Cuzanauskienės, į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumas negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų. Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos numato, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, individualiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Pasak jos, jei nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos gyvenamosiose vietovėse, gali būti taikomas individualus nuotekų tvarkymas. Pavyzdžiui, įrengiami individualūs biologinio nuotekų valymo įrenginiai, septikai arba nuotekos kaupiamos kaupimo rezervuaruose ir periodiškai vežamos į valymo įrenginius. Už tinkamą ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių eksploatavimą atsakingi jų savininkai arba naudotojai, jų pareigos nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Jei laikomasi šių pareigų ir nevalytos nuotekos per nesandarumus ar kitais būdais nepatenka į aplinką, tada aplinka nėra teršiama.
Gamintojas Donatas Juškevičius teigia, kad buitinius nuotekų valymo įrenginius dažniausiai renkasi gyvenantys užmiestyje ar toliau nuo miesto. Jie skirti iki 6 asmenų šeimai ir suvartoja nuo 0,7 iki 0,9 kWh elektros per dieną. D. Juškevičius akcentuoja ir ekonominį aspektą: dažnai buitinio nuotekų valymo įrenginiai kainuoja mažiau nei prisijungimas prie centrinės kanalizacijos. Taip pat svarbu, kad įrenginiai būtų sertifikuoti ir turi CE pažymėjimą. Lietuvoje nuo 2010 m. liepos 1 d. gali būti įrengti tik tie nuotekų valymo įrenginiai, kurie pažymėti CE ženklu. Be to, už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos.
Jis taip pat pabrėžia ilgo tarnavimo laiko svarbą: įrenginiai tarnauja ilgai, bet reikia pasirinkti tinkamo dydžio. Nuotekų valymo įrenginys, kaip ir namas, statomas visam gyvenimui, todėl būtina įvertinti, kiek asmenų juo naudosis dabar ir ateityje. Jei nusprendėte įsirengti nuotekų valymo įrenginį, pataria kreiptis į specialistus, kurie padės išsirinkti įrenginį, parinks tinkamą vietą ir atliks montavimo darbus. Anot jo, iki 2029 m. turi būti pakeistos išgriebimo duobės į biologinius nuotekų valymo įrenginius.
Vilniaus vandenys pabrėžia, kad buitinių nuotekų išvežimo paslauga populiarėja tvyrant vis griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams bei didėjant bausdomoms už netvarkingą nuotekų tvarkymą. Paslaugų kaina priklauso nuo vietovės ir svyruoja nuo 45 iki 125 Eur už reisą. Taip pat siekiama spartesnio prisijungimo prie centralizuotų tinklų; pagal ES direktyvas būtina prijungti 98 proc. nuotekų skyriuose, kur gyventojų tankis siekia ne mažiau 2 tūkst. gyventojų. Lietuvoje galutinis terminas įgyvendinti - 2023-ieji, o realiai procesas vyksta su savivaldybių pagalba ir didesniu finansavimu.
Neslėpiamai daugelis gyventojų renkasi vietinius nuotekų valymo įrenginius, tačiau jų savininkai dažnai svarsto prisijungimą prie centralizuotų tinklų, kai netoliese įrengti tinklai. Prisijungimo kaina gali siekti apie 2-3 tūkst. eurų, priklausomai nuo atstumo iki gatvės, dangos ar rangovų įkainių. Tačiau yra programas, kuriose gyventojai gali gauti dalinį finansavimą. Svarbu žinoti, kad įrenginius reikia prižiūrėti, nes netinkamai tvarkant nuotekas gresia baudos, o centralizuoti tinklai užtikrina aplinkosaugą ir nuotekų tvarkymo kokybę per nuolat prižiūrimus tinklus bei avarijų prevenciją.
Vilniaus vandenys šiemet įgyvendina Baltos zonos programą: planuojama prijungti gyventojus iš Antakalnio, Naujosios Vilnios, Senamiesčio, Vilkpėdės, Verkių, Šnipiškių, Pilaitės seniūnijų, su finansavimu virš 9,7 mln. eurų. Baltos zonas yra vietos restruktūrizavimo zona, kurioje gyventojai tos tinklai dar nėra įrengti. Tikslas - suteikti prieigą prie centralizuotų tinklų ir užtikrinti, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus. Praėjusių metų pabaigoje buvo gautos 31 paraiška, iš jų patvirtinta 23 paraiškos. Reitingavimas vykdomas pagal gyventojų skaičių, planuojamų įrengti tinklų ilgį ir siurblių skaičių.
Jeigu sklypas nėra centralizuotų tinklų teritorijoje, savivaldybės suteikia galimybę prisijungti prie individualių sprendimų. Atskirai svarbu, kad projektavimo darbus dažnai atlieka patyrę rangovai, nes klaidos gali lemti išlaidų augimą ar netinkamą įrenginių veikimą. Tinklai turi būti įrengiami pagal patvirtintus projektus, o įrenginio vieta turi būti atidžiai suplanuota kartu su kitomis komunikacijomis. Geodezinės nuotraukos ir vamzdžių kontrolė, įskaitant vidinės vamzdynų dalies patikrinimą naudojant video kamerą, užtikrina, kad galutinis įrengimas atitiktų reikalavimus.
Žmonės, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi kreiptis į savo miesto ar rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Savivaldybėn kreipiasi ir dėl kompensacijų daliniam finansavimui, į kurių paraiškų priėmimas vyksta nuo 2026 metų. Dalyvavusieji programose gali gauti finansavimą už įrenginių įrengimą, jų veikimą ir tinklų plėtrą.
tags: #prisijugti #prie #centralizuoto #nuoteku #valymo
