Nauji vėjai individualių nuotekų valymo įrenginių statyboje: paprastumas, efektyvumas ir aplinkosauga
Gyvenimo kokybė užmiesčio teritorijose ir individualiuose namuose sparčiai kyla, tačiau viena iš svarbiausių infrastruktūros sričių, kurią tenka spręsti gyventojams, neprijungtiems prie centralizuotų nuotekų tinklų, yra nuotekų tvarkymas. Siekiant palengvinti šį procesą, mažinti biurokratinę naštą ir kaštus, o kartu gerinti gyvenamųjų teritorijų ekologinę būklę, Lietuvoje įsigaliojo nauji, gyventojams palankesni reikalavimai individualių nuotekų valymo įrenginių (toliau - INTV) statybai. Šie pokyčiai leidžia greičiau ir paprasčiau įsirengti reikiamus įrenginius, skatina atsakingesnį požiūrį į aplinkosaugą ir teikia vilčių dėl efektyvesnio nuotekų tvarkymo kontrolės ateityje.

Nuo biurokratijos prie paprastumo: supaprastinti INTV statybos procesai
Iki šiol individualių nuotekų valymo įrenginių statyba reikalavo nemažai laiko ir finansinių resursų. Statybą leidžiantis dokumentas (toliau - SLD) ir statybos užbaigimo procedūros buvo privalomi net ir nesudėtingiausiems įrenginiams. Tačiau, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir siekiant skatinti aplinkosaugos standartų įgyvendinimą, šie reikalavimai buvo supaprastinti. Nuo šiol, nesudėtingųjų statinių II grupei priskirtos nuotekų valyklos ir kaupimo rezervuarai gali būti statomi be SLD ir statybos užbaigimo procedūrų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad „panaikintas reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybos užbaigimo procedūras leis greičiau įsirengti vietines nuotekų valyklas ir taupyti resursus: gyventojai sutaupys nuo 400 iki 600 eurų projektavimui, o savivaldybės - laiką, kurį skirtų derinimo procedūroms“. Šis pokytis yra reikšmingas žingsnis mažinant biurokratinę naštą ir kaštus namų ūkiams, kurie negali prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tai sudaro galimybes greičiau ir paprasčiau įsirengti individualius nuotekų įrenginius, tuo pačiu gerinant gyvenamųjų teritorijų ekologinę būklę.
Kada leidimas vis tiek reikalingas? Išimtys ir saugomos teritorijos
Nors bendrasis reikalavimas gauti SLD buvo panaikintas nesudėtingiems INTV, svarbu suprasti, kad tam tikrais atvejais leidimas statyti vis tiek bus reikalingas. Tai taikoma situacijoms, kai statybos vykdomos ypatingą aplinkosauginę ar kultūrinę vertę turinčiose teritorijose. Leidimas statyti vietines nuotekų valyklas ir toliau bus reikalingas, jei statybos vyksta:
- Miesto teritorijoje;
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje;
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko ar rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima;
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu statoma ne sodyboje.
Šios išimtys numatytos atsižvelgiant į savivaldybių nuogąstavimus, kad gyventojai be leidimų galėtų įsirenginėti nuotekų valyklas miestuose, nors pirmenybė turi būti teikiama jungimuisi prie centralizuotų tinklų.

Atnaujintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ įsigaliojo nuo sausio 30 d. ir aiškiai apibrėžia šias taisykles. Svarbu paminėti, kad 5 m3 / per parą ir mažesnio našumo objektai priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių. Tačiau, jeigu statinio našumas viršija 5 m3 / per parą, jis priskiriamas prie neypatingųjų arba ypatingųjų statinių ir tokiu atveju SLD visada yra privalomas.
INTV tipai: nuo rezervuaro iki biologinio valymo įrenginio
Gyventojai gali rinktis vieną iš trijų pagrindinių INTV tipų, kurių kiekvienas turi savų privalumų, trūkumų ir priežiūros ypatumų:
1. Rezervuaro tipo įrenginys (nuotekų išgriebimo duobė)
Rezervuaras, dažnai vadinamas nuotekų išgriebimo duobe, yra vienas paprasčiausių ir pigiausių sprendimų nuotekoms tvarkyti. Jis dažnai tampa vieninteliu įmanomu pasirinkimu gyvenantiems mieste, turintiems nedidelį žemės sklypą, kur nėra vietos septiko su infiltracijos laukais įrengti ar išleisti nuotekas po biologinio valymo.
- Privalumai: Mažesnės pradinės įrengimo sąnaudos, paprastumas.
- Trūkumai: Nuolatinis poreikis išvežti nuotekas, didesnės eksploatacinės išlaidos dėl išvežimo paslaugų.
- Priežiūra: Vienintelės sąnaudos - nuotekų išvežimo paslaugos. Svarbu žinoti, kad rezervuarai turi būti sandarūs. Veikla, kai rezervuarai įrengiami be dugnų arba su skylėmis sienose, siekiant, kad dalis nuotekų infiltruotųsi į gruntą, yra draudžiama. Aplinkos apsaugos inspektoriai gali periodiškai tikrinti rezervuarų sandarumą.
- Eksploatacijos trukmė: Neturi eksploatacijos apribojimų.
2. Septikas su infiltracija
Septikai negali būti įrengiami vieni. Po preliminaraus nuotekų apvalymo juose turi būti įrengti biologinio valymo įrenginiai arba nutiesti drenažiniai vamzdžiai, o apvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą. Septikas paprastai yra gamyklinis plastikinis rezervuaras (3-8 m³ talpos), o šalia jo kasamos infiltracinės tranšėjos ir jose dedami drenažiniai vamzdžiai, užpilami smėliu ir žvyru arba kitomis filtruojančiomis medžiagomis.
- Privalumai: Efektyvesnis nuotekų apdorojimas nei paprastas rezervuaras, mažesnis poreikis išvežti atliekas.
- Trūkumai: Reikalingi geologiniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar gruntas tinkamas infiltracijai; ilgesnis apsauginis atstumas iki šulinių ir gręžinių (iki 100 m); infiltracijos įrenginiai laikui bėgant užsikemša ir reikalauja atnaujinimo.
- Priežiūra: Nuosėdos septikuose turi būti siurbiamos kartą per 2-3 metus ir išvežamos į miesto nuotekų valymo įrenginius. Infiltracijos vamzdžiai ir tranšėjos laikui bėgant užsikemša, todėl paprastai kas 15 metų turi būti iš naujo kasamos, užterštas gruntas išvežtas ir paklotos naujos tranšėjos.
- Eksploatacijos trukmė: Infiltracijos įrenginiai paprastai tarnauja apie 15 metų.
Septinės sistemos įrengimas – pradedantiesiems skirtas vadovas apie gravitacinius septikus ir išplovimo laukus
3. Biologinio valymo įrenginiai
Biologinio valymo įrenginiai yra sudėtingiausi ir brangiausi, tačiau ir efektyviausi. Nuotekos valomos biologiniu būdu, t. y. mikroorganizmais, kuriems reikia deguonies ir maisto medžiagų. Deguonis tiekiamas periodiškai veikiančia orapūte.
- Privalumai: Aukščiausias nuotekų valymo lygis, minimalus poveikis aplinkai, ilgaamžiškumas.
- Trūkumai: Aukštos pradinės sąnaudos, reikalinga elektros energija orapūtei, jautrumas nereguliariam nuotekų tiekimui, periodinis dumblo išpumpavimas.
- Priežiūra: Būtina ne rečiau kaip kartą per mėnesį įsitikinti, ar veikia orapūtė. Jei namuose nuotekų nesusidaro ilgą laiką (pvz., ilgesnės atostogos), gali sutrikti biologinio valymo įrenginių darbas, nors paprastai po 2 savaičių viskas susireguliuoja. Periodiškai reikia išpumpuoti perteklinį dumblą (2-3 kartus per metus, priklausomai nuo įrenginio dydžio ir gyventojų skaičiaus).
- Eksploatacijos trukmė: Korpusas turėtų tarnauti ne mažiau kaip 30 metų. Jautriausia dalis - orapūtė, kuri paprastai keičiama kas 5 metus. Kas 15-20 metų reikėtų ištuštinti įrenginius ir pakeisti oro įterpimo sistemą - aeratorių.
Ko negalima pilti į INTV?
Norint užtikrinti tinkamą INTV veikimą ir pailginti jų tarnavimo laiką, svarbu žinoti, kokių atliekų ir medžiagų griežtai draudžiama pilti į nuotekų sistemas:
- Šiukšlės: Higieniniai įklotai, sauskelnės, ausų krapštukai, servetėlės ir kiti panašūs daiktai.
- Stambios maisto atliekos: Joms skirta kompostavimo sistema arba buitinių šiukšlių konteineriai.
- Naudotas aliejus ir riebalai: Jie užkemša nuotekų tinklus.
- Ilgi plaukai: Apsivynioja apie siurblius ir trukdo įrenginių darbui.
- Stiprios dezinfekcinės priemonės: Kenkia biologinio valymo įrenginiams. Pavyzdžiui, ant unitazo kabinami oro gaivikliai, kurie veikia kaip dezinfekantai, gali pakenkti. Geriau naudoti vėdinimo sistemą.
Specialios medžiagos INTV priežiūrai: mitai ir realybė
Kyla klausimas, ar yra specialių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, įvairių bakterijų, kurios palengvina INTV aptarnavimą.
- Rezervuarams: Jokių papildomų medžiagų naudoti nereikia, nes nuotekos išvežamos reguliariai.
- Biologinio valymo įrenginiams: Šie įrenginiai turi veikti be papildomų bakterijų. Bakterijos natūraliai dauginasi valymo įrenginiuose, o papildomos bakterijos gali sutrikdyti procesą.
- Septikams: Papildomų bakterijų galima naudoti tik septikuose, kur jos gali paskatinti nuosėdų ir kitų medžiagų skaidymą.
Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS): ateities vizija
Siekiant sudaryti geresnes sąlygas individualių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitai ir kontrolei, steigiama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Šioje sistemoje bus registruojami visi individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai, stebima jų priežiūros kokybė ir poveikis aplinkai. Tikimasi, kad bandomąją NTIS versiją turėti jau šių metų rudenį, vėliau ji bus palaipsniui užpildoma duomenimis ir tobulinama. Pilna apimtimi NTIS veiks nuo 2024 m. Tai leis ne tik efektyviau kontroliuoti aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, bet ir teiks gyventojams naudingą informaciją apie jų įrenginių būklę ir priežiūrą.

Sanitariniai atstumai ir INTV statyba
Statant vietines nuotekų valyklas, svarbu laikytis nustatytų sanitarinių atstumų, kad būtų išvengta galimos taršos ir užtikrintas higienos standartų laikymasis. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede pateikta lentele, privaloma išlaikyti mažiausiai 8 metrų atstumą nuo vietinės nuotekų valyklos iki gyvenamojo namo.
Nauji pokyčiai individualių nuotekų valymo įrenginių statyboje atveria naujas galimybes gyventojams, siekiantiems gyventi komfortiškiau ir atsakingiau rūpintis aplinka. Supaprastinti procesai, platesnis įrenginių pasirinkimas ir ateityje planuojama informacinė sistema - visa tai prisideda prie geresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo Lietuvoje.
tags: #straipsniai #nuoteku #valymo #irenginia #lrytas
