Vandens filtrai akvariumuose: vidiniai ar išoriniai – ką pasirinkti?

Akvariumistika - tai hobis, kuris gali greitai užvaldyti. Dažnai viskas prasideda nuo nedidelio akvariumo su dirbtiniais augalais ir keliomis paprastomis žuvytėmis. Tačiau laikui bėgant atsiranda noras turėti didesnį akvariumą, gyvus augalus, sukurti darnią ekosistemą, įsigyti įmantresnių žuvelių, jas derinti su kitais gyvūnais ir, žinoma, pasiekti unikalų, aplinkinius stebinti paliekantį dizainą. Nors pirmasis akvariumas gali apsieiti be daugelio priedų, tokių kaip šildytuvas, CO2 įranga, oro ar vandens pompa, aušintuvas ar net apšvietimas, tačiau jis tikrai neapsieis be vandens filtro. Vandens filtras yra gyvybiškai svarbus įrenginys, kuris nuolat valo vandenį trimis pagrindiniais lygiais: mechaniniu, biologiniu ir cheminių. Šis procesas yra toks svarbus, kad didžioji dauguma akvariumistų jį žino kaip „Tėve mūsų“. Vandens filtras turi veikti nuolat, t. y., 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jo pagrindinė funkcija - ne tik pašalinti stambias organines atliekas, bet ir sukurti tinkamą terpę gerųjų vandens bakterijų veisimuisi. Šios bakterijos yra būtinos, kad žuvų išmatos, pūvančios augalų liekanos ir kiti nešvarumai būtų suskaidyti į mažiau kenksmingas medžiagas. Tam, kad bakterijos galėtų atlikti savo darbą, joms reikalingas deguonis, kurį filtruojamas vanduo joms ir atneša. Negavusios pakankamai deguonies, bakterijos žus, o tai sukels pavojingų nuodingųjų medžiagų koncentracijos padidėjimą akvariume.

Akvariumo filtrai skirstomi į du pagrindinius tipus: vidinius ir išorinius. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų, o tinkamo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip akvariumo dydis, jame auginamų žuvų kiekis ir rūšys, taip pat nuo akvariumisto poreikių ir biudžeto.

Vandens filtravimo procesas: nuo grubaus iki subtilaus

Nepriklausomai nuo filtro tipo, dauguma akvariumo filtrų veikia panašiu principu, apimant kelis filtravimo etapus. Šie etapai užtikrina visapusišką vandens valymą, palaikant sveiką ir gyvybingą akvariumo aplinką.

I etapas - mechaninis valymas: Tai pirmasis ir svarbiausias filtravimo etapas. Jo metu iš vandens pašalinamos stambios mechaninės priemaišos, tokios kaip žuvų išmatos, maisto likučiai, augalų dalelės. Jei vanduo su šiomis priemaišomis iš karto būtų praleidžiamas per labai tankias filtravimo medžiagas, filtras greitai užsikimštų. Todėl pirmiausia vanduo praeina per šiurkščias filtravimo medžiagas - pavyzdžiui, grubias kempines, keramikos rutuliukus ar koralų nuolaužas. Šios medžiagos sulaiko didžiausius nešvarumus, taip apsaugodamos vėlesnius filtravimo sluoksnius nuo per greito užsikimšimo.

II etapas - biologinis valymas: Tai bene svarbiausias etapas, kuriame vyksta gyvybiškai svarbus procesas. Jame dalyvauja gerosios bakterijos, kurios kolonizuoja specialias filtravimo medžiagas, tokias kaip smulkesnės kempinės ar porėta keramika. Šios bakterijos yra atsakingos už kenksmingų azoto junginių - amoniako ir nitritų - virtimą mažiau kenksmingais nitratais. Amoniakas ir nitritai yra labai toksiški žuvims, todėl jų koncentracija akvariume turi būti kuo mažesnė. Biologinis filtravimas užtikrina, kad šie nuodai būtų efektyviai neutralizuojami, palaikant saugią aplinką akvariumo gyventojams. Kuo didesnis filtravimo medžiagos paviršiaus plotas, tuo daugiau bakterijų gali jame apsigyventi, tuo efektyvesnis bus biologinis valymas.

III etapas - cheminis valymas: Šis etapas skirtas vandens kokybės gerinimui sprendžiant specifines problemas, kurios gali išryškėti atlikus vandens testą. Dažniausiai šiame etape naudojamos tokios medžiagos kaip aktyvuota anglis, kuri efektyviai pašalina iš vandens ištirpusias organines medžiagas, vaistų likučius, spalvą ir kvapą. Taip pat gali būti naudojamos dervos, skirtos pašalinti nitratus, fosfatus ar silikatus, kurie gali skatinti nepageidaujamų dumblių augimą. Kai kuriais atvejais cheminis valymas gali būti naudojamas vandens pH lygiui sureguliuoti ar vandens kietumui sumažinti. Tačiau svarbu atsiminti, kad dauguma cheminių filtravimo medžiagų, pavyzdžiui, aktyvuota anglis, laikui bėgant prisotinamos ir nebegali būti naudojamos pakartotinai, jas reikia keisti naujomis.

Papildomas filtravimas - itin smulkios medžiagos: Kai kurie filtrai naudoja papildomus sluoksnius, pavyzdžiui, filtravimo vilną ar vatą, kurios veikia kaip itin smulkus filtras, sulaikantis net pačias mažiausias suspenduotas daleles, suteikdamas vandeniui nepriekaištingą skaidrumą.

Vidiniai filtrai: paprastumas ir efektyvumas mažiems akvariumams

Vidiniai filtrai yra populiarus pasirinkimas akvariumistams, ypač tiems, kurie turi mažus ar vidutinio dydžio akvariumus (dažniausiai iki 100 litrų). Jie yra kompaktiški, lengvai montuojami ir paprastai pigesni nei išoriniai filtrai.

Kaip veikia vidiniai filtrai? Vidiniai filtrai montuojami tiesiai akvariumo viduje, dažniausiai tvirtinami prie stiklo siurbtukais. Jie siurbia vandenį iš akvariumo, praleidžia jį per filtravimo medžiagas (kempinę, kartais ir papildomus užpildus) ir išleidžia atgal į akvariumą. Dauguma vidinių filtrų atlieka visus tris filtravimo tipus: mechaninį, biologinį ir cheminį.

Privalumai:

• Kompaktiškumas ir lengvas montavimas: Dėl savo nedidelio dydžio jie neužima daug vietos ir yra lengvai pritvirtinami akvariumo viduje.
• Mažas energijos suvartojimas: Paprastai vidaus filtrai naudoja mažiau elektros energijos.
• Paprastas valdymas ir priežiūra: Dauguma modelių yra lengvai išardomi ir surenkami valymui.
• Žema kaina: Dažnai vidiniai filtrai yra pigesni nei išoriniai.

Trūkumai:

• Užima vietą akvariume: Kadangi filtras yra akvariumo viduje, jis vizualiai gali "valgyti" erdvę ir kartais gali trukdyti estetiniam vaizdui.
• Potencialus triukšmas: Kai kurie modeliai gali skleisti tam tikrą triukšmą veikimo metu.
• Ribotas filtravimo pajėgumas: Dėl savo dydžio ir konstrukcijos, vidiniai filtrai paprastai tinka mažesniems akvariumams ir gali būti nepakankamai efektyvūs labai dideliems arba tankiai apgyvendintiems akvariumams.

Pavyzdžiai ir pritaikymas:

• AQUAEL VERSAMAX MINI: Sukurtas nano, krevečių ir kitų rūšių 10-40 litrų talpos akvariumams. Jo našumas yra 230 l/h, o galia - 4.3 W. Šis filtras užtikrina efektyvų vandens filtravimą ir pašalina visus matomus apnašus.
• Eheim (įvairūs modeliai): Gamintojas siūlo įvairius vidinius filtrus, skirtus skirtingoms akvariumo talpoms - nuo mažų (iki 45 litrų) iki vidutinio dydžio (iki 160 litrų ar net 200 litrų). Pavyzdžiui, Eheim U1 yra skirtas akvariumams iki 15 JAV galonų (apie 57 litrus), o Eheim U4 - iki 65 JAV galonų (apie 246 litrus). Šie filtrai dažnai komplektuojami su filtro kempine ir yra paruošti naudojimui, užtikrinant lengvą ir saugią akvariumo priežiūrą. Jie filtruoja tiek mechaniškai, tiek biologiškai, leidžiant pritaikyti pagal individualius poreikius.
• Aquael Turbo filtrai: Pavyzdžiui, Aquael Turbo filtras 500 yra novatoriškas modelis, idealiai tinkantis iki 150 litrų talpos akvariumams, su energiją taupančiais varikliais.

Išoriniai filtrai: galia ir efektyvumas dideliems akvariumams

Išoriniai filtrai paprastai pasirenkami didesniems akvariumams (nuo 100 litrų ir daugiau). Jie montuojami ne akvariumo viduje, o po juo, šalia arba už jo, todėl akvariumo viduje lieka daugiau laisvos vietos ir jis atrodo estetiškiau.

Kaip veikia išoriniai filtrai? Išoriniai filtrai dažniausiai būna dviejų pagrindinių tipų: kibiriniai ir kaskadiniai.

• Kibiriniai filtrai: Tai efektyviausi ir technologiškai pažangiausi filtrai rinkoje. Jie montuojami po akvariumu, paprastai nedideliame spintelėje. Vanduo iš akvariumo yra siurbiamas į filtrą, praeina per kelis filtravimo kameros skyrius su skirtingomis filtravimo medžiagomis, ir išvalytas grąžinamas atgal į akvariumą. Kibiriniai filtrai pasižymi dideliu filtravimo pajėgumu ir talpa, todėl gali efektyviai valyti didelius vandens kiekius ir palaikyti puikią vandens kokybę net ir dideliuose, sudėtinguose akvariumuose.
• Kaskadiniai filtrai: Šie filtrai tvirtinami prie akvariumo galinės arba šoninės sienelės išorinės dalies. Jie veikia paimdami vandenį iš akvariumo, praleisdami jį per mechaninį ir biologinį filtrą, ir tada kaskadomis išleisdami atgal į akvariumą. Kaskadiniai filtrai yra gana efektyvūs ir lengvai prižiūrimi, tačiau ne visuose akvariumuose juos galima įrengti dėl jų dizaino ir tvirtinimo ypatumų.

Privalumai:

• Didelis filtravimo pajėgumas: Išoriniai filtrai gali apdoroti didelius vandens kiekius, todėl idealiai tinka dideliems akvariumams.
• Daugiau vietos filtravimo medžiagoms: Didesnė filtro talpa leidžia naudoti daugiau ir įvairesnių filtravimo medžiagų, užtikrinant aukštesnį filtravimo efektyvumą.
• Estetiškumas: Kadangi filtras yra paslėptas po akvariumu ar už jo, jis netrukdo akvariumo dizainui.
• Retesnis valymas: Dėl didesnio filtravimo pajėgumo ir talpos, išorinius filtrus paprastai reikia valyti rečiau nei vidinius.
• Geresnis deguonies prisotinimas: Kai kurie išorinių filtrų modeliai, ypač kaskadiniai, gali prisidėti prie vandens aeracijos.

Trūkumai:

• Aukštesnė kaina: Išoriniai filtrai, ypač kibiriniai, paprastai yra brangesni nei vidiniai.
• Sudėtingesnis montavimas: Montavimas gali būti šiek tiek sudėtingesnis ir reikalauti daugiau laiko.
• Potencialios vandens pratekėjimo rizikos: Nors ir reti, tačiau netinkamai sumontavus ar prižiūrint, gali kilti rizika, kad filtras pradės pratekėti.
• Užima vietą po akvariumu: Kibiriniai filtrai reikalauja vietos po akvariumu, todėl jiems reikalinga speciali spintelė ar platforma.

Pavyzdžiai ir pritaikymas:

• FZN PRO kaskadinis filtras (Aquael): Šis filtras apibūdinamas kaip itin tylus, patogus naudoti ir universalus. Jo talpyklą galima užpildyti patogiomis kasetėmis arba pritaikyti individualiems poreikiams. Tai yra dar viena "Aquael" portfelio pakopinio filtro koncepcija.
• FX4 ir FX6 išoriniai filtrai (Fluval): Šie kibiriniai filtrai yra skirti dideliems akvariumams. FX4 filtras tinkamas akvariumams iki 250 JAV galonų (apie 946 litrus), o FX6 - iki 400 JAV galonų (apie 1514 litrų). Jie pasižymi dideliu našumu ir efektyvumu, surenka daugiau nešvarumų.
• Kiti gamintojai: Daugelis gamintojų, tokių kaip Eheim, siūlo įvairius išorinius filtrus, skirtus skirtingo dydžio akvariumams, užtikrinančius aukštą vandens valymo kokybę.

Kaip pasirinkti tinkamą filtrą?

Tinkamo akvariumo filtro pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, kurį turi priimti akvariumistas. Netinkamas filtras gali sukelti daugybę problemų, pradedant nuo prastos vandens kokybės ir baigiant žuvų sveikatos problemomis.

Pagrindiniai kriterijai renkantis filtrą:

1. Akvariumo dydis (talpa): Tai yra svarbiausias kriterijus. Kad filtras veiktų efektyviai, rekomenduojama laikytis formulės: akvariumo talpa x 3 (su nedidelėmis atsargomis x2). Tai reiškia, kad filtras turėtų per valandą praleisti per save bent tris kartus didesnį vandens kiekį nei yra akvariumo talpa. Pavyzdžiui, 100 litrų akvariumui rekomenduojamas filtras, kurio našumas yra bent 300 litrų per valandą.
2. Žuvų kiekis ir rūšys: Kuo daugiau žuvų ir kuo didesnės jos yra, tuo daugiau atliekų jos gamina. Tokiu atveju reikalingas galingesnis filtras arba didesnis filtravimo medžiagos tūris. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai ar dugninės žuvys, gali labiau teršti akvariumo dugną, todėl svarbu, kad filtras efektyviai surinktų ir šias atliekas.
3. Augalų kiekis: Jei akvariume yra daug gyvų augalų, jie patys prisideda prie vandens valymo, sugerdami dalį maistinių medžiagų. Tačiau augalai taip pat gali palikti lapų ir kitų organinių medžiagų, kurias turi pašalinti filtras.
4. Filtravimo tipai: Nuspręskite, kokių filtravimo tipų jums reikia. Dauguma akvariumistų renkasi filtrus, atliekančius visus tris pagrindinius filtravimo tipus: mechaninį, biologinį ir cheminį. Jei turite specifinių problemų, pavyzdžiui, dumblių perteklių, gali tekti pasirinkti filtrą su papildomomis cheminėmis medžiagomis arba UV sterilizatoriumi.
5. Priežiūros paprastumas: Pasidomėkite, kaip lengvai filtras išardomas ir surenkamas valymui. Tai ypač svarbu, jei neturite daug patirties arba nenorite skirti daug laiko priežiūrai.
6. Triukšmo lygis: Jei akvariumas yra miegamajame ar kitoje vietoje, kur svarbu tyli aplinka, atkreipkite dėmesį į filtrų triukšmo lygį. Išoriniai filtrai paprastai veikia tyliau nei vidiniai.
7. Kaina ir gamintojas: Nustatykite savo biudžetą ir rinkitės patikimų gamintojų produktus. Nors pigesni filtrai gali atrodyti patraukliai, dažnai jie būna mažiau patvarūs ir efektyvūs.

Valymas ir priežiūra: raktas į sveiką akvariumą

Filtro valymas yra ne mažiau svarbus nei jo pasirinkimas. Netinkamai prižiūrimas filtras gali tapti žalingų bakterijų šaltiniu ir pabloginti vandens kokybę.

• Filtro valymo dažnumas: Filtro valymo dažnumas tiesiogiai priklauso nuo auginamų žuvų kiekio ir dydžio. Kuo didesnė žuvų masė, tuo dažniau reikės plauti filtrą. Taip pat svarbus ir filtravimo medžiagos tūris: kuo jos daugiau, tuo rečiau filtrą reikės valyti. Paprastai vidinius filtrus rekomenduojama valyti kartą per 2-4 savaites, o išorinius - kartą per 1-3 mėnesius, priklausomai nuo jų apkrovimo.
• Kaip valyti filtrą: Svarbiausia taisyklė - niekada neplaukite filtro kempinės ar kitų filtravimo medžiagų paprastu čiaupu. Vandenyje iš čiaupo yra chloro, kuris naikina gerasias bakterijas. Valymui naudokite akvariumo vandenį, kurį prieš tai išleidote keisdami vandenį akvariume. Švelniai išskalaukite filtravimo medžiagas akvariumo vandenyje, kad pašalintumėte susikaupusius nešvarumus, bet nesunaikintumėte bakterijų kolonijų.
• Filtravimo medžiagų keitimas: Filtravimo medžiagas, tokias kaip aktyvuota anglis ar cheminės dervos, reikia keisti reguliariai, pagal gamintojo rekomendacijas. Tačiau biologines filtravimo medžiagas (kempines, keraminius rutuliukus) keisti reikia labai retai, tik tada, kai jos visiškai susidėvi ir nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos.

Gerosios bakterijos: naujo akvariumo ir filtro paleidimas

Vienas svarbiausių akvariumininkystės aspektų yra tinkamos terpės sukūrimas gyvajam pasauliui. Kai paleidžiate naują akvariumą ar naują filtrą, jame dar nėra pakankamai gerųjų bakterijų.

• Pradinis bakterijų "užvežimas": Kadangi filtrui veikiant ir laikui bėgant jame užsiveisia gerosios bakterijos, pačioje pradžioje, kai jų dar nėra, geriausia yra filtravimo medžiagą pripildyti specialiais bakterijų preparatais ir tik tuomet jungti filtrą. Šie preparatai padeda greičiau suformuoti stabilias bakterijų kolonijas, kurios yra būtinos vandens valymui.
• Vidinio filtro paleidimas: Atminkite, kad vidinis filtras įjungiamas tik tuomet, kai jis būna panardintas atgal į vandenį.
• Išorinio filtro paleidimas: Naujai paleidžiant išorinį filtrą, jo biologinio ir cheminio filtravimo medžiagas taip pat reikia apšlakstyti gerųjų bakterijų preparatais, kurios užtikrins tinkamą ekosistemos būklę.

Išvada: tinkamas filtras - laimingas akvariumas

Akvariumo filtras yra neatsiejama ir gyvybiškai svarbi akvariumo įrangos dalis. Jis ne tik palaiko vandenį švarų ir skaidrų, bet ir užtikrina sveiką aplinką žuvims, augalams ir kitiems akvariumo gyventojams. Pasirinkimas tarp vidinio ir išorinio filtro priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausia - atidžiai įvertinti akvariumo dydį, jo gyventojų poreikius ir savo galimybes. Tinkamai parinktas, sumontuotas ir prižiūrėtas filtras leis jums mėgautis gražiu ir sveiku povandeniniu pasauliu ilgus metus.

tags: #vidinis #ar #isorinis #akvariumo #filtras

Populiarūs įrašai:

• DPF filtro atjungimo vadovas
• Laistymo sistemos su talpa ir filtru privalumai
• Kaip pakeisti VW Crafter tepalo filtrą
• Filtravimo įrenginiai suvirinimo
• Nuotekų valymo įrenginių pasirinkimas