Skersabaliuose vandens valymas: istorija, technologijos ir pažanga
Skersabaliuose (Vilniaus raj.) pradėjo veikti prekinių vagonų plovykla 1953 metais šalia žvyro ir smėlio telkinio, kur nuotekos buvo išleidžiamos į duobę-nusodintuvą ir susifiltruodavo į lengvą gruntą. Buvo manyta, kad gamta pati išvalys nuotekas, tačiau didelės teršalų apkrovos gruntą viršijo galimybes. Tai paveikė Spragilinio upelį ir jo šulinius, todėl 1990 metais Vilniaus geležinkelio užsakymu Geologijos institutas atliko tyrimus.
Buvo nustatyta, kad upelio vanduo, nors skaidrus, gausiai prisotintas sunkiaisiais metalais ir organiniais teršalais. Teršalai pasklido apie 100 ha plote, gruntinis vanduo buvo nešamas link Neries ir užteršė Spragilinio upelį bei kaimo šulinius. Už plovyklos, kitoje geležinkelio pusėje, apie hektaro plotas virto pavojingu sąvartynu. 1991 metais įvyko mazuto avarija ir išsiliejimas apie 170 tonų mazuto, susidarė mazuto „ežeras“.
1993 metais apie 1000 tonų užteršto grunto buvo išvežta į UAB „Ekonas“ sąvartyną, mazutas su grunto priemaišomis - į UAB „Šulinys“. 1994 metais teritorija apsodinta daniškais gluosniais, kurie gerina teršalų skaidymą dėl gilaus šaknų tinklo. Prasidėjo nuolatiniai paviršinio ir gruntinio vandens kokybės tyrimai. 1996 metais statyti valymo įrenginiai neatitiko reikalavimų, tad 1998-1999 metais įrenginius patobulino. Jų statybai ir modernizavimui išleista 12,5 mln. Lt.
Pernelyg didelė teršalų apkrova reiškė, kad valykla turi dirbti efektyviau. Pagal naująją schemą nuotekos valomos tik šiltuoju metų periodu; žiemą aerotankai kaupiasi. 1999-2000 metais sutartimi su UAB „Biocentras“ įrenginių veiklą sustiprino, tačiau 2000 metais nuspręsta patobulinti valyklos reglamentą. Vienas aerotankas paverstas nuolatiniu prūdu sukaupėju, žiemą vandens aeracija buvo sustabdyta.
Balansas: išvalytas vanduo paleidinamas, dumblas paliekamas žiemai. Pavasarį, įrenginiams pradėjus veikti, pradėta nuotekas aeruoti. 2002 metų pabaigoje prasidėjo aktyvų dumblą išsaugojęs režimas ir po truputį pradėta naudoti biologinį valyklos komplekso reglamentą. Per 2002 metus buvo įvertintas nuotekų užterštumas BDS7 ir stebimi gruntiniai vandenys.
2001 m. pradžioje buvo parengtas naujas valyklos reglamentas; 2002-2003 metais pradėta naudoti biologinį valiklį „septic gobbler“ - specialios bakterijos. Kai įplaukė bakterijos, kvapai sumažėjo, nuotekų užterštumas sumažėjo kelis kartus. Per 2002 metus išplauta 8077 vagonai, sulaikyta 24,5 t BDS7 teršalų, 2,7 t skendinčiųjų medžiagų ir 2,4 t riebalų. Vidutinis išvalymo laipsnis BDS7 - 99,8 %, riebalai - 100 %, skendinčiosios medžiagos - 98,4 %.
Geologijos ir geografijos institutas pateikė gruntinio vandens stebėjimų ataskaitą už 2002 metus. Nutraukus tiesioginį teršimą per penkerius metus ženkliai pagerėjo gruntinio ir Spragilinio upelio vandens kokybė. Analizė rodo, kad per 2-3 metus anksčiau užteršta teritorija visiškai atsistatys. Anksčiau Skersabaliai buvo „Dievo užmirštas kampelis“, dabar tvarka keliama, o valyklas prižiūri vadovai Vidas Morkūnas ir Halina Černiavskaja.
UAB inovacinei firmai „MKDS“ tenka atlikti „greitosios pagalbos“ funkcijas. 2006 metų rudens įvykis Utenoje parodė, kad mikroorganizmai gali būti naudojami greitai ir efektyviai panaikinti fekalinę taršą ežere: penktadienį pranešta, o vėlyvą vakarą mikroorganizmų kiekiai buvo pradėti sklisti į ežerą; po dviejų savaičių užterštas ežeras buvo dalinai išvalytas.
Žvelgiant į platų kontekstą nuotekų valymo technologijų srityje, svarbu suprasti, kad yra keli sprendimai: vienas vandenų srautas, dviejų vandenų sistema, kai tualeto nuotekos atskiriamos nuo pilkųjų (prausimosi vanduo). Akcentuojama, kad valymo įrenginiai turi būti tinkami visiems vandenims - į juos galima įleisti tiek tualeto, tiek prausimosi vandenį.
Technologiniai sprendimai ir jų pritaikymas
Antžeminiai ir netradiciniai sprendimai nuotekų valyme Lietuvoje randami įvairiose srityse: nuo pavienių namų iki pramoninių įmonių. Daugelyje šaltinių pateikiami skirtingi valymo įrenginių tipai, jų veikimo principai ir techninės galimybės. Pavyzdžiui, AQUAMAX valymo įrenginiai orientuoti į ciklinio veikimo (SBR) technologiją, kuri pritaiko nuotekų valymą pagal jų pritekėjimą.
Pokyčiai operacijose: AQUAmax valymo įrenginių veikimo principas yra tokiu: mažieji įrenginiai apdoroja netolygų srautą, kaupia nuotekas ir po to jas pilnai išvalo. Jie naudoja be bioįkrovos technologiją, o tai sumažina priežiūros sudėtingumą. Mėginių ėmimas vykdomas iš valymo įrenginio liuko, o ne atskiro šulinėlio.
Veikimo principo detalės: pirminė kamera sulaiko sėdimus teršalus; periodinis reaktorius gauna nuotekas porcijomis; ramybės fazės metu dumblas nusėda; išvalytas vanduo išsiurbiamas ir perduodamas tolesniam apdorojimui. Išvalymo proceso seka yra nuosekli, ir ji gali būti naudojama tiek naujose, tiek esamose talpyklose.
Technologijų įvairovė: be biologinių valymo įrenginių, yra ir flotacijos, membraninių įrenginių sistemos. Flotatoriai pašalina riebalus ir kietąsias daleles, o membranos - ypač pažangus sprendimas, naudojamas esant itin užterštoms nuotekoms. Membraniniai metodai gali būti derinami su kitomis sistemomis, kad pasiektų aukščiausius išvalymo rodiklius.
Taip pat pateikiami praktiniai patarimai dėl įrenginių pasirinkimo ir montavimo: NAŠUMO įvertinimas, gruntiniai ir gruntinio vandens sąlygos, montavimo vietos strategija, įgalaidžiojo priežiūra, periodinis atsargų papildymas ir mikroorganizmų įvedimas.
Mus mūsų laikų įžvalgos
Nuo 2000-ųjų metų įvedami pažangūs biologiniai sprendimai, kurie leidžia valdyti nuotekas efektyviai, laikantis aplinkosaugos normų. Aeravimo principas - esminis dalykas aerobiniame nuotekų valyme: dujų ir vandens sąlyčio užtikrinimas, deguonies tiekimas ir skysčių cirkuliacija. Dvigubos plėvelės teorija paaiškina, kaip pagerinti deguonies įsisavinimą.
Kalbant apie įrangą, svarbu atkreipti dėmesį į talpyklų tvirtumą ir atsparumą gruntiniams poveikiams. Šias problemas sprendžia automatiniu rotaciniu liejimu pagamintos talpyklos be suvirinimo siūlių ir su teleskopinėmis šachtomis. Daugelyje atvejų tai svarbu dėl ilgaamžiškumo ir paprastesnio priežiūros proceso.
Be to, būtina žinoti, kad įrenginių priežiūros metu reikia vengti agresyvių cheminių medžiagų, reguliariai valyti oro filtrus, ir sekti dumblą bei išvalytas nuotekas. Žiemos metu daugelis biologinių įrenginių veikia be didelių sutrikimų, tačiau patartina užtikrinti tinkamą viršutinės dalies šiltinimą.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
tags: #aerotankas #vandens #valymas
