Svorio vienetas lygus kubiniovdecimetro distiliuoto vandens svoriui
Pažintis su tuo, kaip žodynas ir terminai apibrėžia mokslo ir kasdienio gyvenimo ryšius, yra svarbi, kai nagrinėjame fizikos ir chemijos sąvokas lietuvių kalba. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas (DŽ) - tai bendrasis norminimo ir teikiamasis leidinys, kuris ilgą laiką atspindi kalbos savitumą bei teikinių pastovumą, tuo pačiu metu prisitaikydamas prie naujų terminų ir kontekstų. Išsami žodyno istorija rodo, kaip keitėsi išvestiniai žodžiai, kaip įtraukti nauji vienetai ar kaip atnaujinamos teikinių formos, siekiant aiškumo ir tikslumo mokslo bei švietimo tekstuose. Tad svarbu suprasti, kaip istorija paveikė šio termino vartojimą lietuvių kalboje.
Istorinis kontekstas ir žodyno pobūdis
1954 m. išėjo pirmas DŽ leidimas, į kurį buvo sudėta apie 45 tūkstančius žodžių. Žodyno redaktorių kolegiją sudarė J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas (atsak. redaktorius), B. Larinas, A. Lyberis ir K. 1972 m. buvo išleistas antras papildytas (apimantis apie 60 tūkstančių žodžių) DŽ leidimas, kurį redagavo J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K. Trečiame pataisytame ir papildytame leidime, išleistame 1993 m., yra sudėta apie 75 tūkstančius žodžių. Jo redaktorių kolegiją sudarė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V. 2000 m. išėjo ketvirtas DŽ leidimas. Iš esmės tai pakartotas trečias žodyno leidimas, tik pataisytos pastebėtos korektūros klaidos. Tad ir redaktorių kolegija įrašyta ta pati. 2002 m. buvo išleista šio leidimo kompaktinė plokštelė. 2003 m. elektroninis žodyno variantas, papildytas aiškinamąja svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi, kurią sudarė vietovardžių tyrinėtojas L. 2003 m. gale buvo išleistas penktas iš naujo redaguotas, pataisytas ir papildytas vien elektroninis (kompaktinės plokštelės pavidalu su knygelėje išspausdintu įvadu, metodiniais patarimais bei darbo su kompiuterių programa aprašymu) DŽ leidimas, kuriame pateikta apie 80 tūkstančių žodžių (kartu su atskira maždaug 3000 Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi). Jį redagavo ir rengė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Šis Švietimo ir mokslo ministerijos remtas leidimas buvo skirtas šalies mokykloms. 2004 m. Po ketverių metų (įrašyti 2006 m.) vartotojus pasiekė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remtas šiek tiek pataisytas šeštas (trečias elektroninis) DŽ leidimas. Jo redaktorių kolegija ta pati, t. y. St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Nuo 2011 m. Be to, reikia paminėti, kad su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis pirmas leidimas (pačiame žodyne parašyta, kad tai - antra laida) 1962 m. buvo išleistas Amerikos lietuvių Čikagoje. Dabartinis, jau septintas (penktas knygos pavidalo), DŽ leidimas yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi. 1) kaip ir ankstesniuose knyginiuose žodyno leidimuose būdingi dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu (žr. 2) išmesti pavyzdinei bendrinei kalbai neteikiami (dėti su pažyma ntk. 3) atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių (su psn. Be to, suderinti su dabartine (2012 m. Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė - Z. Šimėnaitė (ji ir darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė. Kirčiavimo teikinius prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms. Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis, daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai. Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas. Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems. Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas.
Tema: svorio vienetas ir distiliuotas vanduo
Terminas „svorio vienetas lygus kubiniovdecimetro distiliuoto vandens svoriui“ kilęs iš praktinių kalbėjimo ir rašymo poreikių, kai tiksliai įvardijama tūrio ir masės santykiai chemijos ir galios moksle. Lietuvių kalboje su tokiais vienetais dirbama remiantis standartizacijos principais, kur distiliuotas vanduo dažnai naudojamas kaip referencija tūriui ir masei matuoti. Svarbu akcentuoti, kad toks išvedimas padeda vienareikšmiai įvardinti vandens svorį esant tam tikram tūriui. Dėl to, kai kalbama apie vienetus, žodynas siūlo aiškią formuluotę, kuri padeda mokiniams ir specialistams tiksliai komunikuoti.
Tarp DŽ leidimų pateikiamos nuostatos dėl šių teiginių ir jų sąsajų su bendrine lietuvių kalba - kaip vienetas gali būti įrašomas į straipsnį, kaip tvarkomi išvestiniai žodžiai ir kaip atminimos formos turi būti pritaikytos šiuolaikinėms naudotojų reikmėms. Žodynas taip pat rodo, kaip keitėsi regioniniai ir pasenę terminių žodžių pavidalai, kai įtraukti nauji pavyzdžiai ir modernūs pavyzdžio teikimai, siekiant rinkti aktualią terminologiją mokykloms ir platesnei visuomenės naudai.
Be to, žodyne aprėptis išplėsta į tai, kas svarbu švietimui ir mokslui: žodynas būti naudinga priemonė, skiriama mokytojams, studentams ir specialistams visose visuomenės srityse, įskaitant kultūrą, sveikatos apsaugą ir viešąją informaciją. Tokiu būdu tas pats terminas gali būti aiškiai panaudotas įvairiuose kontekstuose - nuo pamokų iki mokslinių straipsnių, užtikrinant kalbos nuoseklumą ir teigiamą kalbos plėtotę.
Turinys taip pat rodo, kad naujasis leidimas buvo parengtas iš šešto leidimo plokštelės ir gerokai skiriasi nuo jos, atsieit kai kurių pertvarkytų teikinių, įtraukiant naujas aiškinamąsias dalis bei atnaujintas kirčiavimo nuostatas. Kirčiavimo teikinius derino Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė ir komanda. Toks redagavimo procesas užtikrina, kad terminos ir jų aiškinimai būtų tikslūs šiuolaikinei kalbai atitinkantys.
Šaltinis - žodynas - taip pat primena, kad išliks nuolatinis ir patikimas pagalbininkas visos visuomenės sluoksniams: mokytojams, vertėjams, redaktoriams, dvasininkams, mokslininkams, politikams ir kt. Todėl išsilavinimo įstaigose bei viešojoje erdvėje šis leidimas turi būti laikomas patikima nuoroda, kuri padeda kalbai ugdyti ir plėtoti, o mokiniams bei studentams - siekti taisyklingo kalbos vartojimo įvairiuose dalykuose.
Taigi, svorio vienetas lygus kubiniovdecimetro distiliuoto vandens svoriui - tai konceptualiai svarbus pavyzdys, kuriuo iliustruojama, kaip į lietuvių kalbą integruojama tiksli mokslinė terminija ir kaip žodynas palaiko šios terminijos nuoseklumą per laiką. Ši nuoroda leidžiama remtis tiek formaliuose vadovėliuose, tiek kasdienėse kalbos praktikose, kad būtų užtikrintas aiškus ir vienodas supratimas tarp mokslo atstovų ir visuomenės.
Kaip žodynas ir terminija veikia mokslinį ir kasdienį žodyną
DŽ teikia teikiamą pagalbą, kai reikia tiksliai įvardinti fizikos ir chemijos vienetus bei jų naudojimą. Žodyno pastovumas ir kalbinė nuoseklumas užtikrina, kad terminai išliktų aiškūs naujoms kartoms, tuo pačiu metu jie atspindi šiuolaikinės kalbos poreikius. Todėl tokie terminai kaip svorio vienetas gali būti aiškiai suprantami tiek mokyklose, tiek aukštuosiuose moksluose, tiek redakcijose ir vertimuose. Štai todėl nuolatinė žodyno atnaujinimo būtinybė yra būtina, kad kalba liktų gyva ir tiksliai atspindėtų mokslinę realybę.
tags: #svorio #vienetas #lygus #kubiniovdecimetro #distiliuoto #vandens
