vandens filtrai rudim
Vandens filtrai - tai šiuolaikiški ir būtini įrenginiai švariam vandeniui. Mes pasiūloje galima rasti žinomiausių gamintojų prekes: ClackCorp, Aquafilter, Honeywell, JUDO ir kt. Kai kuriuos iš jų atstovaujame jau daugybę metų. Be to, Lietuvos rinkoje dirbame daugiau nei 15 metų, todėl turime didžiulę patirtį, kai kalbama apie vandens valymo įrenginius, jų techninius privalumus, tiesioginę komunikaciją su gamintojais. Mūsų pasiūloje yra patys įvairiausi vandens valymo įrenginiai: nugeležinimo filtrai, minkštinimo filtrai, mechaniniai vandens filtrai ir t.t. Žinome, kaip atitikti palankų kainos - kokybės santykį, todėl pasiūlymas bus ir ekonomiškas. Visi vandens filtrai atitinka aukščiausius standartus, kadangi turi europinius arba kitus sveikatingumo sertifikatus. Be kita ko, Jūsų neapleisime. Jei nesate tikras dėl savo vartojamo vandens kokybės, spėlioti neverta. Mūsų siūlomi išsamūs vandens tyrimai gali konkrečiai atsakyti į šį klausimą.
Dažnai vanduo nėra absoliučiai tinkamas žmogaus organizmui, todėl reikalingas vandens valymas. Šį procesą užtikrina vandens valymo filtrai, kurie garantuoja nenaudingų dalelių pašalinimą. Visi mūsų siūlomi vandens filtravimo įrenginiai pasižymi skirtingomis specifikacijomis, kad atitiktų konkrečius poreikius. Vandens filtrai skyriuje Jūs rasite susistemintą vandens filtrų katalogą.
Pagrindiniai filtravimo etapai ir jų tikslai
Mechaniniai filtrai: pirmoji apsaugos linija. Pirmasis ir vienas svarbiausių vandens valymo etapų - mechaninis filtravimas. Ši sistema skirta pašalinti stambias daleles, tokias kaip smėlis, rūdys ir dumblas. Mechaniniai filtrai veikia principu, panašiu į sietelį: vanduo praeina per filtrą, o visos nereikalingos dalelės lieka sulaikytos. Dažniausiai šie filtrai montuojami prie pat vandens įvado į namus, atlikdami pirminę apsaugą visai sistemai. Mechaniniai filtrai gali būti įvairių tipų: kasetiniai, kuriuose naudojamos keičiamos kasetės su specifinio dydžio poromis (nuo 5 iki 50 mikronų), arba automatiniai, kurie patys atlieka praplovimo ciklą. Pasirinkimas priklauso nuo vandens kokybės ir poreikių.
Vandens minkštinimo sistemos: kovojant su kalkėmis. Po mechaninio filtravimo dažnai seka vandens minkštinimo etapas. Tai aktualu daugelyje Lietuvos regionų, kur vanduo yra kietas, t. y., jame yra didelis kiekis kalcio ir magnio druskų. Šios druskos sukelia kalkių susidarymą - baltas nuosėdas ant kaitinimo elementų, indų, čiaupų. Kalkės ne tik sukelia estetinių problemų, bet ir ženkliai padidina energijos sąnaudas šildant vandenį, o laikui bėgant gali sugadinti įrangą. Vandens minkštinimo filtrai veikia jonų mainų principu. Vanduo praeina per specialią dervą, kurioje kalcio ir magnio jonai pakeičiami į natrio jonus. Šis procesas vandeniui suteikia „švelnumo“, muilas geriau putoja, nelieka kalkių žymių, mažėja buitinės chemijos poreikis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad minkštintas vanduo nėra „negyvas“ ar distiliuotas. Nors kalcis ir magnis pašalinami, vandenyje lieka daugybė kitų ištirpusių medžiagų, todėl vanduo išlieka tinkamas vartojimui. Druska, naudojama vandens minkštinimo filtruose, nėra filtravimo priemonė, o skirta filtro užpildo - dervos - regeneracijai (išplovimui). 25 kg druskos paprastai pakanka 1-2 mėnesiams, priklausomai nuo suvartojamo vandens kiekio.
Nugeležinimo filtrai: pašalinant geležies perteklių. Didelis geležies kiekis vandenyje yra dar viena aktuali problema, ypač aktualu naudojantiems vandenį iš gręžinių. Geležies perteklius pasireiškia gelsvu vandens atspalviu, metalo kvapu, rūdžių nuosėdomis vonioje ar ant skalbinių. Nugeležinimo filtrai skirti būtent šiai problemai spręsti. Jie veikia įvairiais principais, tačiau dažniausiai geležis yra oksiduojama - paverčiama iš ištirpusios į netirpią formą, o vėliau mechaniškai išfiltruojama. Kai kurie įrenginiai naudoja orą ar specialius katalizatorius, kad paspartintų oksidacijos procesą. Toks valymas svarbus ne tik dėl estetinių sumetimų, bet ir siekiant apsaugoti vamzdynus bei buitinę techniką nuo geležies sukeliamo poveikio. Vandens nugeležinimo sistema yra būtina, kai vandenyje nustatomas didelis geležies, mangano, amonio kiekis arba juntamas nemalonus kvapas.
Atbulinio osmoso filtrai: aukščiausios kokybės geriamasis vanduo. Jei mechaniniai, minkštinimo ir nugeležinimo filtrai dažniausiai skirti bendrai namų vandens sistemai, tai atbulinio osmoso filtrai orientuoti į geriamojo vandens kokybę. Tai viena pažangiausių vandens valymo technologijų, leidžianti pasiekti itin aukštą švarumo lygį. Ši sistema naudoja pusiau laidžią membraną, per kurią praeina tik vandens molekulės. Visos kitos priemaišos - bakterijos, virusai, sunkiaisiais metalais, nitratai, chloro likučiai - lieka už membranos ir yra pašalinamos. Gautas vanduo yra itin švarus, kartais net „per švarus“. Dėl šios priežasties į sistemą dažnai įmontuojamas mineralizatorius, kuris praturtina vandenį reikalingais mineralais, suteikdamas jam natūralų skonį ir palankumą sveikatai. Atbulinio osmoso sistemos paprastai montuojamos po kriaukle ir turi atskirą čiaupą, užtikrinant patogų kasdienį naudojimą. Tai puikus sprendimas norintiems atsisakyti vandens buteliuose, nes išvalytas vanduo dažnai yra švaresnis nei parduotuvėje. Tokios sistemos taip pat naudojamos medicinos įstaigose ir laboratorijose, kur būtina absoliuti švara.
Vandens filtrų pritaikymas namams pagal šaltinį
Vandens filtrai namui yra statomi tiek naudojant centralizuotai tiekiamą miesto vandenį, tiek vandenį iš gręžinio ar šulinio. Miesto vanduo dažnai jau būna apdorotas valymo įrenginiuose, pašalinant geležį, tačiau kai kurių regionų vanduo, nors ir neviršija higienos normų, gali turėti chloro kvapo ar geležies rūdžių dėl senų vamzdynų. Tokiu atveju dažnai pakanka kompaktiško vandens minkštinimo filtro ir mechaninio filtro su kasete. Gręžinio vanduo dažnai būna geležingas, su mangano, amonio, kalkių priemaisčomis ir nemaloniu kvapu. Geležies ir mangano pašalinimui naudojami dviejų kolonų nugeležinimo filtrai arba kompleksiniai filtrai, kurie šalina geležį, manganą, anglį, organinius teršalus ir kalkes. Jei vandenyje nėra sieros vandenilio kvapo, gali pakakti paprasto minkštinimo filtro. Sieros vandenilio kvapui pašalinti gali prireikti atskiro filtro su aktyvuota anglimi. Šulinio vanduo dažnai gali turėti nitritų, nitratų, organinių priemaišų ar bakterijų. Kalkėms šalinti naudojami minkštinimo filtrai, o kitoms priemaišoms - papildomi filtrai ar atbulinio osmoso sistema.
Kompleksiniai vandens filtrai: visapusiškas sprendimas. Vartotojai vis dažniau renkasi kompleksinius vandens filtrus, kurie viename korpuse apjungia kelias filtravimo technologijas. Tokios sistemos efektyviai šalina skirtingus vandens teršalus: vandens kietumą, geležį, sieros vandenilį, manganą, organinius teršalus, o kartais ir bakterijas bei virusus (su UV sterilizacija). Pasirinkimo kriterijai ir priežiūra. Renkantis vandens filtrus, būtina atlikti vandens kokybės tyrimus, kad būtų nustatytos konkrečios priemaišos ir jų kiekiai. Taip pat svarbu žinoti vandens suvartojimo kiekį, kad būtų parinktas tinkamas filtro našumas. Vandens paskirtis - geriamajam vandeniui ar buičiai - taip pat lemia filtro pasirinkimą. Eksploatacijos metu vandens filtrai reikalauja priežiūros. Minkštinimo filtruose reikia laiku papildyti druskos talpą. Kartą per metus rekomenduojama atlikti vožtuvų profilaktinį aptarnavimą, o kas 5-7 metus - pakeisti filtro užpildą. Aptarnavimo darbus geriausia patikėti specialistams. Renkantis vandens filtrų pardavėją, svarbu atkreipti dėmesį į įmonės patirtį, klientų atsiliepimus, reagavimo laiką į klausimus, montavimo ir aptarnavimo paslaugų kokybę. Profesionali konsultacija padės pasirinkti optimalius sprendimus, atitinkančius individualius poreikius ir finansines galimybes.
Geležies problemos ir jų sprendimai Lietuvoje
Apie rudą vandenį iš krano (geležies problemą geriamame vandenyje) rašyta ne kartą, bet dauguma skaitytojų tikriausiai negalėtų pasakyti, kad jiems rudo vandens problema ir jos sprendimo būdai iki galo aiškūs. Geležis rūdija, kai ji oksiduojasi. Paviršiniame vandenyje geležis ne tirpsta, o nusėda dugne, todėl vandenyje jos nėra. Požeminiuose vandenyse geležis yra ištirpusi, nes po žeme ji yra tirpi. Atsukus čiaupą, vanduo gauna deguonies ir ima gamintis rūdys. Jos stambėja ir nusėda ant dugno. Problema būtų išspręsta, jei kiekvienoje vandenvietėje būtų geležies pašalinimo įrenginiai. Kol to nėra, rudas vanduo tebevargins, o vandens filtrų gamintojai nebijos prarasti didelės ir garantuotos rinkos. Vamzdynų įtaka vandens kokybei. Didieji magistraliniai 1 metro skersmens vandens vamzdynai pagaminti iš geležies. Jų Lietuvoje tūkstančiai kilometrų. Kadangi prieš patekdamas į vamzdynus geriamasis ir vanduo dėl bakterinio užterštumo yra pachloruojamas, chloras įneša savo „pataisų” - jis dešimteriopai labiau skatina rūdžių susidarymą. Tyrimais nustatyta, kad nuo korozijos neapsaugotais plieno vamzdynais tekančiame vandenyje vėl pagausėja geležies junginių, net jei prieš tai vandenvietėse būna pašalinta geležis, taigi geležies problema turės būti sprendžiama kompleksiškai. Ryte ar kitomis „piko” valandomis sunaudojama daugiau vandens, todėl vamzdynais teka didesnė srovė, ji atpalaiduoja nuo sienelių rūdis, tad vanduo iš čiaupo bėgs rudesnis. Panašiai būna, kai statybininkai taiso vamzdžius ir rūdys nuo smūgių atskyla nuo vidinių sienelių.
Geležies kiekio vandenyje higienos normos. Iki 1998 m. Lietuvoje galiojęs tarybinis geriamojo vandens standartas GOST 2874-82 geležies koncentraciją vandenyje ribojo iki 0,3 mg/L. 1998 m. pabaigoje patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 24: „Geriamas vanduo”. Atsižvelgdama į ES reikalavimus, Lietuva dar labiau sugriežtino vandens standartus. Palyginti su anksčiau galiojusiomis leistinomis geležies normomis, dabar jos gerokai sumažintos. Geležies pašalinimas vandenvietėse. VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docento mokslų daktaro Juozo Jankausko duomenimis, iš apie 30 proc. vandens Lietuvoje pašalinama geležis. Kai kuriuose miestuose ši problema jau išspręsta (Elektrėnuose, Lazdijuose, Mažeikiuose, Širvintose, Dauguose, kai kur kitur), nes geležies pašalinimo įranga buvo pastatyta dar sovietmečiu. Deja, didesnėje Lietuvos dalyje ši problema lieka labai aktuali. Geležies pašalinimo įrengimai reikalauja didelių investicijų - šimtai milijonų litų visai šaliai. Iš maždaug 20 Vilniaus vandenviečių tik seniausioje - Sereikiškių vandenvietėje - jau metai kaip veikia tokie įrenginiai. Jie baigiami statyti ir Kirtimuose, tačiau tai tik lokalus problemos sprendimas, nes šios vandenvietės labai nedidelės ir iš jų vanduo tiekiamas nedaug gyventojų. Didžiausias sostinės vandentiekos mazgas yra Antaviliuose, kur sueina net 4 vandenvietės. Iš čia geriamąjį vandenį gauna apie tris ketvirtadalius vilniečių. Vanduo čia neblogos kokybės, tik jame per daug geležies. Neseniai buvo paskelbtas Antavilių vandenvietės geležies pašalinimo įrangos konkursas, kurį laimėjo 6 Lietuvos firmų konsorciumas (gen. rangovas - UAB „Linkmenų statyba”, gen. projektuotojas - UAB „Ekoprojektas”). Jei nebus kliūčių, su Vyriausybės garantija imama 28,787 mln. litų paskola turėtų sostinėje išspręsti rudo vandens problemą daugumai gyventojų - apie 80 proc. vilniečių. Jei viskas vyktų sėkmingai, įranga būtų pastatyta bei paleista maždaug per metus. Geležingas vanduo gali sukelti odos alergiją. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad nusiprausus jų veiduose atsiranda įbrėžimų. Alergija šiuo atveju yra mechaninės kilmės. Ją, išdžiūvus vandeniui, sukelia ant veido likusios mažos geležies junginių dalelės. Nusiprausus tokiu vandeniu ir trinant veidą ranka ar rankšluosčiu šios mažos geležies junginių dalelės ir pažeidžia odą. Po prausimosi geležies lieka ir ant plaukų, todėl jie būna šiurkštesni. Dėl kieto vandens taip pat kyla panaši problema. Daugumai ne tokių jautrių žmonių prausiantis tokiu vandeniu nekyla didesnių problemų, žinoma, jei neskaičiuosime papildomų miltelių išlaidų rudiems rankšluosčiams skalbti.
tags: #vandens #filtrai #rudim
