Distiliuotas Vanduo: Mitai, Tiesos ir Pavojai
Socialiniuose tinkluose ir internete vis dažniau pasirodo diskusijų apie distiliuoto vandens vartojimą, kurios kelia nemažai klausimų ir neaiškumų. Kai kurie tvirtina, kad vanduo iš čiaupo yra teršiamas toksiškomis medžiagomis, todėl organizmą reikia "valyti" distiliuotu vandeniu. Kiti, atvirkščiai, perspėja apie distiliuoto vandens žalą. Šiame straipsnyje sieksime išsiaiškinti, kas yra distiliuotas vanduo, kokios jo savybės, kokie mitai su juo susiję ir ar tikrai verta jį vartoti.
Kas yra distiliuotas vanduo?
Distiliuotas vanduo - tai vanduo, kuris buvo išvalytas taikant distiliavimo metodą. Šio proceso metu vanduo yra kaitinamas iki virimo temperatūros, o susidarę garai surenkami ir kondensuojami atgal į skystį.
Svarbu pažymėti, kad distiliuotas vanduo skiriasi nuo kitų valyto vandens rūšių. Pavyzdžiui, filtruotas vanduo paprastai praleidžiamas per tam tikras membranas, kurios sulaiko dideles daleles, bet dažnai praleidžia mineralus. Dejonizuotas vanduo - tai vanduo, iš kurio pašalinti jonai, tačiau gali likti kitų medžiagų.
Kodėl vanduo organizmui svarbus?
Pasaulyje, pasak profesoriaus Istvano Mathe, vos kelios valstybės galėtų pasigirti tokiomis geros kokybės vandens išteklių atsargomis, kokias turi Lietuva. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo - iki trijų ketvirtadalių. Jis dalyvauja visuose organizmo procesuose: medžiagų apykaitoje, deguonies ir maisto medžiagų pernešime, jų pasisavinime bei šalinime, raumenų tonuso palaikyme, kūno temperatūros reguliavime. Be vandens žmogus galėtų išgyventi tik apie dvi savaites. Smegenys greitai reaguoja į net nedidelį vandens trūkumą - krenta kraujospūdis, pakinta širdies ritmas, sulėtėja mąstymas, apima mieguistumas, atsiranda galvos, akių skausmai. Organizmas siunčia troškulio signalus, tačiau daug žmonių nesugeba atskirti troškulio nuo alkio ir vietoje to, kad atsigertų - pavalgo, taip dar labiau sumažindami vandens resursus. Nors žmogaus kūne yra daug vandens, organizmas negali sukaupti jo atsargų, todėl jos turėtų būti nuolat papildomos.
Dauguma žmonių vartoja per mažai skysčių. Nors sakoma, kad per dieną reikėtų suvartoti du litrus vandens, toks skaičiavimas yra labai apytikslis. Tinkamiau būtų skaičiuoti kūno masę kilogramais dauginant iš 0,03 (pvz., 60 kg sveriančiam žmogui reikėtų suvartoti 1,8 l vandens). O sunkesniems nei 80 kg žmonėms ši formulė netaikoma, jiems per dieną reikėtų suvartoti 2,5 l vandens. Kiekis turėtų būti didesnis, jei karšta, žmogus dirba fizinį darbą, sportuoja.
Rekomenduojama skysčių išgerti ryte vos atsikėlus ir gurkšnoti visą dieną. Tai gali būti ir vanduo, ir šviežiai spaustos sultys, ir įvairios žolelių arbatos, skystos sriubos. „Saldinti, energiniai gėrimai, kava, juodoji ar žalioji arbata nėra sveiki gėrimai - jie apkrauna organizmą, o šalindamas juose esančias medžiagas organizmas išeikvoja dar daugiau vandens, tad jų vertėtų vengti“, - sakė specialistas. Taip pat nepatariama gerti itin šalto vandens. Normali organizmo temperatūra yra 36,5-37°C, tad išgėrus šalto vandens, organizmui reikia eikvoti energiją jį šildyti - vanduo lieka skrandyje tol, kol tampa tinkamos temperatūros, ir tik tada patenka į kraują. Reikėtų gerti prieš valgį (likus bent 20-30 min.), o ne pavalgius. „Kitu atveju vanduo tiesiog telkšo ant maisto, praskiedžia skrandžio sultis ir trikdo virškimą“, - sakė jis.
Mitai apie distiliuotą vandenį ir jo poveikį organizmui
Nors kai kurie socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose, pardavinėjančiuose vandens distiliatorius, teigia, kad distiliuotas vanduo yra "tuščias" ir "traukia" toksinus iš organizmo, gydytojai perspėja, kad toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas.
Mitas: Distiliuotas vanduo "detoksikuoja" organizmą.Realybė: Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad distiliuotas vanduo turėtų ypatingų "detoksikuojančių" savybių. Žmogaus organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus (kepenys, inkstai), ir jie veikia nepriklausomai nuo vandens rūšies. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, mitas apie organizmo išvalymą distiliuotu vandeniu į viešąją erdvę grįžta kas keletą metų: „Bet organizmo plauti nereikia, jam viskas yra gerai.“
Mitas: Distiliuotas vanduo "išplauna" visus mineralus iš organizmo.Realybė: Kai į organizmą patenka distiliuoto vandens, kuris neturi jokių jonų, mikroelementai iš žarnyno ląstelės vidaus plūste plūsta į tą vandenį, nes turi išlyginti atsiradusį disbalansą. Nors viskas pirmiausia pradeda vykti žarnyne, vėliau į balanso atkūrimo procesą įsitraukia visas organizmas. „Žarnyno ląstelėse nebėra jokių jonų, todėl iš kraujo viskas pradeda plūsti į žarnyno ląsteles, iš žarnyno ląstelių vėl į tą distiliuotą vandenį“, - aiškina gydytoja. Pasak jos, jei žmogus gertų tik distiliuotą vandenį, jis galėtų mirti per 3-4 dienas. Distiliuotas vanduo iš esmės yra nuodas. Su juo tikrai labai paprasta prisižaisti ir tikrai nereikėtų jo vartoti“, - įspėja gydytoja.
Mitas: Virintas vanduo yra tas pats, kas distiliuotas.Realybė: Vandens virinimas sunaikina bakterijas, tačiau nepašalina mineralų ir kitų ištirpusių medžiagų. Tomas Kravec, vandens kokybės ekspertas, teigia, kad „Aukšta temperatūra nužudo virusus, bakterijas ir pirmuonis, tačiau neišvalo vandens, tad toks vanduo būtų naudingas tik ypatingos padėties atveju, jei pavyzdžiui, tektų gerti vandenį iš ežero.“
pH Balansas: Kodėl jis svarbus?
pH - tai vandenilio jonų koncentracijos matas, rodantis, ar terpė yra rūgšti, neutrali ar šarminė. Mūsų organizme pH balansas - tarsi subtilus mechanizmas, užtikrinantis, kad visos sistemos veiktų darniai. Kai pH reikšmės pasislenka nuo normos ribų, gali sutrikti organizmo funkcijos, atsirasti odos problemų, sudirgimų ar net infekcijų.
- pH skalė: 0-6,9 - rūgštinė terpė; 7 - neutrali terpė (pvz., grynas distiliuotas vanduo); 7,1-14 - šarminė terpė.
- Skirtingos kūno vietos - skirtingas pH:
- Kraujas: pH 7,35-7,45 (labai svarbus stabilumas).
- Oda: natūralus pH apie 5,5 (rūgštinis apsauginis sluoksnis).
- Makštis: pH 3,8-4,5 (rūgštinė terpė apsaugo nuo infekcijų).
- Skrandis: pH 1,5-3,5 (itin rūgštus virškinimui).
pH balansas organizme yra gyvybiškai svarbus - jis lemia medžiagų apykaitą, organų veiklą ir imuninės sistemos atsparumą. Nepakankamas skysčių vartojimas, netinkama mityba, stresas gali sutrikdyti šį balansą. Todėl svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, ir rinktis subalansuotą mitybą.
Vandens kokybė: Ką gerti?
Populiariausias - vanduo iš čiaupo bei butelių. Tačiau, pasak T. Kravec, šie variantai nėra sveikiausi. Vanduo iš čiaupo gali būti užterštas kalkėmis, įvairiomis neorganinėmis mineralinėmis medžiagomis, mikrobiologiniais bei toksiniais teršalais, tokiais kaip virusai, bakterijos, pirmuonys, sunkiaisiais metalais, pesticidais, nitritais bei nitratais. Nors tiekėjai reguliuoja tik leistinas jų normas, o ne visiškai pašalina, VMVT teigimu, Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo nevirintą. Rizika išauga, jei vanduo tiekiamas iš smulkiųjų vandenviečių ar privačių šulinių, kurių kokybė nėra reguliariai tikrinama.
Sveikiausia, anot T. Kravec, gerti kuo grynesnį, t.y. kuo mažiau kietųjų dalelių turintį vandenį. Taip išvalyti gali distiliatorius arba atvirkštinės osmozės filtras. Distiliatorius vandenį verda, o susidariusius garus surenka į atskirą indą. Atvirkštinės osmozės metu vanduo leidžiamas per specialią membraną su itin mažomis poromis - pro jas praeina tik vanduo, o jame ištirpusios medžiagos ir kiti priedai lieka. Distiliatorius išvalo vandenį visiškai, naudojant atvirkštinės osmozės filtrą, kietųjų dalelių lieka, tačiau skaičius yra itin mažas. „Taip gerai vandens neišvalo joks kitas rinkoje esantis filtras“, - tikino pašnekovas.
Tačiau, kaip minima vandens-filtras.lt, distiliuotas vanduo - surinkti ir atvėsinti vandens garai, kuriuose nėra jokių mineralinių medžiagų. Tokį vandenį žmogaus organizmas prastai pasisavina bei ne tik neturi jokių teigiamų savybių, o kartu ir išplauna iš organizmo visas mineralines medžiagas. Didelė problema gali būti ir distiliuoto vandens laikymas. Kadangi toks tipo išgrynintas vanduo gali ištraukti mineralus iš bet ko, su kuo jis liečiasi, egzistuoja didelė tikimybė, kad iš plastikinių indų, kuriuose jis dažniausiai laikomas, distiliuotas vanduo pritrauks plastiko daleles, kurios nuodingos žmogaus organizmui. Remiantis tyrimais, jeigu organizmas negauna reikiamo kiekio mineralų bei žmogus nuolat vartoja nesubalansuotą mitybą - tai ilgainiui gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus. Tad, patartina distiliuoto vandens vengti, o vietoje jo rinktis filtruotą. Mat šis nepašalins naudingųjų mineralų ir nesukels sveikatos sutrikimų.
Kas nutiktų, jei negertumėte vandens? - Mia Nacamulli
Vakcinos, Fluoridas ir Chloras: Ar verta nerimauti?
Įrašai socialiniuose tinkluose dažnai sieja distiliuoto vandens vartojimą su organizmo apsauga nuo "toksiško" fluoro, chloro ir vakcinų. Tačiau moksliniai tyrimai pateikia kitokį vaizdą.
Vakcinos: Baiminantis dėl vakcinų keliamos žalos, kai kurie asmenys įsitikinę, kad vakcinose gausu sunkiųjų metalų, kurie kenkia žmogaus organizmui. Tačiau pagrindiniai metalai, dėl kurių nerimaujama - aliuminis ir gyvsidabris - yra naudojami kaip adjuvantai (pagalbinės medžiagos), padedančios organizmui sukurti pakankamai stiprų imuninį atsaką. Aliuminis yra labiausiai Žemėje paplitęs sunkusis metalas, jo randama vandenyje, ore ir maiste. Kūdikiai gauna didesnį kiekį aliuminio iš motinos pieno nei jo yra vakcinose. Timerosalis - gyvsidabrio turintis konservantas, naudotas vakcinose, yra etilo gyvsidabrio junginys, kuris nėra toksiškas, priešingai nei metilo gyvsidabris. Dėl neigiamos visuomenės nuomonės jo naudojimas daugelyje vakcinų buvo sustabdytas.
Fluoras ir Chloras: Fluoras yra druskų mineralas, randamas jūroje ir gėlame vandenyje, svarbus dantų sveikatai. Tačiau didelės jo dozės gali būti neurotoksinės ir sukelti sveikatos sutrikimus. Chloras naudojamas kaip dezinfektantas vandenyje, siekiant sunaikinti virusus ir bakterijas. Tačiau, dėl savo dezinfekuojančių savybių, jis gali sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus ar net šlapimo pūslės vėžį. Vis tik, abu cheminiai elementai vandenyje nėra pavojingi, jei yra tinkamai sureguliuotos normos. Jei negalime būti užtikrinti vandens kokybe, rekomenduojama gerti filtruotą vandenį.
Distiliuotas vanduo techninėms reikmėms
Nors distiliuotas vanduo nėra rekomenduojamas kaip pagrindinis geriamojo vandens šaltinis, jis turi daug privalumų techninėse ir laboratorinėse srityse. Jis naudojamas medicininėje įrangos sterilizavimui, inhaliatoriuose, kai kuriuose medicininiuose tirpaluose, automobilių akumuliatorių pildymui, lyginimo prietaisams.
Išvados
Distiliuotas vanduo, dėl savo ypatingo grynumo, yra nepakeičiamas tam tikrose techninėse ir medicininėse srityse. Tačiau, kalbant apie žmogaus sveikatą, gydytojai ir specialistai vieningai sutaria: distiliuotas vanduo nėra tinkamas kaip pagrindinis kasdieninio vartojimo gėrimas. Jo vartojimas gali sukelti mikroelementų trūkumą, sutrikdyti organizmo elektrolitų balansą ir netgi kelti pavojų gyvybei, jei jis vartojamas ilgą laiką. Svarbu atskirti faktus nuo mitų ir rinktis saugius, patikrintus vandens šaltinius, kurie aprūpina organizmą ne tik skysčiais, bet ir gyvybiškai svarbiais mineralais. Vietoj abejotino "detokso" distiliuotu vandeniu, geriau pasirūpinti pakankamu švaraus, kokybiško vandens vartojimu ir subalansuota mityba.
tags: #distiliuotas #vanduo #pasekmes
