Kuro Filtras: Nematomas Sargas, Paveikiantis Jūsų Važiavimo Ekonomiškumą
Būsimi vairuotojai, siekiantys gauti vairuotojo pažymėjimą, skatinami vairuoti ekologiškai. Todėl teorijos egzamine jie gauna šios temos klausimų, į ekologišką vairavimą atsižvelgiama ir praktinio egzamino metu. Važiuojant reikėtų pavaras perjungti į kuo aukštesnes, kad variklio apsukos neviršytų 2000 aps/min.; Važiuoti kuo aukštesne pavara ir kuo mažesnėmis, technines automobilio sąlygas atitinkančiomis, variklio apsukomis. Užvedus automobilį, geriausia važiuoti iš karto. Taip variklis greičiau įkaista iki darbinės temperatūros, nei sukdamasis tuščiomis apsukomis. Norint ekonomiškai ir protingai vairuoti motorinę transporto priemonę, reikia sklandžiai ir tolygiai pajudėti iš vietos, pagal galimybes tolygiai lėtinti greitį, be reikalo neatlikinėti drastiškų veiksmų, neskaitant, kai tai yra būtina. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas. Staigus startas - puikus būdas tuščiai eikvoti kurą, kadangi staigiai spaudžiant akceleratoriaus paminą į cilindrus paduodamas didesnis kuro kiekis. Patyrusieji vairuotojai siūlo didinti greitį pamažu. Toks, kurį nustato gamintojas. Ramus greitėjimas. Nuo sankryžos iki sankryžos nereikia lėkti, patariama vengti staigaus stabdymo prieš pat šviesoforą. Jei priekyje dega raudonas šviesoforo signalas, prie sankryžos galima ir pririedėti.
Šie principai, nors ir tiesiogiai susiję su vairavimo stiliumi, atskleidžia platesnį važiavimo ekonomiškumo paveikslą. Įtakos turi ne tik vairuotojo veiksmai, bet ir automobilio techninė būklė. Vienas iš tokių, dažnai pamirštamų, bet itin svarbių komponentų yra kuro filtras. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jo tiesioginė įtaka degalų sąnaudoms yra minimali, iš tiesų, netinkamai prižiūrėtas kuro filtras gali ženkliai pabloginti automobilio važiavimo ekonomiškumą ir sukelti rimtesnių problemų.
Kuro filtro paskirtis: Kodėl jis toks svarbus?
Kuro filtras yra maža, bet labai svarbi jūsų automobilio degalų sistemos dalis. Jo pagrindinė užduotis - sulaikyti nešvarumus, rūdis ir vandens daleles, užtikrinant, kad į variklį patektų tik švarus kuras. Šiuolaikiškos degalinės stengiasi pateikti kuo švaresnius degalus, atitinkančius nustatytas Europos Sąjungos normas, tačiau tai nereiškia, kad degalai yra visiškai švarūs ir juose nėra teršalų. Į baką pilamuose degaluose gali būti, pavyzdžiui, metalų dalelių, rūdžių trupinėlių, smėlio, organinių nuosėdų, dumblo ar kitų varikliui žalingų dalelių. Kai kurios gali būti nepastebimos plika akimi. Kuro filtrai naudojami benzininiuose varikliuose privalo sulaikyti teršalus didesnius nei 10 μm, o dyzelinių variklių atveju tikslumas yra dar didesnis - 3 μm.
Kuro filtro veikimo principas yra labai paprastas. Šis filtras dažniausiai yra nedidelės, hermetiškos skardinės formos, kurioje yra celiuliozės arba sintetinio pluošto armonikinis įdėklas. Prie filtro jungčių yra prijungti kuro sistemos žarnelės. Filtrų korpusai gali būti pagaminti iš plastiko (pvz. skaidraus) arba iš metalo. Automobiliuose su dyzeliniais varikliais dažniau būna metaliniai. Kuro siurblys rūpinasi kuro tiekimu iš bako į įpurškimo sistemą. Kiekvienas filtras turi numatytą benzino arba dyzelino srauto kryptį, todėl būtina atkreipti į tai dėmesį montuojant filtrą automobilyje. Modeliai, naudojami dyzeliniuose varikliuose, papildomai turi vandens nusodintuvą. Kai kuriuose jų vandenį galima išpilti atsukus vožtuvą su tarpine. Taip pat yra naudojamos kitos sistemos, pvz. magnetai sulaikantys metalines daleles, grįžtamieji vožtuvai apsaugantys nuo kuro grįžimo, kuro filtrų šildytuvai arba vandens kiekio degaluose davikliai.
Dar ne taip seniai buvo galima sutikti lengvuosius automobilius be kuro filtro. Jo vaidmenį atlikdavo karbiuratorius, kuriame buvo įmontuotas filtruojantis įdėklas. Tiesa, jis nebuvo labai veiksmingas, bet tai neturėjo didelės reikšmės, nes karbiuratorinis maitinimas pasižymėjo pakankamu tolerantiškumu žemos kokybės degalams. Galimi teršalai neturėjo didelės įtakos variklio darbui, o į išmetamų dujų švarumą ar kuro dozavimo tikslumą niekas nekreipė dėmesio. O užsikimšus karbiuratoriui jį galima buvo išvalyti.
Viskas pasikeitė, pasirodžius šiuolaikiškiems benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Tikslios dyzelinių variklių įpurškimo sistemos bei variklių su tiesioginiu benzino įpurškimu reikalauja ypatingai tikslaus kuro dozavimo. Visi nukrypimai nuo normos ženkliai įtakoja variklio darbo kultūrą, jo galią arba išmetamų dujų švarą. Išskirtiniais atvejais gali būti pažeista įpurškimo sistema, o jos remontas yra labai brangus. Štai kodėl kuro filtras tapo neatsiejama, gyvybiškai svarbia automobilio dalimi.
Kuro filtro netinkamo veikimo pasekmės ir įtaka ekonomiškumui
Susidėvėjęs kuro filtras ilgą laiką gali nerodyti jokių netinkamo veikimo požymių. Variklis veikia tinkamai arba jo veikimo pasikeitimas yra nežymus ir nepastebimas. Problema atsiranda tik tuomet, kuomet teršalų prisirenka daug arba į įpurškimo sistemą patenka didesnė purvo dalelė.
Užsikimšęs kuro filtras sutrikdo degalų srautą. Tai reiškia, kad variklis negauna pakankamai degalų, kad galėtų dirbti optimaliai. Šis degalų trūkumas gali pasireikšti keliais būdais, tiesiogiai veikiančiais važiavimo ekonomiškumą:
- Sumažėjusi variklio galia: Kai variklis negauna pakankamai degalų, jis negali išvystyti visos savo galios. Tai reiškia, kad norint palaikyti tam tikrą greitį, ypač įkalnėje ar atliekant lenkimo manevrą, reikės stipriau spausti akceleratoriaus pedalą. Didesnis akceleratoriaus paspaudimas tiesiogiai reiškia didesnes degalų sąnaudas.
- Prastesnis įsibėgėjimas: Dėl degalų trūkumo automobilio įsibėgėjimas tampa lėtesnis ir ne toks dinamiškas. Norint pasiekti norimą greitį, tenka ilgiau spausti akceleratorių, taip eikvojant papildomus degalus.
- Netolygus variklio darbas: Užsikimšęs filtras gali sukelti degalų tiekimo svyravimus, dėl ko variklis dirba netolygiai, „trūkčioja“. Šis netolygus darbas, ypač esant didesnei apkrovai, verčia variklį dirbti neefektyviai, o tai atsiliepia degalų sąnaudoms.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: Visos aukščiau išvardintos problemos sukelia vieną pagrindinį efektą - padidėja degalų sąnaudos. Variklis dirba sunkiau, kad atliktų tą patį darbą, todėl sunaudojama daugiau degalų. Tai gali sudaryti iki 4 proc. ar net daugiau, priklausomai nuo filtro užterštumo laipsnio.
Be tiesioginės įtakos degalų sąnaudoms, užsikimšęs kuro filtras gali sukelti ir rimtesnių, brangiai kainuojančių problemų:
- Purkštukų užsikimšimas: Jei filtras yra labai užterštas, jis gali praleisti smulkius nešvarumus, kurie gali užkimšti degalų purkštukus. Tai ne tik sutrikdo degalų purškimo tikslumą, bet ir gali sukelti pačius purkštukų gedimus, kurių remontas yra brangus.
- Degalų siurblio ir kitų variklio komponentų pažeidimai: Teršalai, patekę į aukšto slėgio siurblį arba tiesiai į purkštuvus, gali juos pažeisti. Taip pat gali būti pažeisti stūmokliai, vožtuvai bei kiti variklio elementai, ant kurių nusėda sudegusios teršalų liekanos. Kuro kokybei yra labai jautrūs varikliai su išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvais, DPF filtrais arba deguonies davikliais. Netinkama išmetamųjų dujų sudėtis sukelia nuosėdų kaupimąsi ir dar blogesnį variklio darbą.
- Korozija: Pažeistas kuro filtras nesugeba išvalyti kuro nuo vandens dalelių, o tai sukelia variklio komponentų koroziją.
Kaip nustatyti kuro filtro susidėvėjimą ir kada jį keisti?
Kuro filtro susidėvėjimo požymiai gali būti įvairūs ir ne visada akivaizdūs iš karto. Vienas pirmųjų kuro filtro susidėvėjimo požymių tai sunkus variklio užvedimas. Tai ypač liečia dyzelinius variklius, kurių užvedimas žiemą gali sukelti nemažai problemų. Daugelyje atvejų taip pat pasirodo juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio, kuris sako apie netinkamą degalų-oro mišinio sudėtį. Tačiau kur kas pavojingesni yra požymiai susiję su netinkamu variklio darbu. Užsikimšęs kuro filtras gali pabloginti akseleratoriaus pedalo darbą, sumažinti variklio galią bei įtakoti netolygų variklio darbą. Variklio trūkčiojimas yra pastebimas didelės apkrovos metu, pvz. kylant į kalną arba lenkimo manevro metu. Kai kuriose situacijose variklis gali gesti tuščioje eigoje, pvz. privažiuojant prie sankryžos, o tai gręsią stabdžių ir vairo stiprintuvo veikimo praradimu. Kitu požymiu, kuris turėtų paskatinti patikrinti kuro filtro būklę, tai degančios variklio alyvos smarvė.
Kaip pakeisti mašinos kuro filtrą [AUTODOC PAMOKA]
Automobilių gamintojų rekomendacijos dėl kuro filtro keitimo dažnumo yra labai skirtingos. Vieni rekomenduoja keisti kuro filtrą jau po 30 tūkstančių kilometrų, kiti nurodo žymiai ilgesnį intervalą, net iki 120 tūkstančių kilometrų. Tokius ilgus intervalus tarp keitimų dažniausiai nurodo japonų markės. Taigi, kaip dažnai reikia keisti kuro filtrą? Protinga rida yra apie 50-70 tūkstančių kilometrų. Geros kokybės kuro filtras, t.y. kiekvienas pagamintas PURRO, turi be problemų atlaikyti tokią ridą. Atsižvelgus į tai, kad kuro filtro keitimo kaina nėra labai aukšta, keitimo termino sutrumpinimas per daug nepaveiks transporto priemonės savininko kišenės.
Specialistai rekomenduoja keisti kuro filtrą prieš rudens-žiemos sezoną. Žema temperatūra yra ypač kenksminga dyzelinui, kuriame susidaro sunkios frakcijos užkemšančios filtrą. Šaltyje iš dyzelino išsiskiria parafinas dribsnių arba kristalų pavidalu ir jie patenka į kuro filtrą. Papildomai, dėl žemos temperatūros poveikio, degalai tampa drumsti ir bako apačioje susidaro nuosėdos, primenančios pervirusią košę. Dėl šios priežasties iš žieminių kuro yra pašalinama dalis parafino angliavandenilių ir yra pridedami priedai mažinantys šalto filtro blokavimo temperatūrą (CFPP).
Reguliarus kuro filtro tikrinimas ir keitimas yra nebrangi, bet esminė transporto priemonės priežiūros dalis, kuri padeda užtikrinti sklandų variklio veikimą, išvengti brangių gedimų ir, svarbiausia, palaikyti gerą važiavimo ekonomiškumą. Ignoruojant šią smulkią, bet svarbią detalę, galite ne tik padidinti degalų sąnaudas, bet ir rizikuoti rimtai sugadinti variklį. Todėl, verta atkreipti dėmesį į kuro filtro būklę ir jį laiku keisti.
tags: #ar #turi #itakos #vaziavimo #ekonomiskumui #nepakeisti
