Filtravimas suspensijų: juodai balta sistema ir praktiniai patarimai vietoje
Efektyvus akvariumo filtravimas yra būtinas visuose akvariumuose. ar panašios kilmės akytą medžiagą, kurioje pasilieka įvairios šiukšlės ir atliekos. Laikant gyvavedes žuvis, puikiai tinka nedideli, mažo galingumo vidiniai filtrai, kurie perfiltruoja 1 - 2 kartus akvariumo tūrio vandens per valandą.
Reikėtų vengti labai galingų filtrų, kurie sukelia didelę srovę akvariumo viduje, prie ko dauguma gyvavedžių bėra pratę. Reiktų paminėti, kad nors ir turite filtrą savo akvariume, vistiek kas savaitę būtina nusiurbinėti dugną su atliekomis, kurių filtras nesurenka. Bet kurioje akvariumų parduotuvėje rasite tam skirtą įtaisą, kurie beje labai primityvus - žarna, kuri viename gale pritvirtinta prie kokakolos buteliuko formos vamzdžio. Valo ištirpusias žuvų atliekas, ypač amoniaką.
Rūgščioje terpėje amoniakas jonizuojamas į amonį, kuris nėra nuodingas. Tuo tarpu šarminiame vandenyje, amoniakas išlieka. Nitrosomonas bacteria, kuri gyvena visuose akvariumuose, susitvarko su amoniaku, kuris konvertuojamas į nitritus. Tuo tarpu Nitrobacter bakterija, kuri gyvena grunte ir ant kitų akvariumo paviršių, susitvarko su nitritais, konvertuodama juo į nitratus. Išskaidyti nitratai nėra toki nuodingi, nors yra įvairių žuvų, įvairiai reaguojančių į nitratų kiekį. Tada nitratai kartu su fosfatais (susidarę nuo žuvų išmatų) veikia kaip augalų trąšos.
Atrodytų viskas labai gražu, tačiau jei jūsų akvariumas nėra gausiai apsodintas augalais, o augalai nestiprūs ir sunykę, visas trąšas suvartos dumbliai, taip užklodami ne tik akvariumo stiklus, bet ir augalus. Pats efektyviausias būdas kontroliuojant nitratų ir fosfatų kiekį yra dalinis ~20% vandens keitimas, nusiurbiant nuo dugno atliekas kaip minėjome anksčiau. Visgi nėra vieningos nuomonės akvariumininkų tarpe, kiek gi vandens keisti ir kas kiek laiko, tačiau daugelis apsistoja prie ~20% vandens keitimo vieną kartą į savaitę. Niekada nelaukite, kol jūsų akvariume suvešės dumbliai. Paprasčiausiai bus per vėlu.
Bakterinis filtravimas vyksta ir tuose pačiuose vidiniuose filtruose (minėtuose aukščiau), tiek ir išoriniuose. Bakterijų kolonijos apsistoja filtro viduje (kempinėje ar kitoje medžiagoje), kur ir daro savo darbą. Taigi, kai plaunate akvariumą, jokiu būdu neplaukite kempinių po kranu, kitaip išžudysite taip reikalingas bakterijas. Akvariumų parduotuvėse yra galybė filtrų, atliekančių tiek mechaninį, tiek biologinį filtravimą. Specialūs jie tuo, kad bakterijos turi savo atskirą skyrių, o kempinės kitą. apribojamas aktyvuotos anglies naudojimu. Tai absorbuoja atliekas ant savo paviršiaus ir idealiai tinkamas išvalyti akvariumą nuo naudotų medikamentų, aišku, po gydymo.
Kartais kaip filtro papildu naudojamos baltos granulės - ceolitas. Jis naudojamas amoniako surinkimui, tačiau tik tuo atveju, jei vanduo nėra sūrus. Taigi apibendrinant, gyvavedžių akvariumui puikiai tiks apysilpnis vidinis filtras, plius kas savaitinis ~20% vandens keitimas, nusiurbiant gruntą. Labai kruopščiai plaunant filtravimo elementus iš jų pašaliname netik sukauptus nešvarumus, bet ir naudingąsias bakterijas, juo labiau jei plauname chloruotu ar karštu vandeniu. Nepamirškime tokio reiškinio, kaip „savaiminis“ filtravimo elementų išsivalymas, kuris vyksta kai susirinkę filtravimo elementuose nešvarumai „perdirbami“ ten gyvenančių bakterijų dėka sukeliamo azoto ciklo. Išoriniai filtrai išimtinai naudojami akvariumo vandens biologinei filtracijai ir be filtravimo elementų plovimo gali pakankamai ilgai dirbti.
Filtro naudojimosi instrukcijose rekomenduojame filtrus plauti kas tris mėnesius, tačiau filtrą reiktų plauti tik tuomet, kai atsiranda objektyvus poreikis pvz. sumažėjo vandens pompos efektyvumas. Filtravimo elementų plovimas vyksta sekančiai: dalį filtravimo elementų plauname akvariumo vandeniu, siekdami nuplauti stambius užterštumus, bet stengiantis išsaugoti filtro bakterijų kolonijas. Jei išoriniame filtre yra kampinės - plaunamos tik labiausiai užterštos, taip pat jas galima sukeisti vietomis, apatines perkelti į filtro viršų, viršutines į apačią. Aktyvuotos angles, zeolito, anglinės kempinės užpildai keičiami naujais kiekvieną kartą kai filtras yra plaunamas.
Giluminio filtravimo medžiagos: celiuliozė, diatomitinė žemė, perlitas, polimerinės dervos. Giluminio filtravimo dėka dalelės sulaikomos visoje filtro gylyje, o ne tik paviršiuje. Dažnai naudojami filtravimo skydai ar daugiasluoksniai įdėklai, leidžiantys veikti kelioms funkcijoms vienu metu: mechaninei, biologinei ir cheminiai filtracijai.
Skirtingos sistemos priklauso nuo akvariumo dydžio. Vidiniai filtrai paprastai naudojami mažesniems ir vidutiniams akvariumams, išoriniai - didesniems, apie 100 litrų ir daugiau. Pagrindinė taisyklė - filtro našumas turi būti pakankamas, pvz., 100 l akvariumui rekomenduojama, kad filtras per valandą apdorotų bent 300 l vandens. Pasirinkimas priklauso ne tik nuo dydžio, bet ir nuo žuvų skaičiaus bei jų biomasės.
Pradėdami nuo filtravimo medžiagos įvedimo į filtrą, geriausia patalpinti kitas bakterijų kultūras, kad biologinis ciklas startuotų iš karto. Vidinis filtras įjungiamas tik panardintas į vandenį. Išorinis filtras prieš paleidimą taip pat reikia apšlakstyti gerosiomis bakterijomis. Įrangos patikrinimai, valymo taisyklės ir saugos priemonės visada būtini siekiant sėkmingų rezultatų.
Priežiūros principai ir praktiniai patarimai
Vidiniai filtrai turi plauti kempines kas savaitę arba dažniau, priklausomai nuo žuvų kiekio ir filtro galingumo. Jei turime paprastą akvariumą su daug augalų, vienas mažo galingumo vidinis filtras gali atlikti tik mechaninį filtravimą, o biofiltracijos procesus atlieka augalai ir gruntas. Įvairūs gamintojai siūlo didesnio tūrio vidinius filtrus su papildomais biologinės filtracijos skyriais. Be filtravimo elementų plovimo išorinis filtras gali dirbti ilgiau.
Kaip filtravimo medžiagą naudoti bakterijų kultūras, kurios užtikrina tinkamą ekosistemos būklę - pradžioje būtina pripildyti filtravimo medžiagą gerosiomis bakterijomis ir tik tada įjungti filtrą. Tokia pradžios praktika sumažina žuvų šoko riziką ir greičiau įves geri subalansuota sistema.
Papildomos įžvalgos apie filtravimo technologijas
Pramoniniu filtravimo srityje dažnai pasitelkiami specialūs filtras ir kasetės, skirtos skirtingoms pramonėms, tačiau mūsų kontekste svarbiausia likti prie paprastų principų: mechaninis filtras sulaiko didesnes daleles, biologinis skatina bakterijų veiklą, o cheminis valdo specifines teršalų koncentracijas. Nelabai paviršinis giluminis filtravimas suteikia platesnį atskyrimą, o vakuuminis filtravimas - greitą filtravimo spartą. Tuo tarpu šaltasis ir karštas filtravimas yra labiau laboratoriniai metodai, kurie gali pasitarnauti specifiniuose tyrimuose ar tikslingose situacijose.
Be to, įtraukti į filtravimo sistemą ceolito ar aktyvintos anglies užpildai gali padėti sumažinti amoniako ir kitų teršalų lygį, o kai kurie filtrai su atskiromis biologinėmis kertelėmis užtikrina sklandų azoto ciklą. Taip pat būtina atsiminti, kad filtravimo medžiagos turi būti keičiamo pobūdžio ir keitimas turėtų būti atliekamas tik pagal filtrų instrukcijas, kad nepapulti į situaciją, kai nuostoliai bakterijų kolonijoms būtų pernelyg dideli.
Apibendrinant, gyvavedžių akvariumui puikiai tiks apysilpnis vidinis filtras, papildytas reguliarų vandens keitimą ir gruntą. Tačiau svarbu suvokti, kad filtrų tipai ir jų priežiūra turi būti pritaikyti konkrečiam akvariumo tipui, žuvų kiekiui ir augalų įvairovei. Teisingai pasirinktas ir reguliariai prižiūrimas filtras užtikrina švarų vandenį ir proporcingą žuvų sveikatą.
- Mechaninis filtravimas įstringančioms dalelėms gaudyti: pluoštinės arba kempinės užpildai.
- Biologinis filtravimas: bakterijų kolonijos kempinėse, keramikoje ir granuliuose.
- Cheminis filtravimas: aktyvintos anglies ir kitų užpildų naudojimas specifiniams teršalams sumažinti.
- Giluminis filtravimas: sulaikymo gylyje mechanizmas vietoje paviršiaus.
- Vakuuminis filtravimas: greitas išskyrimas didelių kiekių skysčių nuo dalelių.
tags: #filtravimas #suspensiju #juodai #balta
