Vandens tarša ir valymas: problemos šaltiniai, pasekmės ir sprendimai
Trims ketvirtadaliams žmonijos vandens stoka ar jo kokybė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės gerinimas kelia didelį rūpestį daugeliui šalių. Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas. Ši tema buvo pristatyta UAB “Trakų vandenys” organizuojamos diskusijos „Kaip kiekvienas galime mažinti vandens užterštumą?“ metu. Diskusija buvo organizuojama pagal projektą Nr.
Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Suleisti užteršti vandenys į upes, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės. Jų nesulaiko net valymo įrengimai. Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Buityje naudojami antibakteriniai valikliai nuotekų valymo įrenginiuose naikina teršalus skaidančias bakterijas. Tokiu atveju didžiausia grėsmė kyla vietinius valymo įrenginius eksploatuojantiems gyventojams.
Neišvalytos nuotekos patenka į dirvožemį, paviršinius vandens telkinius ar gruntinį vandenį. Dar blogiau jei čia pat yra geriamojo vandens gręžinys, kuriuo gyventojai naudojasi. Ne mažiau vandenį teršia ir žemės ūkio taršos priemonės - mineralinės trąšos ir pesticidai, kurie lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus; dalis jų patenka į gruntinį vandenį. Su žemės ūkio gamyba susieta vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša pažeidžia ekologinę pusiausvyrą ir kenkia žmonių sveikatai.
Plačiai žinomas faktas, jog kiekvienais metais į vandenynus ir jūras patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Plastiko tarša yra opi problema kasdienėje žmogaus veikloje. Daugelis žmonių mikroplastiko suvartoja kiekvieną dieną, dažniausiai net patys to nežinodami. Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Dėl mikroplastiko poveikio gyvuose organizmuose atsiranda vidiniai įbrėžimai, sutrinka gyvybinės funkcijos.
Labai svarbų vaidmenį žmonių gerovei, ekonomikai ir biologinės įvairovės išsaugojimui vaidina vandens kokybė ir vandens ekosistemų būklė. Užterštas vanduo tampa netinkamas vartoti žmonėms, naudoti žemės ūkio veiklai, pramonei. Užteršti vandens telkiniai tampa nepatrauklūs rekreaciniu bei estetiniu požiūriu. Taip pat dėl taršos skursta ar net gali išnykti vandens buveinės ir su jomis susijusios rūšys. Šalies upių ir ežerų, Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens telkinių būklę labiausiai veikia žemės ūkio tarša, kurią daugiausia sudaro mineralinėmis trąšomis tręšiamo dirvožemio išplaunami azoto junginiai. Perteklinis maistinių medžiagų kiekis skatina eutrofikaciją - spartų augalijos ir dumblių augimą, vandens telkiniai užželia, uždumblėja, atsiranda deguonies trūkumas, nyksta žuvys ir kita gyvūnija. Vienas iš matomų eutrofikacijos požymių - „vandens žydėjimas“.
Hidromorfologinius pokyčius sukelia upių ištiesinimas, tvenkimas ir hidroelektrinių poveikis. Hidroelektrinės iškreipia krantų eroziją ir sukelia didelį vandens lygio kaitą. Hidrotechniniai statiniai upėse nerekomenduojami migracijai ir mažina biologinę įvairovę, ypač žuvų nerštavietėse. Sutelktoji tarša (miestų nuotekos, pramonė, lietaus nuotėkos) taip pat reikšmingai veikia paviršinius vandens telkinius. Ji sumažėja tik viešųjų nuotekų tvarkymo įrenginių atnaujinimu, tačiau vis dar gajus pavojus mažesniuose upių telkiniuose.
Lietuvoje iš viso yra apie 1500 užtvankų; kai kurios yra avarinės, neatlieka funkcijų. Daug žuvų migracijos kliūčių neatliekama. ES Biologinės įvairovės strategijoje tikslas iki 2030 m - sudaryti sąlygas laisvai tekėti 25 000 km upių. Lietuvoje užtvankų naikinimas pradėtas, nors dar tik pradžioje, o šalinant užtvankas galima pagerinti vandens telkinių būklę ir žuvų išteklius. Klimato kaitos sąlygotos sausros reikalauja daugiau dėmesio prisitaikant prie pokyčių. 2022 m. pabaigoje planuojama patvirtinti Nacionalinį vandenų srities plėtros planą 2022-2027 metų laikotarpiui, kuris apims UBR vandens telkinių, Baltijos jūros, potvynių bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo situaciją. Reikia užtikrinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius siekiant vandens saugos tikslų laiku, kitaip gresia ES baudos.
Jūros tarša: formos, poveikis ir sprendimai
Jūrų tarša yra viena svarbiausių šių laikų aplinkosaugos problemų. Ji daro poveikį vandenynams, pakrantėms ir daugybei rūšių. Plastikas, nafta ir cheminės medžiagos - pagrindiniai teršalai, kurie nusėda taršoje ir kelia grėsmę biologinei įvairovei. Plėtojama pasaulinė politika, technologijos ir švietimas siekia mažinti taršą ir apsaugoti jūrų ekosistemas.
Pagrindinės jūrų taršos formos: plastiko tarša, naftos išsiliejimai, cheminė tarša ir tarša maistinėmis medžiagomis. Plastikas kaupiasi plastiko pluoštos, mikroplastiko ir didelių nuolaužų pavidalu; tai įsivažiuoja į mitybos grandinę ir gali pasiekti žmones per valgomas jūros gėrybes. Naftos išsiliejimai pažeidžia paviršių ir dusina gyvybę, o cheminės medžiagos kaupiasi organizmuose ir patenka į žmogaus maistą. Maistinės medžiagos, išsiplovusios iš žemės ūkio, sukelia eutrofikaciją bei negyvųjų zonų plėtojimą.
Pastangos kovoti su jūrų tarša apima politiką, technologijas ir švietimą. Tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui MARPOL, siekia užkirsti kelią taršai iš laivų. Technologijų pažanga padeda valdyti naftos išsiliejimus (pavyzdžiui, AQUAQUICK 2000). Visuomenės informavimas ir švietimas mažina plastiko vartojimą ir skatina tvarų vartojimą. Saugomos jūrų teritorijos (SAZ) yra svarbi priemonė biologinei įvairovei apsaugoti.
Taip pat svarbu analizuoti žmonių sveikatą: jūros gėrybių užterštumas, toksinai ir plintančios ligos gali paveikti žmonių sveikatą. Oro taršos išmetamosios dalelės iš naftos išsiliejimų kelia kvėpavimo takų problemas. Ekonominį poveikį sukelia gydymo ir apsaugos išlaidos bei turizmo sektoriaus nuostoliai. Prevencijai būtina griežtesnė politika, technologijų taikymas, visuomenės švietimas ir taršos ribojimas.
AQUAQUICK 2000 vaidmuo mažinant taršą yra svarbus - tai komercinės klasės naftos išsiliejimų valiklis, kuris skaidydamas naftos daleles palengvina jų pašalinimą iš vandens paviršiaus.
Jūrų taršos sprendimai apima ir vartotojų atsakomybę: atsakinga vartojimo įvairovė, tvarus pasirinkimas, švietimas, taip pat jūrų saugomų teritorijų plėtra. Praktinė vartotojo nauda - švarus, saugus vanduo namuose, kuris pasiekiamas derinant tinkamus sprendimus NVĮ įrengimui ir atsakingą priežiūrą.
Tvarkant šulinių vandenį ir užtikrinant gerą gėrimo vandenį, ekspertų patarimai apima nuotekų sistema pasirinkimą, NVĮ įrengimą profesionalų. Rinktis reikia ne pigiausio varianto, o patikimą sprendimą su sandarumu, ventiliacija ir tinkama izoliacija; sklypo planavimas turi užtikrinti reikiamus atstumus nuo šulinių. Taip pat svarbu laikytis sanitarinių atstumų ir įrengti šulinį pagal reikalavimus. Profilaktiškai tikrinti vandenį periodiškai ir atsižvelgti į nitratų, nitritų, amoniako bei mikrobiologinių rodiklių lygį.
Jeigu taršos požymiai jaučiasi, reikia nedelsiant tirti vandenį, dezinfekuoti šulinį ir identifikuoti taršos priežastį. Reikalinga patikrinti nuotekų sistemą ir jos gedimus bei imtis sprendimų - nuo uždarymo iki naujo gręžinio ar prisijungimo prie centralizuoto tinklo, jei įmanoma.
tags: #vandens #tarsa #ir #valymas
