Ar verta filtruoti vandenį namuose: išsamus požiūris į kokybišką hidrataciją
Pirmas gurkšnis ryte, puodelis arbatos vakare ar stiklinė šalia darbo stalo - vanduo lydi mus visą dieną. Jis ne tik malšina troškulį, bet ir tiesiogiai prisideda prie mūsų savijautos, energijos ir sveikatos. Nors daugelyje Lietuvos namų iš čiaupo teka centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, ne visi drįsta jį vartoti tiesiogiai - dėl nemalonaus skonio, kvapo ar abejonių dėl kokybės. Vis dažniau žmonės ieško vandens sprendimo, kuris būtų ne tik praktiškas, bet ir saugus, patikimas bei ekonomiškas. Ar įmanoma aukščiausios kokybės vandenį turėti tiesiai iš čiaupo?
Vandens filtravimo sistemos: praktiniai sprendimai ir privalumai
Viena iš rinkoje populiarių vandens filtravimo sistemų yra BRITA MYPURE P1, kuri montuojama po virtuvės kriaukle, o šalia įrengiamas atskiras, kompaktiškas čiaupas. „Iš jo visada bėga tik filtruotas geriamasis vanduo - švarus, gaivus ir skanus. Tokia sistema leidžia atskirti geriamąjį vandenį nuo buitinio, tad jis visada paruoštas arbatai, kavai ar tiesiog gurkšniui gaivos“,- pastebėjimais dalinasi ekspertė J. Černiauskienė.
Skanu ir palanku sveikatai - filtruotas vanduo ne tik malonaus skonio, bet ir švaresnis. Jis sumažina kalkių, švino, vario, chloro, nemalonių kvapų ir organinių teršalų kiekį. Kavos ir arbatos aromatas labiau atsiskleidžia, o virdulys bei kavos aparatas - apsaugoti nuo kalkių apnašų. Be to, patikimas ir lengvai prieinamas vanduo po ranka skatina gerti daugiau vandens.
Montavimas yra lengvas ir lankstus - vandens filtravimo kasetė tvirtinama po kriaukle, tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, tad sistemą galima lengvai pritaikyti prie skirtingų virtuvės baldų. BRITA MYPURE P1 rinkinyje yra viskas, ko reikia vandens filtravimo sistemos pajungimui. Išmanus LED indikatorius - čiaupo kranelyje įmontuotas kasetės keitimo indikatorius, kuris aiškiai rodo, kada reikia keisti filtrą.
Tvarus sprendimas - naudojant vandens filtravimo sistemą, nebereikia pirkti vandens plastiko buteliuose. Tai taupo laiką ir finansus - naudoti filtruotą vandenį iš čiaupo yra daug pigiau nei pirkti parduotuvėse. Be to, nebereikia nuolat važiuoti pirkti vandens.
Šiandien, kai vis daugiau kalbame apie sveiką gyvenseną, tvarumą ir sąmoningą vartojimą, kokybiškas geriamasis vanduo tampa nebe prabanga, o būtinybe. Tai ne tik skonio ar patogumo klausimas - tai tiesioginis rūpestis savo sveikata ir aplinka. Pastaruoju metu vandens filtrai tampa vis populiaresni, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių susirūpina savo kasdien vartojamu vandeniu ir siekia užtikrinti jo aukštą kokybę.
Vandens kokybė ir jos įtaka sveikatai
Nefiltruotame vandenyje paprastai yra randama daug cheminių medžiagų ir įvairių teršalų. Pavyzdžiui, dažnai randamas fluoridas ir chloridas - medžiagos, kurios yra naudojamos teršalams iš centralizuotai tiekiamo vandens pašalinti. Ir nors jos naudojamos nedideliais kiekiais, vis dėlto naudojant pakankamai daug vandens, fluoro ir chloro organizmas gali gauti per daug. Jei namuose yra galimybė vartoti filtruotą vandenį, žmonės daug mieliau jį geria. Tuo tarpu, jei nenaudojame vandens filtro, mes ne tik geriame prastesnės kokybės vandenį, tačiau ir pasąmoningai jo vartojame mažiau nei iš tikrųjų turėtume.
Ar žinojote, kad filtruotas vanduo gali padėti geriau įsisavinti maistines medžiagas? Be to, filtruotas vanduo padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, kuri yra gyvybiškai svarbi tinkamam mūsų organizmo funkcionavimui. Žinoma, medžiagų apykaita pagerėja ne tik todėl, jog mūsų organizmas ima geriau įsisavinti jam būtinas maistines medžiagas. Negalima pamiršti ir to, jog paprastai žmonės filtruoto vandens kasdien suvartoja daugiau.
Vandens filtrai taip pat prisideda ir prie geresnio gaminamo maisto skonio. Juk nereikėtų pamiršti, kad vandenį mes kasdien ne tik geriame, tačiau jį naudojame ir maisto gamybos procese. Jei naudosite nefiltruotą vandenį, galite pakenkti maisto produktų, kurie gaminami naudojant vandenį, skoniui. Be to, ant jų gali likti ir vandenyje esančių teršalų.
Gerti pakankamai filtruoto vandens yra labai svarbu siekiant tinkamai sudrėkinti savo odą. Filtruotas vanduo yra vienas geriausių būdų pagerinti odos drėkinimą ir jos būklę. Visa tai taip pat prisideda ir prie išlaidų sumažinimo, nes pagerėjus odos būklei jums nebereikia daug lėšų investuoti į brangias grožio priežiūros priemones.
Geriant filtruotą vandenį vietoje vandens plastikiniuose buteliuose, reikšmingai sumažinama aplinkai daroma žala, kadangi sumažėja į aplinką išmetamo plastiko kiekis. Ir nors tai nėra tiesioginis poveikis mūsų sveikatos būklei ir savijautai, vis dėlto, tai turi didžiulį ilgalaikį poveikį tiek mūsų pačių, tiek ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gerovei.
Gerti švarų vandenį yra labai svarbu kiekvienam žmogui, tačiau tai ypač svarbu vaikams. Vandens filtrai padeda užtikrinti, kad jūs ir jūsų atžalos galėtumėte kasdien vartoti tik patį kokybiškiausią ir sveikiausią vandenį, kurio labai reikia kiekvieno vaiko imuninei sistemai ir vystymuisi. Aukščiau išvardinti privalumai akivaizdžiai parodo, kad vandenį filtruoti namuose turėtume ne tik dėl geresnio jo skonio. Todėl jei įsirengsite vandens filtrą, kartu galėsite pagerinti ir savo sveikatą bei savijautą!
Gręžinių vanduo ir jo specifinės problemos
Gręžinių vanduo dažnai pasižymi padidintu geležies, mangano kiekiu, jis gali būti kietas, o esant padidėjusiam geležies ir mangano kiekiui, pastebima ir didesnė amonio kiekio koncentracija vandenyje. Tuomet būtina įsirengti vandens filtrus, nes toks gręžinio vanduo yra kenksmingas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gadina buitinę techniką.
Tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pastebi, kad žmonės statosi vandens filtrus prieš tai neįsitikinę, ar jie tikrai reikalingi, ar jų vartojamas vanduo iš tikrųjų neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimų. Nepamirškite, kad vandens filtrai ne tik sulaiko didesnius kiekius įvairių teršalų - geležies, mangano - koncentracijas, bet ir gali išvalyti vandenį taip, kad jis taps fiziologiškai bevertis. Be reikalo naudojami filtrai iš vandens pašalina kalcį, magnį, kalį, o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio gamtoje - labai mažai. Šis elementas į vandenį patenka iš minkštinimo filtrų, kuomet vanduo valomas druskų pagalba. Natris - kenksminga medžiaga, jis sulaiko organizme skysčius, tad gali prasidėti tinimai, padidėti kraujospūdis, o kai kurie žmonės dėl sveikatos problemų turi riboti natrio vartojimą. Kūdikiams negalima vartoti vandens, turinčio daugiau nei 20 mg/l natrio koncentraciją. Todėl nugeležinimo ar minkštinimo filtrais apdorotą vandenį, kuris yra skirtas maisto gamybai, būtina ištirti laboratorijoje.
NVSPL specialistai gyventojams visada pataria atlikti cheminius vandens tyrimus vandenyje prieš filtrą ir po jo, nes, gavę tokius palyginamuosius tyrimų rezultatus, specialistai galės pasakyti, kokios kokybės vanduo yra tiekiamas į jūsų gyvenamąją vietą ir ar būtina įsirengti filtrus vandens kokybei gerinti. Svarbiausi indikatoriniai ir toksiniai rodikliai, kuriuos siūlome išsitirti vandenyje prieš filtrą ir po filtro yra: geležis; manganas; suminis kalcis ir magnis; permanganato indeksas; amonio kiekis; chloridai; sulfatai; pH; savitasis elektrinis laidis (SEL); nitritai; nitratai.
Dehidratacijos pasekmės ir vandens svarba gyvybei
Pasak sertifikuotos vandens someljė ir šių metų ilgaamžiškumo konferencijos „Longevity“ pranešėjos Aistės Miliūtės, žmonės labai dažnai nesusimąsto, kad vanduo yra pirminis resursas žmogaus išgyvenimui, o taip pat ilgam ir kokybiškam gyvenimui: „Naujausi tyrimai rodo, kad gera hidratacija, t. y. pakankamas ne tik vandens, bet ir mineralų įsisavinimas turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimo trukmei ir ligoms, su kuriomis mes susiduriame.“
25 metus trukęs tyrimas, į kurį įsitraukė 15 tūkst. žmonių, buvo tiriamas natrio serumo kiekis žmogaus kraujyje. Natris yra svarbiausias mineralas mūsų hidratacijai parodyti, būtent natris parodo, ar žmogus hidratuotas, t. y. ar turi pakankamai skysčių ir mineralų, ar ne. Buvo stebima, kaip natrio kiekis susijęs su mūsų ilgaamžiškumu, kaip skiriasi mūsų biologinis ir chronologinis amžius. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie yra nuolat dehidratuoti, t. y. jiems nuolat trūksta mineralų ir vandens, jaučiasi prasčiau daugybe požiūriu. Visų pirma, jų organizmas labiau linkęs kaupti vandenį, o mineralus jis pradeda imti iš kaulų, dantų, smegenų ir t.t. Taip pat tirštėja kraujas. Visa tai veda link to, kad ilgai besitęsianti dehidratacija biologinį amžių padaro didesnį už chronologinį. Kitaip tariant, ilgą laiką dehidratavęs žmogus pagal biologinius rodiklius sensta greičiau nei jam yra metų ir tikimybė dėl dehidratacijos pasenti anksčiau išauga net 50 proc.“, - tyrimo rezultatais dalinasi A. Miliūtė. Tuo tarpu kalbant apie insulto riziką, kraujagyslių ir širdies ligas, diabetą ir senatvinę dimensiją, Alzheimerį, pasak pašnekovės, tikimybė su tokiomis diagnozės susidurti dėl nuolatinės ir ilgos dehidratacijos, padidėja 64 procentais.
Dehidratacija veikia ištvermę, nuotaiką ir net gebėjimą susikaupti. Tai - tik vienas iš daugybės tyrimų, pasaulyje atliktų, siekiant išsiaiškinti vandens vartojimo svarbą ir dehidratacijos žalą. Dar 2012-aisiais tyrimas, paskelbtas „Journal of the American College of Nutrition“, išaiškino, kaip dehidratacija veikia kognityvines funkcijas ir bendrą savijautą. Tyrime dalyvavę suaugę respondentai buvo padalinti į dvi grupes: viena grupė buvo hidratavusi, o kita patyrė nedidelį skysčių trūkumą. Nustatyta, kad dalyviai, patyrę vos 1-2 proc. dehidratacijos, pranešė apie padidėjusį nuovargį, dirglumą ir sumažėjusias atminties galimybes. Jie taip pat turėjo sunkumų atlikdami užduotis, reikalaujančias dėmesio ir greito reagavimo. Dehidratacija buvo susijusi su neigiamais nuotaikos pokyčiais, tokiais kaip nerimas ir depresija. Gerai hidratuoti dalyviai pranešė apie geresnę nuotaiką ir didesnį energijos lygį.
Vandens įtaką psichikos sveikatai patvirtinta ir 2023-iųjų tyrime, publikuotame „Frontiers in Psychology“. Respondentai buvo padalinti į dvi grupes: viena grupė gėrė rekomenduojamą vandens kiekį, o kita buvo dehidratuota. Tyrėjai naudojo įvairius psichologinius testus, kad įvertintų dalyvių nuotaiką, energijos lygį ir kognityvines funkcijas. Tyrimo metu pastebėta, kad respondentai, patyrę dehidrataciją, dažniau pranešė apie neigiamus emocinius simptomus - nerimą, dirglumą ir nuovargį. Tai rodo, kad net nedidelis skysčių trūkumas gali turėti neigiamą poveikį psichinei savijautai. Be to, tiriamieji, kurie nebuvo pakankamai hidratavę, turėjo sunkumų atlikdami užduotis, reikalaujančias didesnio koncentracijos lygio.
Tais pačiais 2023-iaisiais „Journal of Sports Sciences“ publikuotas tyrimas aiškiai parodė, kad net 1-2 proc. dehidratacija gali sumažinti sportinį efektyvumą. Tyrime dalyvavo sportininkai, kurie atliko intensyvias treniruotes, ir buvo nustatyta, kad hidratacija pagerino jų ištvermę. Kitas tyrimas, 2022-aisiais publikuotas mokslinių tyrimų žurnale „Obesity“, atskleidė, kad žmonės, kurie geria vandens prieš valgį, gali suvartoti mažiau kalorijų ir numesti svorio. Taip pat nustatyta, kad vanduo gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą. „European Journal of Clinical Nutrition“ publikuoti tyrimai parodė, kad pakankamas vandens vartojimas gali palengvinti ne tik virškinimą, bet ir sumažinti vidurių užkietėjimo riziką. „American Journal of Kidney Diseases“ aprašytas tyrimas atskleidė, kad tinkamas vandens vartojimas gali padėti išvengti inkstų akmenų susidarymo ir pagerinti inkstų funkciją. Galiausiai, tyrimas, skelbtas „Hypertension“ leidinyje, nustatė koreliaciją tarp vandens suvartojimo ir sumažėjusio sistolinio kraujo spaudimo.
Kodėl geriame vandenį? | Vandens svarba | Palaikykite hidrataciją | Daktaro Binoko laida | Peekaboo Kidz
„Dehidratacija tikrai yra didžiulis priešas mūsų ilgaamžiškumui. Ir nors dažnai sakoma gerti arbatas ar kitus skysčius, iš tiesų reikia mineralų ir dėl to būtina gerti mineralinį vandenį, kuris rehidratuotų, nes hidratacija svarbi ne tik dėl vandens, bet ir dėl mineralų“, - tikina A. Miliūtė. Pašnekovės teigimu, nepakankamas vandens suvartojimas - labai dažna bėda, o žmogaus organizmas ilgainiui prisitaiko prie tokio ydingo ritmo. Tuomet žmogus gyvena toliau, tačiau visi jo organai „dėvisi“ žymiai greičiau nei turėtų, mat didelę organizmo dalį sudaro būtent vanduo, o jo ir reikalingų mineralų nepapildant pakankamai, šios atsargos imamos iš gyvybiškai svarbių organizmo vietų, todėl dažni dehidratacijos požymiai yra staiga atsiradę sąnarių, galvos skausmai ir pan.
Filtruotas vanduo: „vilkas avies kailyje“ ar sveikatos šaltinis?
Viena rūšies vandens pataria negerti: jis tinka dušo kabinos stiklui, o ne žmogaus organizmui. Kalbant apie būtino išgerti per parą vandens kiekį, A. Miliūtės teigimu, bendrinis skaičiavimas yra 30 ml. mineralinio vandens 1 kilogramui kūno masės. „Laukti troškulio tikrai nereikia, tai yra mitas. Troškulį turi tik dvi žmonių grupės - vaikai, nes juos saugo pati gamta, ir žindančios mamos“, - sako pašnekovė ir priduria, kad kitos žmonių grupės, kai jau junta tai, ką identifikuoja kaip troškulio jausmą, iš tiesų jaučia organizmo dehidratacijos simptomus. Vandens gėrimas, anot ekspertės, yra įprotis, kurį reikia paprasčiausiai išsiugdyti. Kuomet žmogui trūksta vandens - dažnai jis gali tai maišyti su alkio jausmu, o tuomet kyla noras nuolat užkandžiauti.
Ar vandens gali būti per daug? Anot vandens someljė, natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėjos A. Miliūtės, yra tikimybė apsinuodyti vandeniu, išgėrus jo itin didelį kiekį, jei geriamas filtruotas, liaudyje vadinamas minkštintas vanduo. Šiuolaikiniuose namuose itin populiaru įsirengti vandens filtravimo sistemas, kurios iš vandens pašalina jį kietinančias medžiagas - mineralus. Tai - nuostabus dalykas mūsų kranams ir dušo kabinoms, mat toks vanduo nepalieka kalių nuosėdų, bet, pasak A. Miliūtės, žmogaus organizmui šis vanduo - toli gražu ne dovanėlė. „Sportuojant, po pirties ar kitomis aplinkybėmis išgeriant didelį kiekį tokio vandens, organizme sukuriamas taip vadinamas elektrolitų disbalansas. Amerikoje ir Azijoje, kur žmonės nėra tokie laimingi kaip mes, turintys natūralų mineralinį vandenį, yra atvejų, kur apsinuodijama nuo tokio filtruoto vandens, nes yra per daug praskiedžiami organizme esantys mineralai. Filtruoto vandens mineralizacija yra mažesnė nei mūsų kūno mineralizacija“, - procesą, kuris ilgainiui kenkia žmogaus organizmui, nupasakoja A. Miliūtė. Anot pašnekovės, jei filtruotas vanduo geriamas retai ir mažais kiekiais - didelės žalos organizmui jis nedaro, tačiau nuolatinis tokio „išminkštinto“ vandens gėrimas po kelių ar keliolikos metų gali išties pasijausti, nes būtini mineralai iš mūsų kūno yra palaipsniui „išplaunami“.
„Vandens kietumą duoda magnis ir kalcis. Mūsų Vilniaus vandenys iš tiesų turi nemažai magnio ir kalcio, tad krano vanduo tikrai yra puikus. Vienintelis dalykas - jis apdirbtas cheminėmis medžiagomis. Kai kam nepatinka tas skonis, vanduo turi priemaišų, sieros, tačiau jis turi ir reikalingų mineralų. Tuo tarpu kai vanduo yra perfiltruojamas - dažniausiai iš jo išimamas magnis, kalcis, natris ir kalis. Tai yra, galima sakyti, esminiai mineralai. <…> Tokio vandens išgerti vieną ar dvi stiklines - viskas gerai, tačiau nuolatinis tokio vandens gėrimas, ypač sporto metu arba su alkoholiu, su kava, kurie ir taip išvaro mineralus - tai gali iš tiesų atsiliepti ir kaulams, ir dantims, mineralai „išplaunami“ iš mūsų gyvybinių funkcijų, smegenų. Mūsų kūne nėra distiliuotas vanduo. Mūsų kūne yra mineralinis vanduo ir mums reikia pildyti jo resursus. Tad filtruotas vanduo yra gerai virduliui, kavos aparatui, skalbimo mašinoms bei kranams, bet ne mūsų organizmui. <…> Izraelyje, kur geriama ypač daug filtruoto vandens, neseniai išėjo tyrimas, kad tokio vandens gėrimas skatina demenciją ir Alzheimerį. Kol esi jaunas - tu nejauti, nes turi labai didelį vandens resursą kūne, tačiau vėliau pasijaučia“, - tikina pašnekovė ir filtruotą vandenį vadina „vilku avies kailyje“. Regis, viskas gerai, išvalytas puikus vanduo, tačiau jį geri ir pamažu dehidratuoji, nes vanduo iš tiesų skirtas pernešti ląstelių „trąšas“ - mineralus, o jei šie vandenyje išvalyti, tuomet vanduo ne tik neduoda nieko naudingo, bet dar ir išplauna tai, ką organizme jau turėjote.
Vandens rūšys ir jų įtaka organizmui
Stalo, šaltinio, mineralinis ir gazuotas - kokie esminiai skirtumai? Kalbant apie vandens temperatūrą, geriausia, anot A. Miliūtės, gerti tokios temperatūros vandenį, kokia temperatūra vyrauja aplinkoje, kurioje tuo metu būnate. Taip mineralai, esantys vandenyje, įsisavinami lengviausiai ir šitai įrodo su ląstelėmis atlikti tyrimai. Tuo tarpu, renkantis tarp gazuoto ir negazuoto vandens, pašnekovė pabrėžia esminį dalyką - gazuoto vandens siejimas su celiulitu yra mitas. „CO2 dujos egzistuoja mūsų atmosferoje, mes su jomis susiduriame ir tie burbuliukai yra iš esmės tas pats. Reikia būti atviriems - gazuotas vanduo visada bus rūgštinis, nes tie burbuliukai yra rūgštis, kuria prisotinamas mineralinis vanduo. Taigi, norintiems šarminio vandens, gazuotas vanduo netiks. Tačiau kas su burbuliukais yra gerai - burbuliukai yra katalizatorius ir jis pagreitina mineralų, esančių vandenyje, įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl burbuliukai siejami su celiulitu. Burbuliukų mes labai dažnai randame limonaduose, kuriuose yra ir pilna cukraus. Burbuliukai pagreitina cukraus įsisavinimą, o šis „nusėda“ į celiulitą. Taigi, patys burbuliukai nėra atsakingi už celiulitą, tačiau jie iš tiesų pagreitina medžiagų, esančių gėrime, įsisavinimą - tiek naudingų, tiek ir nenaudingų“, - tikina pašnekovė. Gazuotas vanduo, anot jos, padeda virškinimui ir greičiau sukuria sotumo jausmą, todėl šiek tiek saugo mus nuo persivalgymo.
Galų gale, parduotuvėje, žiūrėdami į vandens butelius, galite matyti tris užrašus - stalo vanduo, šaltinio vanduo ir mineralinis vanduo. Kuo šios trys rūšys iš esmės skiriasi ir kuri mūsų sveikatai - palankiausia? „Žiūrint pagal kategorijas, tai stalo vanduo yra žemiausios kategorijos. Tai dažnai yra filtruotas vanduo, paimtas iš krano, išfiltruotas, jį apdirbant galima naudoti chemiją, dezinfekuoti. Vidurinės kategorijos yra šaltinio vanduo. Šaltinio vandenį taip pat galima dezinfekuoti, mineralų kiekis šaltinio vandenyje gali svyruoti. Ir aukščiausia kategorija yra mineralinis vanduo. Jis labai griežtai reglamentuojamas. Natūralus mineralinis vanduo yra pririštas prie prekės ženklo ir prie gręžinio, turi būti išpilstomas ten, kur išgaunamas. Visa gamykla statoma prie to gręžinio ir galima naudoti vandenį tik iš to konkretaus gręžinio. Mineralinė tokio vandens sudėtis negali svyruoti ir šio vandens negalima niekaip apdoroti, apdirbti chemija“, - skirtumus išryškina A. Miliūtė.
Buitiniai filtrai: mitai ir realybė
Sveikas žmogus gali pakankamai ilgai gerti tiek vandentiekio, tiek distiliuotą vandenį ir tai neturės jokių rimtų pasekmių organizmui. Tačiau jei vandentiekio vandenį geriate ilgą laiką (ypač jei jūsų namuose vandentiekio vamzdžiai nebuvo keičiami 20-50 metų), ilgainiui problemų atsiras. Jos tiesiogiai priklauso nuo vandentiekio vandens kokybės ir užterštumo laipsnio. Apie distiliuotą vandenį sakoma, kad jis iš organizmo "išplauna" kalcį ir kitus svarbius mineralus. Distiliuotas vanduo yra neutralus. Jis negali būti kenksmingas žmogui, nors jame nėra naudingų ir galbūt reikalingų medžiagų. Tad jei nerimaujate dėl "mineralų organizme", žinokite: kad gautumėte gyvybiškai svarbaus elemento natrio paros normą iš geriamojo vandens, turėtumėte išgerti 120 litrų vandens. PER DIENĄ. Jei norite papildyti kasdienį kalio kiekį, jums reikės 40 litrų. PER DIENĄ. Kas gali susidoroti su tokiu gėrimo kiekiu? Niekas. Ir, tiesą sakant, gerti gryną vandenį (o kartais ir distiliuotą vandenį) yra daug sveikiau nei gerti gazuotus limonadus su daug cukraus. Pavyzdžiui, mokslininkai ir gydytojai ilgai ir nuodugniai tyrinėjo osteoporozės priežastis. Osteoporozė tiesiogiai susijusi su kalcio netekimu, dėl to kaulai tampa trapūs trapūs. Viena iš svarbių osteoporozės priežasčių yra per didelis gazuotų gėrimų vartojimas. Apie tai rašoma atitinkamoje literatūroje ir tokiose autoritetingose institucijose kaip USDA Human Food Research Institute. Taigi visas istorijas apie mineralinėmis medžiagomis, kalciu ir kitu "gėriu" praturtintą vandenį galima laikyti grynai reklaminiu triuku. Ir net tikro medicininio mineralinio vandens negalima gerti be gydytojo paskyrimo ir priežiūros: geriausiu atveju jis nepadeda, blogiausiu - kenkia. Ir tai tikrai bus blogiau nei gerti išgrynintą ar net distiliuotą vandenį. Vienas iš nedaugelio svarbių mineralų, kurių organizmui tikrai reikia, yra magnis. Jo trūkumas kenkia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms, o magnio trūksta daugeliui. Galite rinktis filtrą su papildomu magnio mineralizatoriumi.
Neapsigaukite! Norint sužinoti, ar vandens filtras tikrai reikalingas, geriamąjį vandenį būtina ištirti. NVSPL specialistai sako, kad į juos nuolat kreipiasi žmonės, norėdami ištirti filtrais išvalytą vandenį. Mat pradėjus vartoti filtruotą vandenį jie pajuto tokius iki tol nepatirtus simptomus, kaip kojų mėšlungį, smarkesnį širdies plakimą, odos bėrimą ar niežėjimą, jau nekalbant apie tai, kad šis vanduo jiems neskanus. Viso to priežastis - per daug išvalytas geriamasis vanduo. Šie simptomai būdingi, kai trūksta būtinų mineralinių medžiagų, kurių žmogus gali gauti gerdamas centralizuotai tiekiamą vandenį tiesiai iš čiaupo. Vandens filtrai ne tik sulaiko didesnius kiekius įvairių teršalų - geležies, mangano, bet ir gali išvalyti vandenį taip, kad jis tampa fiziologiškai bevertis.
Vandens filtrų yra pačių įvairiausių rūšių: vandenį minkštinantys, nugeležinimo, mechaninio valymo, oksidaciniai, atvirkštinio osmoso ir kitokie. Tačiau pasikliauti vien tik filtrų pardavėjų nuomone, kad filtras būtinas kiekvieno žmogaus namuose, nereikėtų. Pirmiausia būtina atlikti geriamojo vandens tyrimus nepriklausomoje laboratorijoje ir tik tada spręsti, ar filtras tikrai būtinas. Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo, todėl vandens filtrus verta įsigyti, kai:
- vanduo į namus patenka iš gręžinių. Toks vanduo pasižymi didelėmis geležies, mangano koncentracijomis. Dėl per didelių šių elementų kiekių vanduo turi nemalonų kvapą ir skonį, dažniausiai būna rudos spalvos;
- į namus atiteka senais ir korozijos paveiktais vamzdžiais, o užsiteršę vamzdžiai gali turėti įtakos vandens kokybei. Plastikiniai vamzdžiai taip pat gali turėti įtakos vandens kokybei, jei yra prastesnės kokybės ar skirti ne vandeniui tiekti;
- vanduo yra kietas. Tačiau reikia nepamiršti, kad išfiltravus vandenį, jame gali likti labai mažai kalcio ir magnio jonų - toks vanduo tampa per minkštas. Jį gerdami mes kenkiame savo sveikatai, nes ne tik negauname būtinųjų elementų - kalcio, magnio, bet ir išplauname juos iš savo organizmo. Naudingų mineralinių medžiagų trūkumas gali neigiamai paveikti tiek jauną, tiek vyresnio amžiaus organizmą: vaikams tinkamai nesiformuoja kaulai, o vyresnio amžiaus žmonėms jie ima retėti. Naudojant tokius filtrus, būtina patikrinti vandenį po filtro.
- atlikus vandens kokybės tyrimus, paaiškėja, kad kai kurie cheminiai elementai viršija normas. Tuomet filtrų gamintojas turėtų parinkti atitinkamus filtrus.
NVSPL specialistai susirūpinę dėl filtrų, kurie išvalo vandenį ir tuo pačiu prideda į jį mineralų, kitaip tariant druskų - tai gali būti chloridai, sulfatai. Atliekant tyrimus pastebima, kad toks vanduo vis tiek yra išvalytas ir jokių druskų neaptinkama arba aptinkama labai mažai. Tokį vandenį yra kenksminga gerti, nes vandens filtrai, išvalydami visus mineralus, padaro vandenį distiliuotu, t.y. rūgščiu (apie 5-6 pH vienetų). Paprastai geriamojo vandens pH būna nuo 6,5 iki 9,5. Rūgštinis vanduo arba, paprastai tariant, negyvas vanduo, rekomenduojamas vartoti išoriškai gydant įvairius susirgimus: nosiai praplauti ir burnai bei gerklei skalauti gydant peršalimo ligas, slogą, gerklės skausmą, gripą. Taip pat įvairiems odos susirgimams gydyti, žaizdoms dezinfekuoti, esant praguloms, negyjančioms žaizdoms, alerginiams susirgimams, dantenų kraujavimui, dantų skausmui, odos ir nagų grybelinėms ligoms, veido spuogams, odos priežiūrai. Tačiau gerti jis visiškai netinka. Kita problema - filtrų gamintojai, išvalydami vandenį nuo kalcio ir magnio, juos pakeičia natriu, kuris yra kenksminga medžiaga. Todėl filtru išvalytą vandenį būtina išsitirti ir dėl natrio koncentracijos. Jo kiekis vandenyje yra svarbus, nes kūdikiams negalima naudoti vandens, turinčio daugiau nei 20 miligramų natrio koncentraciją.
Vanduo buteliuose yra geresnis už filtruotą vandenį arba vandenį iš čiaupo? Įprastas vanduo buteliuose iš prekybos centrų, dažnai yra tik paprastas vandentiekio vanduo. Tik filtruotas! Tiesa ta, kad nebrangaus į butelius išpilstyto vandens gamintojai taip pat filtruoja vandenį. Šiuo tikslu jie perka ir montuoja pramoninius valymo filtrus. Vanduo į butelius taip pat išpilstomas į PET plastikinius butelius, kurie, veikiami tiesioginių saulės spindulių, "dosniai dalijasi" savo cheminėmis medžiagomis su vandeniu. Naujausioje PSO ataskaitoje teigiama, kad beveik 94 proc. į butelius išpilstyto vandens yra pavojingų plastikų mikrodalelių. Tad kam tada pirkti vandenį buteliuose, jei galite nusipirkti filtrą ir visiškai be likučių išvalyti geriamąjį vandenį?
Ar buitiniai ąsočio filtrai taip pat nenaudingi? Dauguma žmonių mano, kad skirtingų gamintojų ąsočiai skiriasi tik kaina, tūriu ir dangčio spalva. Tačiau skirtingi gamintojai taiko skirtingas ąsočių filtrų valymo ir gamybos technologijas. Dėl to skiriasi ir rezultatai. Prieš įsigydami filtravimo ąsotį, turėtumėte atsižvelgti į du svarbiausius dalykus: 1. Kad indas tikrai išvalytų vandenį, reikia pasirinkti tinkamą kasetę. Atsižvelgdami į vandens problemą, pasirinkite konkrečiai problemai skirtą filtro kasetę, pavyzdžiui, rūdims pašalinti arba kietam vandeniui suminkštinti. Tiesą sakant, ąsotiniai filtrai gali susidoroti ir su labai kietu vandeniu, tačiau filtro kasetė tarnaus neilgai. Kita vertus, ąsočio filtras padės išvalyti vandenį nuo mechaninių priemaišų, pavyzdžiui, rūdžių, toksinų ir chloro likučių, kurių gausu vandentiekio vandenyje. Norint iš tikrųjų suminkštinti labai kietą vandenį, reikia ne kompaktiško ąsočio-filtro, o visavertės atvirkštinės osmoso sistemos. Tai galinga filtravimo sistema, galinti spręsti visas vandens problemas: nuo mechaninio valymo iki visų teršalų (net virusų!) pašalinimo ir vandens mineralizavimo magniu. 2. Jei džiaugiatės, kad ąsotis per 2-3 minutes išfiltruoja litrą vandens, nesidžiaukite. Vandens filtravimo greitis gali būti greičiau minusas nei pliusas! Ypač jei vizualiai pastebite, kad filtruotas vanduo yra šiek tiek drumstas.
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, o vanduo tampa neatsiejama šio proceso dalimi. Bet kuris pasirinkimas - filtruotas vanduo ar buteliuose parduodamas vanduo - turi savo privalumų ir trūkumų. Filtruotas vanduo ir buteliuose esantis vanduo gali skirtis ne tik skoniu, bet ir sudėtimi. Nors daugelis mano, kad buteliuose parduodamas vanduo yra aukščiausios kokybės, tai ne visada tiesa. Kai kuriuose buteliuose randama mikroplastiko dalelių, o vandens mineralinė sudėtis gali būti mažiau naudinga, nei tikėtasi. Vandens buteliuose sudėtis dažnai pažymima kaip „mineralinis“ arba „šaltinio“, tačiau tai nereiškia, kad jis yra nepakeičiamas. Namuose filtruotas vanduo gali būti ne tik švaresnis, bet ir naudingesnis, nes pašalinami tokie teršalai kaip chloras, nitratai ir sunkieji metalai. Buteliuose esantis vanduo yra žymiai brangesnis, palyginti su namuose filtruotu vandeniu. Vidutinis žmogus, vartojantis butelių vandenį kasdien, išleidžia keliasdešimt eurų per mėnesį, tuo tarpu filtravimo sistemos atsiperka vos per kelis mėnesius. Plastikiniai buteliai, net ir perdirbami, palieka didžiulį ekologinį pėdsaką. Filtruoto vandens naudojimas sumažina plastiko atliekų kiekį ir prisideda prie tvaraus gyvenimo būdo. Vienas iš filtruoto vandens privalumų - tai, kad jo niekada netrūksta. Jums nereikia jaudintis dėl vandens atsargų papildymo ar nešiotis sunkių butelių iš parduotuvės. Viena iš dažnų klaidingų nuomonių yra ta, kad butelių vanduo yra visada saugesnis. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikruose buteliuose esantis vanduo gali būti tiesiog išvalytas vandentiekio vanduo. Pasirinkimas tarp filtruoto ir butelių vandens priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo, prioritetų ir vertybių. Jei vertinate ekonomiškumą ir aplinkos apsaugą, filtruotas vanduo yra akivaizdus pasirinkimas. Jei kartais reikia greito sprendimo kelionėje, butelių vanduo gali būti patogesnis. Tiek filtruotas vanduo, tiek buteliuose esantis vanduo turi savo privalumų, tačiau filtruotas vanduo išsiskiria savo lankstumu, ekonomiškumu ir mažesniu poveikiu aplinkai.
tags: #ar #sveikas #filtruotas #vanduo
