Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Teisių Filtrai: Gairės Verslui

2021-ieji metai Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui (MVĮ) yra itin palankus metas savo intelektinės nuosavybės (toliau - IN) portfelio peržiūrai, įvertinimui ir tinkamos apsaugos įgyvendinimui. Viena iš pagrindinių priežasčių - Europos Komisijos ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) aktyviai vykdomi pilotiniai projektai, skirti suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms jų intelektinės nuosavybės apsaugai. Šios iniciatyvos, tokios kaip „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ (MVĮ fondas), suteikia galimybę ženkliai sumažinti su IN registravimu ir valdymu susijusias išlaidas, taip paskatindamos verslą drąsiau investuoti į inovacijas ir kūrybinius sprendimus.

Europos Sąjungos vėliava su intelektinės nuosavybės simboliais

MVĮ Fondo Projektas: Finansinė Parama IN Apsaugai

Europos Komisijos ir EUIPO iniciatyva vykdomas MVĮ fondas, kuris tęsiamas ir 2024 metais, yra skirtas padėti Europos Sąjungoje įsteigtoms mažoms ir vidutinėms įmonėms apsaugoti ir efektyviai valdyti savo intelektinę nuosavybę. Šis projektas suteikia galimybę kompensuoti nuo 50% iki 90% su IN susijusių paslaugų ir mokesčių.

Paramos Kryptys ir Dydžiai

Finansinė parama teikiama Europos Sąjungoje įsteigtoms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, vykdančioms ekonominę veiklą. Finansavimas skiriamas ir labai mažiems verslams, įskaitant veikiančius pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitas veiklos formas. Nebūtina būti ir PVM mokėtoju. Paraiškas MVĮ fondui gali teikti įmonės savininkas, įgaliotas darbuotojas arba jų vardu veikiantis įgaliotas išorės atstovas.

Vienai įmonei skiriama maksimali kompensacija gali siekti iki 6630 eurų, jei įmonė nusprendžia teikti paraiškas visiems siūlomiems „čekiams“ (kuponams) gauti:

  • 630 eurų - skiriama turimos intelektinės nuosavybės įvertinimo paslaugai „IP Scan“.
  • 1000 eurų - prekių ženklams ar dizainui registruoti (ES lygiu).
  • 3500 eurų - patentams registruoti (nacionaliniu lygiu).
  • 1500 eurų - Bendrijos augalų veislėms registruoti.

Kompensacijų dydžiai gali skirtis priklausomai nuo registracijos tipo ir teritorijos:

  • 90% už intelektinės nuosavybės portfelio audito paslaugą („IP Scan“).
  • 75% prekių ženklų ar dizainų padavimo ir registracijos mokesčių nacionaliniu, regioniniu ir ES lygiu.
  • 50% nacionalinės patentų apsaugos.
  • 50% prekių ženklų ir dizaino mokesčių už ES ribų (tarptautinėms paraiškoms).

Su šiuo kuponu skiriamos šios kompensacijos:

  • 75% ES prekių ženklo ir (arba) dizaino paraiškos mokesčių, papildomų klasės mokesčių ir ekspertizės, registravimo, paskelbimo ir paskelbimo atidėjimo mokesčių.
  • 75% nacionalinio ar regioninio prekių ženklo ir (arba) dizaino paraiškos mokesčių, papildomų klasės mokesčių ir ekspertizės, registravimo, paskelbimo ir paskelbimo atidėjimo mokesčių.
  • 50% prekių ženklo ir (arba) dizaino paraiškos bazinių mokesčių, nurodymo mokesčių ir vėlesnių nurodymo mokesčių už ES ribų.

„IP Scan“ Paslauga: IN Auditas ir Strategija

„IP Scan“ paslauga yra itin vertinga priemonė, skirta nustatyti įmonės intelektinę nuosavybę ir suteikti patarimus dėl jos apsaugos ir efektyvaus valdymo. Ši paslauga apima visus IN aspektus: prekių ženklus, gaminių dizainą, išradimus, autorių teises, komercines paslaptis, sutartis ir kitus konkrečiam verslui aktualius IN apsaugos objektus.

Paslaugos metu specialistai:

  • Nustato įmonės intelektinį turtą.
  • Įvertina jo apsaugos galimybes.
  • Sukuriamaintelektinės nuosavybės apsaugos, registravimo ir valdymo strategiją.
  • Suteikia patarimus, kaip elgtis pažeidimų atveju, kaip nepažeisti kitų asmenų IN teisių, kaip gauti naudos iš turimos IN.

„IP Scan“ paslauga ypač naudinga, kai trūksta žinių, ką, kaip ir kur verslui reikia apsaugoti. Paslaugą teikiantys ekspertai įvertina verslo modelį, produktus ir (arba) paslaugas, sukurdami individualizuotą IN apsaugos strategiją. Taip pat paslauga gali būti skirta peržiūrėti jau turimą IN portfelį ir pateikti rekomendacijas dėl jo tolesnio vystymo.

Diagrama, iliustruojanti IP Scan paslaugos etapus

Paraiškų Teikimo Tvarka ir Laikotarpiai

Paraiškas MVĮ fondo paramai įmonės gali teikti iki 2024 m. gruodžio 6 d. Lėšų kiekis šiame projekte yra ribotas - 2024 metams iš viso skirta 20 mln. eurų. Todėl norinčius pasinaudoti projekto teikiama finansine parama raginama nesudelsyti.

Pagrindiniai žingsniai siekiant gauti kompensaciją:

  1. Elektroniniu būdu pateikti ESINT paraišką dėl finansavimo. Paraiškos forma randama EUIPO (ESINT) svetainėje.
  2. Gauti EUIPO sprendimą suteikti finansavimą.
  3. Per 30 dienų pateikti paraišką dėl prekių ženklo ar dizaino registracijos arba susitarti dėl „IP Scan“ paslaugos suteikimo.
  4. Sumokėjus už paslaugą ar registraciją, kreiptis į EUIPO dėl kompensacijos išmokėjimo. Tai taip pat daroma elektroniniu būdu, nuoroda pateikiama EUIPO sprendime dėl finansavimo.

Paraiškos tenkinamos pagal pateikimo pirmumą („first come, first served“), todėl svarbu neprašvilpinti paraiškų teikimo laikotarpio pabaigai. Jeigu paraiška būtų atmesta, ją galima teikti kito laikotarpio metu. Tačiau viena įmonė gali teikti tik vieną paraišką vienos paslaugos tikslais (pvz., viena paraiška prekių ženklų ir (arba) dizaino registravimo mokesčio kompensavimui, tačiau vienu metu galima prašyti kelių prekių ženklų ar dizainų registravimo mokesčio kompensavimo, neviršijant bendros 1500 EUR paramos sumos, ir viena paraiška dėl „IP Scan“ paslaugos dalinio kompensavimo).

Finansavimas teikiamas tik dėl tų prekių ženklų ar dizaino registracijos paraiškų, kurios pateiktos po EUIPO sprendimo skirti finansavimą dienos. Todėl būtina pradėti nuo finansavimo paraiškos pateikimo EUIPO.

Intelektinė Nuosavybė: Kas Tai Ir Kodėl Svarbu?

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.

Intelektinė nuosavybė (IN) - tai teisės, atsirandančios kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ar techninės veiklos rezultatus. Tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.

IN Saugomų Objektų Rūšys

Intelektinę nuosavybę sudaro kelios pagrindinės kategorijos:

  • Komercinės paslaptys: Informacija, kuri teikia įmonei konkurencinį pranašumą ir yra laikoma paslaptyje.
  • Autorių ir gretutinės teisės: Teisės į originalius kūrinius, išreikštus objektyvia forma (tekstai, fotografijos, iliustracijos, muzika, filmai, programinė įranga ir kt.). Nors registracija dažniausiai nereikalinga, realiame ginče svarbiausia - įrodymai. Gretutinės teisės siejamos su kūrinių panaudojimu per atlikimą, įrašus, transliacijas, filmų gamybą ir pan.
  • Pramoninė nuosavybė:
    • Dizainai: Gaminio išvaizda, forma, spalva. Dizainas gali būti saugomas 5 metus, pratęsiamas iki 25 metų. Neregistruojamas dizainas, nors jis komerciškai kritinis.
    • Prekių ženklai: Bet koks žymuo, leidžiantis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens. Svarbu: ženklas registruojamas, jei atitinka reikalavimus (pvz., turi skiriamąjį požymį ir nėra vien aprašomasis).
    • Patentai ir naudingieji modeliai: Išradimai, nauji techniniai sprendimai. Jeigu apsaugote savo išradimą, pavyzdžiui, naują gaminį, tik jūs turite teisę jį naudoti arba atgaminti. Niekas kitas negali jo kopijuoti arba atgaminti be jūsų leidimo. Kai apsaugote savo išradimą, užtikrinama gaminio kokybė ir yra aiški jo kilmė. Patentų biuras registruoja išradimus ir užtikrina jų apsaugą.
    • Puslaidininkių gaminių topografijos: Specializuota IN forma.
  • Geografinės nuorodos: Kilmė, reputacija, kokybė, susieta su vietove.

Kaip įregistruoti prekių ženklą elektroniniu būdu Lietuvoje?

Kodėl Svarbu Saugotis?

Apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia realų konkurencinį pranašumą:

  • Leidžia drąsiau investuoti į kūrimą, marketingą, plėtrą.
  • Suteikia galimybę ramiau viešinti tai, kas sukurta, be baimės, kad bus nukopijuota.
  • Generuoja papildomas pajamas (pvz., parduodant prekių ženklą ar produktą, suteikiant licencijas).
  • Padidina gaminio rinkos vertę ir palengvina investuotojų paiešką.
  • Apsaugo nuo nesąžiningų konkurentų ar kitų asmenų nesankcionuoto naudojimo.

Tinkama kūrinio apsauga garantuoja jo išskirtinumą, konkurencinį pranašumą. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

Kaip Registruoti Savo IN?

Prekių Ženklai ir Dizainai

Lietuvoje prekių ženklų ir dizaino registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras (VPB). Jei planuojate plėtrą už ES ribų, dažnai pasirenkama Madrido sistema, kurią administruoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO).

Prieš teikiant prekių ženklo ar dizaino registracijos paraišką, svarbu gerai atlikti „namų darbus“:

  • Žinoti, kam apsauga turi būti taikoma (pavadinimui, logotipui, formai, prekės pakuotei, spalvoms ar garsui?).
  • Nustatyti, kokioje teritorijoje apsauga yra reikalinga.
  • Jeigu tai prekių ženklas - kokioms prekėms ar paslaugoms jis bus naudojamas.
  • Labai svarbu įvertinti esamą situaciją ir riziką, kuri gali kilti dėl kitų asmenų pretenzijų, jog jūsų ženklas ar dizainas pažeidžia jų teises.

Situacijos bei rizikos įvertinimui geriausia kreiptis į profesionalą - advokatą ar patentinį patikėtinį.

Patentai

Patentų biuras registruoja išradimus ir užtikrina jų apsaugą. Tai reikalinga, kad pramoninės nuosavybės objektai negalėtų būti pasisavinti nesąžiningų konkurentų.

Autorių Teisės

Autorių teisių objektu laikomi originalūs kūriniai, išreikšti objektyvia forma. Nors registracija dažniausiai nereikalinga, realiame ginče svarbiausia - įrodymai. Autorių teisių politiką ir kolektyvinio administravimo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kolektyvinio teisių administravimo organizacijos Lietuvoje: LATGA (autorių teisės), AGATA (atlikėjai ir fonogramų gamintojai), AVAKA (audiovizualiniai kūriniai).

Schema, iliustruojanti skirtingų intelektinės nuosavybės tipų apsaugos laikotarpius

MVĮ: Esama Situacija ir Perspektyvos

Didžioji dalis verslų pasirūpina savo intelektinės nuosavybės turtu dar verslo pradžioje. Pastebima, kad keičiasi santykis tarp tų verslų, kurie savarankiškai pateikia prekių ženklų, dizaino ar išradimų paraiškas į Valstybinį patentų biurą (VPB), nuo tų, kurie naudojasi patentinio patikėtinio paslaugomis ir nori turėti profesionalų atstovą, padėsiantį ne tik tinkamai pateikti dokumentus į patentų biurą, bet ir, reikalui esant, atsakyti į ekspertų paklausimus bei atstovauti ginčuose.

Lietuvoje kasmet daugėja mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios siekia apsaugoti ir valdyti savo intelektinę nuosavybę. 2023 metais net 1119 tokių bendrovių pasinaudojo kompensacijomis, skirtomis prekių ženklų, dizaino ar išradimų registravimui, ir tai yra 15% augimas. „Tendencijos rodo, kad prieš kurį laiką dominavęs požiūris į intelektinės nuosavybės apsaugą kaip vien į didelių įmonių ir korporacijų reikalą keičiasi, o savo prekių ženklus bei kuriamus inovatyvius produktus imasi saugoti vis daugiau smulkių ir vidutinio dydžio verslų. Efektyviau tai daryti leidžia kompensacijų schema, padedanti mažosioms ir vidutinėms įmonėms padengti intelektinės nuosavybės registracijos išlaidas. Nuo 2021 m. veikiančio fondo parama galima pasinaudoti ir šiemet, kadangi sausio 22 d. startavo šiems metams skirtas fondo projektas“, - teigia I. Bendrai paėmus, prekių ženklų ir dizaino paraiškų tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra panašios. Paraiškų augimas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje ypatingai didelis.

Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Teisių Politika

Europos Sąjungoje intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra vienas iš svarbiausių ekonomikos variklių. Sektoriuose, kuriuose intensyviai naudojamos intelektinės nuosavybės teisės, generuojama apie 45 % ES BVP, t. y. apie 6,6 trln. eurų. Šiuose pramonės sektoriuose dirba apie 63 mln. žmonių, o tai sudaro 29 % visų ES darbo vietų. Dar 21 mln. darbo vietų yra susiję netiesiogiai. Sektoriai, kuriuose intensyviai naudojamos intelektinės nuosavybės teisės, sudaro 68 % viso ES eksporto ir labai prisideda prie prekybos pertekliaus.

Europos Komisija nuolat stengiasi stiprinti IN apsaugą ir kovoti su klastojimu. 2023 m. ES valdžios institucijos prie išorės sienų ir vidaus rinkoje konfiskavo apie 152 mln. suklastotų objektų, o jų apskaičiuota vertė buvo 3,4 mlrd. eurų. Tai rodo, kad ministrai iš visų valstybių narių keičiasi nuomonėmis dėl Europos Komisijos pateiktų su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių pasiūlymų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl bendrosios pozicijos. Taryba veda derybas su Europos Parlamentu, kad pasiektų bendrą sutarimą rengiantis galutinai priimti teisės aktus.

Brexit ir Jo Poveikis IN Teisėms

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (Brexit) turėjo įtakos ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES intelektinės nuosavybės teisės, įgytos iki 2020 m. gruodžio 31 d., automatiškai transformavosi į nacionalines JK teises (JK prekių ženklus, JK dizainus, JK augalų veisles). Pareiškėjai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pateikę ES intelektinės nuosavybės tarnybai paraiškas dėl ES prekių ženklo ar Bendrijos dizaino registravimo, tačiau iki minėto termino dar nebuvo atlikta registracija, turėjo 9 mėnesių terminą (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) tam, kad galėtų kreiptis į JK Intelektinės nuosavybės tarnybą pateikiant nacionalines paraiškas dėl tų pačių prekių ženklų ar dizainų registracijos Jungtinėje Karalystėje.

Autorių teisių srityje Brexit konceptualiai nepaveikė ES valstybių rezidentų ir JK rezidentų autorių teisių tolesnės apsaugos, kadangi JK yra visų svarbiausių autorių teisių apsaugą reguliuojančių tarptautinių sutarčių dalyvė. ES valstybių autorių ir kitų teisių subjektų teisės JK ir toliau bus saugomos pagal JK autorių teisę.

Intelektinė Nuosavybė Švietimo Sistemoje

Intelektinė nuosavybė yra svarbi ir švietimo sistemoje, ugdant sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas. Mokiniams aiškinama, kad intelektinė nuosavybė - tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas. Mokymosi procese susiduriama ir naudojamasi intelektinės nuosavybės produktais, todėl svarbu mokytis teisėtai naudotis interneto ištekliais, paisyti autorių teisių, tinkamai cituoti šaltinius ir suprasti programų licencijų sąlygas.

Taip pat aptariama, kada skaitmeniniu turiniu (pvz., muzika, filmais, knygomis, žaidimais, edukacinėmis programomis) galima naudotis nemokamai, o kada - reikia tą skaitmeninę priemonę įsigyti. Mokomasi atsakingai dalintis informacija virtualiojoje erdvėje ir atkreipiamas dėmesys, kad atsisiuntimas iš piratinių svetainių ar be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas.

Šis Europos Komisijos ir EUIPO projektas paskatina verslą skirti daugiau dėmesio savo intelektinei nuosavybei bei padaryti ją savo turto ir vertės dalimi. Tinkamai apsaugotos intelektinės nuosavybės vertė yra neabejotina, o dabartinės finansinės paramos galimybės leidžia tai padaryti lengviau ir pigiau nei bet kada anksčiau.

tags: #filtrai #europos #sajungos #intelektines

Populiarūs įrašai: