Buitinių nuotekų valymo įrenginių diegimas ir eksploatacija: išsamus vadovas

Nuotekų valymo įrenginiai yra modernios kanalizacijos sistemos esminė dalis, užtikrinanti aplinkosaugos reikalavimų vykdymą ir higienos palaikymą. Norint, kad ši sistema veiktų efektyviai ir patikimai, būtina tinkamai sumontuoti ir prižiūrėti valymo įrenginius. Šis straipsnis suteiks išsamią informaciją apie buitinių nuotekų valymo įrenginių diegimo procesą, jų veikimo principus, priežiūrą ir dažniausiai pasitaikančias eksploatacijos problemas.

Nuotekų valymo įrenginių montavimo procesas

Nuotekų valymo įrenginių montavimas vyksta papunkčiui, atsižvelgiant į visus techninius reikalavimus ir paprastai netrunka ilgiau nei vieną darbo dieną. Standartinėje situacijoje vamzdis klojamas nuo pastato iki įrenginio vietos, iki 2% nuolydžiu.

1. Duobės paruošimas:

  • Įrenginio vietoje kasama duobė.
  • Nuo vamzdžio apačios skaičiuojamas duobės gylis, tiek kiek reikia pagal įrenginio aukštį.
  • Valymo įrenginio duobė baigiama kasti mechaniniu būdu, kai lieka 20 cm iki projektinio duobės gylio, taip nesujudinant pagrindo. Likus 10 cm. iki dugno, kasama rankomis, kad nesujudinti grunto.
  • Gulščiuku išlyginamas dugnas, taip paruošiama įkelti įrenginį.

2. Įrenginio pozicionavimas ir išlyginimas:

  • Pastačius įrenginį ant duobės dugno, gulščiuku patikrinama ar jis stovi tiesiai.
  • Svarbus momentas yra viršutinė dalis, t.y. esantis nuotekų persipilimo slenkstis turi būti horizontalus. Jei ši dalis nebus horizontali, įrenginys neatliks pilnai savo funkcijų. Tam, kad taip neatsitiktų, montavimo pradžioje užpilama vandeniu viršutinėje dalyje esantį apskritiminį lataką (kurio vidinė šoninė sienelė ir yra persipylimo slenkstis) ir pagal šio vandens paviršiaus padėtį persipylimo slenksčio atžvilgiu, pakoreguojama viso valymo įrenginio padėtis gulsčiuko pagalba.
  • Įrenginio įgylinimas reguliuojamas nivelyro pagalba, o horizontalumas - gulsčiuko pagalba.

3. Vandens pripildymas:

  • Prieš užkasant įrenginį, būtina jį pripildyti vandeniu. Tai atliekama palaipsniui: pilama 20-30 cm vandens į patį įrenginį.

4. Užpylimas smėliu:

  • Sekantis žingsnis yra užpylimas. Užpylimas vyksta palaipsniui iš anksto atvežtu smėliu, kuris pilamas 20-30 cm storio sluoksniais ir sutankinamas vibro plokšte. Jeigu smėlis yra sausas, tankinant jį reikia drėkinti vandeniu.
  • Nuotekų įrengimo metu (užpylimo metu), pilant smėlį į duobę aplink įrenginį, tuo pačiu metu į patį įrenginį palaipsniui pilamas ir vanduo. Tai atliekama taip: pilama 20-30 cm smėlio į duobę aplink įrenginį ir tuo pačiu metu į įrenginį pilama 20-30 cm vandens. Taip kartojama ir toliau, pilant po 20-30 cm žemės aplink įrenginį ir po 20-30 cm vandens į patį įrenginį. Šis procesas užtikrina, kad grunto spaudimas būtų tolygiai paskirstytas ir įrenginys nesideformuotų.

5. Dangčio uždėjimas:

  • Užpylus įrenginį smėliu iki viršutinės įrenginio dalies, uždedamas dangtis tam, kad toliau vykdant užkasimo darbus, pilamas smėlis nepatektų į valymo įrenginio vidinę dalį.

6. Papildomi montavimo elementai:

  • Jeigu montavimo vietoje yra aukšti gruntiniai vandenys, įrenginys montuojamas su priedais. Esant aukštiems gruntiniams vandenims, įrenginys turi būti ankeruojamas prie gelžbetoninio pagrindo. Galimi keli tvirtinimo būdai. Nuleidus ankeravimo plokštę, ant jos paviršiaus užpilama apie 10 - 20 cm storio smėlio sluoksnis ir jis sutankinamas. Po to montuojamas įrenginys prie ankeravimo plokštės. Gelžbetoniniame žiede išgręžiamos dvi skylės. Vienas nerūdijančio plieno lyno galas perkišamas per išgręžtas skyles, kitas per nuotekų valymo įrenginio laikiklius.
  • Jei įrenginio įgilinimas yra daugiau negu 1,2 m, reikalinga papildomai uždėti paaukštinimo žiedą (į komplektaciją įeina tik esant poreikiui). Jis užmaunamas be jokių papildomų tvirtinimų, užsandarinamas naudojant silikoną.

7. Išvalytų nuotekų nuvedimas:

  • Sekantys žingsniai yra jau išvalytų nuotekų nuvedimas. Tai labai priklauso nuo sprendimo, kurį parinko specialistai. Išvalytas vanduo gali būti nuvestas į melioracijos griovius ar kanalus, drenažo sistemą, ar tiesiog į gruntą. Jeigu gruntas nelaidus, galima jį gerinti arba siurblinės pagalba pumpuoti valytas nuotekas į reikiamą vietą.

Nuotekų valymo įrenginio montavimo schema

Biologinių nuotekų valymo įrenginių veikimo principai

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai (BNVĮ) veikia panaudodami natūralius biologinius procesus, kurių metu mikroorganizmai skaido organinius teršalus. Šie įrenginiai paprastai susideda iš kelių kamerų, kuriose vyksta skirtingi valymo etapai:

  1. Pirminio nusodintuvo kamera (įtekėjimo kamera): Čia suteka nešvarios buitinės nuotekos iš gyvenamojo namo. Šioje kameroje vyksta pirminis nusodinimas, kurio metu stambesnės kietosios dalelės nusėda dugne. Taip pat čia gali būti filtruojami įvairūs pašaliniai objektai, patekę per neapdairumą ar neatsakingumą - asmeninės higienos priemonės, buitiniai plovikliai, plaukai, tualetinis popierius. Šios atliekos pašalinamos iš nuotekų vandens anaerobiniu būdu (be deguonies).

  2. Aeracijos kamera (nitrifikavimo kamera): Į šią kamerą patekęs veikliojo dumblo ir nuotekų vandens mišinys apdorojamas naudingomis bakterijomis ir probiotikų fermentais. Naudojant deguonimi prisotintą orą (aeracija), vyksta organinių teršalų biocheminė oksidacija. Taip pat azoto junginiai verčiami nitratais. Šiuolaikiniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, naudojant AAO technologiją, gali vykti ir denitrifikacija - azoto junginių pašalinimas iš nuotekų.

  3. Antrinio nusodintuvo kamera: Nuo teršalų išvalytas nuotekų vanduo su dumblu patenka iš aeracijos kameros. Šioje kameroje dumblas atsiskiria nuo išvalyto vandens gravitacijos jėgos veikiamas ir nusėda dugne. Išvalytas vanduo kaupiasi viršutiniame sluoksnyje.

  4. Išvalyto vandens kamera: Iš antrinio nusodintuvo nukenksmintos švarios nuotekos keliauja į išvalyto vandens kamerą, iš kur jos išteka į numatytą išleidimo vietą.

Veikliojo dumblo recirkuliacija:Veiklusis dumblas, kuris susidaro aeracijos ir nusodinimo procesų metu, yra gyvybiškai svarbus nuotekų valymui. Dalį susidariusio dumblo specialiais siurbliais (erliftais) grąžinama atgal į pirmines kameras (anaerobinę arba anoksinę) palaikyti reikiamą mikroorganizmų koncentraciją ir užtikrinti efektyvų valymą.

WALIS įrenginių veikimo principas (pavyzdys):Nuotekos įtekėjimo vamzdžiu (1) savitaka patenka į įrenginio anaerobinę kamerą (2), į kurią cirkuliacinio veikliojo dumblo erlifto (7) pagalba grąžinamas apytakinis veiklusis dumblas iš antrinio nusodintuvo (5). Šioje zonoje palaikant anaerobines sąlygas didžioji dalis fosforo junginių virsta tirpiais fosfatais, kurie panaudojami tolesniame nuotekų valymo procese ir kaupiasi veikliajame dumble. Nuotekų ir dumblo mišinys iš šios zonos patenka į anoksinę (3) kamerą (denitrifikatorių), į kurią erliftais (8) grąžinamas nitrifikuotas dumblo mišinys iš aeracinės zonos. Anoksinėje kameroje azotas pašalinamas iš nitratų. Vėliau mišinys patenka į aeravimo (4) kamerą (nitrifikatorių), kurioje vyksta organinių teršalų biocheminė oksidacija ir azoto junginių nitrifikavimas. Aeracijai naudojami difuzoriai (6). Dalis išvalytų nuotekų ir veikliojo dumblo mišinio erlifto (8) pagalba grąžinama į anoksinę kamerą (3), o kita dalis persipylimo vamzdžiu (9) patenka į antrinį nusodintuvą (5). Jame veikiamas gravitacijos jėgos veiklusis dumblas atsiskiria ir leidžiasi žemyn, iš kur jis vėl grąžinamas į anaerobinę kamerą (2). Išvalytas vanduo kaupiasi surinkimo latake (12), iš kurio išteka ištekėjimo vamzdžiu (13). Antrinio nusodintuvo (5) paviršiuje sumontuoti oro burbulų generatoriai (14) skirti suardyti iškilusio dumblo sluoksniui.

Biologinio nuotekų valymo įrenginio veikimo schema

Buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūra ir eksploatacija

Teisingas nuotekų valymo įrenginių montavimas yra tik pirmas žingsnis. Norint, kad valymo sistema būtų veiksminga ir ilgaamžė, būtina tinkamai prižiūrėti įrenginius. Viena iš pagrindinių taisyklių - laikytis gamintojo rekomenduojamų eksploatacijos taisyklių.

1. Tinkamas atliekų šalinimas:

  • Bendra visų biologinių nuotekų valymo įrenginių taisyklė yra nemesti neorganinių daiktų, maisto ar higienos atliekų, tokių kaip ausų krapštukai, popieriniai rankšluosčiai, vatos tamponai, sauskelnės, paketai ir pan. Šios atliekos gali sutrikdyti įrenginio veiklos ciklą, kimšti oro liftus.
  • Taip pat negalima pilti statybinių atliekų ir chemikalų.
  • Individualūs biologiniai valymo įrenginiai yra skirti tik buitinėms nuotekoms. Todėl į juos jokiu būdu negalima nuvesti paviršinių (lietaus) nuotekų. Joms turi būti įrengta atskira šalinimo sistema. Pernelyg didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos, o chloras - paveikti jo kokybę.
  • Negalima mesti į klozetą ar kriauklę augintinių kraiko, cigarečių nuorūkų, vaistų, įvairių chemikalų, net ir kavos tirščių.
  • Jei yra naudojami geriamojo vandens minkštinimo ir nugeležinimo filtrai, į valymo įrenginį negalima privesti jų praplovimo vandens. Jame susidarančios druskos ir kiti mineralai gali neigiamai paveikti buitinių nuotekų išvalymo efektyvumą.
  • Į biologinius nuotekų valymo įrenginius draudžiama pilti bakterijas ir biopreparatus (išskyrus tuos, kuriuos rekomenduoja gamintojas specifinėms reikmėms, pvz., kvapų naikinimui septikuose). Mitas apie šių priedų naudojimą atsirado kai kurioms įmonėms parduodant netinkamai veikiančius įrenginius ir siekiant paslėpti jų defektus. Biopreparatų paskirtis kitokia - organinių teršalų skaidymas ir kvapų naikinimas išgrėbiamosiose srutų duobėse bei kituose anaerobiniuose kanalizacijos įrenginiuose.

2. Buitinės chemijos pasirinkimas:

  • Renkantis buitinės chemijos priemones reikia žiūrėti, kad jų sudėtyje nebūtų chloro ir aktyviojo deguonies (vandenilio peroksido).
  • Skalbimo miltelius geriau naudoti universalius, nes milteliuose skirtuose spalvotiems audiniams, nebūna aktyviojo deguonies. Dar patikimiau naudoti skystas skalbimo priemones. Labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių.
  • Buitinės chemijos priemonės žudo naudingas bakterijas ir stipriai praretina jų kiekį, reikalingą pilnaverčiam skaidymui. Dėl to buitinių nuotekų valymas gali sutrikti, nuotekų vanduo bus netinkamai išvalytas prieš išleidžiant į aplinką.

3. Reguliari priežiūra:

  • Pagrindiniai nuotekų įrenginio priežiūros darbai - veikliojo dumblo pertekliaus išsiurbimas ir išvežimas. Biologinio įrenginio talpoje nuotekų valymo metu susidaro dumblo masės sankaupos. Dėl dumblo pertekliaus sistemoje užsikemša nuotekų nuvedimo vamzdis ir infiltracinis šulinys.
  • Dumblo iš biologinio valymo įrenginio rekomenduojama išsiurbti 1-3 kartus per metus, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
  • Išsiurbiant dumblo perteklių, rekomenduojama šalinti ne visą dumblą - nedidelė dalis jo turi likti valymo talpoje. Juk dumblas sąveikauja su naudingomis bakterijomis, perdirbančiomis nuotekų medžiagas. Antraip, sistemoje visai nelikus dumblo, bakterijos praras palankią veisimosi terpę ir išnyks kartu su dumblu, nuotekos liks nepakankamai išvalytos.
  • Kai kurių gamintojų nuotekų valymo įrenginiai turi signalizacijos sistemą, suveikiančią tuomet, kai dumblo kiekis viršija normą.
  • Periodiškai reikia patikrinti ir išvalyti orapūtės filtrus.

4. Dažniausiai pasitaikančios eksploatacijos klaidos:

  • Įrenginio „užmiršimas“ po sumontavimo: Nemažai žmonių klaidingai mano, kad sumontavus biologinį valymo įrenginį, juo nebereikia rūpintis. Tai netiesa - nuotekų įrenginio aptarnavimas yra būtinas. Jei nereguliariai šalinamas susikaupęs dumblas ar neprižiūrima orapūtė, laikui bėgant įrenginys gali prarasti efektyvumą.
  • Netinkami teršalai kanalizacijoje: Į sodybos nuotekų sistemą kartais patenka tai, ko neturėtų: cheminiai tirpikliai, tepalai, benzinas, dideli riebalų kiekiai, antibiotikai ar kitos bakterijas žudančios medžiagos. Tai kenkia biologiniam procesui - žūva naudingos bakterijos ir valymas sustoja.
  • Elektros taupymo eksperimentai: Savavališkas orapūtės išjunginėjimas, siekiant sutaupyti elektros, gali brangiai kainuoti. Išjungus aeraciją, bakterijoms ima stigti deguonies, jos žūva arba pereina į anaerobinį (mažiau efektyvų) režimą. Vėliau vėl įjungus, įrenginiui reikia laiko atsigauti, o tuo metu nuotekos gali būti nepakankamai išvalomos.
  • Dumblo nešalinimas laiku: Jei dumblo perteklius ir jį laiku neišvežti, krenta valymo efektyvumas - dumblas gali imti tekėti į išleidžiamą vandenį, atsiras kvapai, užsikimš filtravimo laukas.
  • Saviveikla taisant gedimus: Iškilus techniniam gedimui, kai kurie žmonės bando tvarkyti patys, neturėdami reikiamų žinių. Tai gali pabloginti situaciją arba kelti pavojų.

Buitinės chemijos priemonių etikečių pavyzdžiai

Nauji reikalavimai ir technologiniai sprendimai

Dabartinis pasaulis susiduria su aplinkos ir vandens užterštumo iššūkiais, todėl atsiranda vis griežtesni reikalavimai nuotekų valymui. Nuo 2024 metų pradžios įsigaliojo reikalavimas, kad asmenys, įsirengę biologinius nuotekų valymo įrenginius, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose.

Atsižvelgiant į 2019 m. naują Nuotekų tvarkymo reglamentą, ypač svarbu tampa efektyvus azoto ir fosforo šalinimas iš nuotekų. Kai kuriuose senesniuose BNVĮ modeliuose šių medžiagų šalinimo efektyvumas gali būti nepakankamas, todėl gamintojai, tokie kaip UAB "Švaistė", diegia naujoves. UAB "Švaistė" pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti probiotinių mikroorganizmų technologiją azoto junginių skaidymui. Probiotikų dėka vyksta fermentacija, kurios metu žymiai efektyviau skaidomi nitritai ir nitratai, naikinamos kenksmingos patogeninės medžiagos. Tai leidžia pasiekti aukštesnį nuotekų išvalymo lygį ir atitikti naujus azoto-fosforo išvalymo normas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į įrenginio atsparumą grunto slėgiui. UAB "Švaistė" gaminamos nuotekų valymo įrenginių talpos turi ypatingą sustiprintą konstrukciją su standumo briaunomis, kurios neleidžia gaminiui susispausti nuo grunto slėgio poveikio net 1,7 m gylyje.

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?

Išvalyto vandens panaudojimas ir išleidimas

Išvalytas vanduo gali būti naudojamas įvairioms techninėms reikmėms, pavyzdžiui, laistymui, transporto priemonių plovimui, ar net geoterminiam šildymui. Tačiau svarbu vengti jo tiesioginio išleidimo į gruntinių vandenų sluoksnį, gyvulių ganyklas, geriamojo vandens artezinius gręžinius ir šachtinius šulinius. Visais kitais leistinais atvejais švarus nuotekų vanduo išleidžiamas į melioraciją, gruntą, vejos laistymo sistemą.

Jei sklype esantis grunto tipas yra nepalankus nuotekų vandens išleidimui arba gruntiniai vandenys yra per arti žemės paviršiaus, kaip variantą galima įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą arba infiltracinį šulinį su infiltraciniu lauku.

Svarbu žinoti:

  • Atstumų reikalavimai: Leistinas atstumas nuo savininko NVĮ iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Jeigu nuotekų valymo įrenginys turi stogą, tuomet reikia išlaikyti mažiausia 3 m atstumą iki besiribojančių sklypų ribos. Minimalus 8 metrų atstumas nuo jūsų nuotekų valymo įrenginio iki kaimyno namo. Kai nepavyksta išlaikyti įvardytų minimalių leistinų atstumų, privalu gauti rašytinį kaimyno sutikimą.
  • Dokumentacija: Kiekvienas individualiai tvarkantis nuotekas privalo turėti sutartį su atliekų tvarkytoju (dėl dumblo išvežimo) arba bent jau kvitus, patvirtinančius, kad dumblas buvo išvežtas teisėtai. Taip pat nuo 2024 m. - išvalytų nuotekų laboratorinio tyrimo protokolą.

Pasirinkus kokybiškus nuotekų valymo įrenginius ir tinkamai juos eksploatuojant bei prižiūrint, galima užtikrinti efektyvų nuotekų valymą, tausoti aplinką ir išvengti daugelio problemų.

tags: #vietiniai #buitinio #vandens #valymo #irenginiai

Populiarūs įrašai: