Individuolių nuotekų valymo įrenginių atstumai nuo vandens telkinių Lietuvoje: teisės, praktika ir ginčų sprendimas
Privačiame sektoriuje individualius nuotekų valymo įrenginius (NVĮ) turi trečdalis Lietuvos nuosavų sklypų ir namų savininkų. Praktika rodo, kad, net ir turint nuotekų valymo įrenginius, jų savininkams vis kyla klausimų, kaip jais teisingai naudotis ir prižiūrėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi nuotekų valymo įrenginių statybai šalia kaimyninio sklypo, kokie atstumai turi būti išlaikomi ir ką daryti, jei kyla ginčų su kaimynais.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių veikimo principai
Biologiniame nuotekų valymo įrenginyje (BNVĮ) vyksta nuotekose esančių biologinių atliekų ir nuo jų susidarančio dumblo skaidymas į neorganines medžiagas. BNVĮ veikimo principas susideda iš kelių etapų: Įtekėjimo kamera: Tai pirmoji nuotekų kelyje, į kurią suteka dar neišvalytos buitinės nuotekos su jose esančiomis pašalinėmis medžiagomis. Čia nuotekos susimaišo su veikliuoju komponentu - dumblu. Aeracinė kamera: Nuotekos su dumblu nukeliauja į aeracinę kamerą, kurioje, dalyvaujant orui, nuotekas veikia bakterijos, skaidančios cheminius junginius į neorganines medžiagas. Antra nusodinimo kamera: Po antros nusodinimo kameros, kurioje nusėda dumblas, apvalytų nuotekų skystis nukreipiamas į išvalyto vandens kamerą. Išvalytos nuotekos tampa techniniu vandeniu ir praktiškai nėra kenksmingos aplinkai. Jas galima išleisti į gruntą, melioracinius griovius, naudoti gėlių laistymui, automobilių plovimui, tualetui. Švaresniam išvalymui išleidžiamas nuotekas galima filtruoti per drenažinį sluoksnį. Jei nėra galimybių išleisti išvalytas nuotekas į gruntą arba į griovius, tuomet įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras. Siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntinius vandenis, kaupimo rezervuarui būtina hidroizoliacija ir užtikrintas dugno ir sienelių sandarumas. Iš septikų, skirtingai nuo BVĮ, negalima išleisti į aplinką nuotekų vandens (pagal reglamentą).
Nauji reikalavimai dėl azoto ir fosforo
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai, individualiuose nuotekų įrenginiuose privaloma iki tam tikro lygio pašalinti azoto ir fosforo junginius. Nuotekos, judėdamos įtekėjimo vamzdžiu, nukeliauja į talpos įtekėjimo kamerą. Veiklusis dumblas irgi atkeliauja į įtekėjimo kamerą tuo pačiu metu. Bendras nuotekų-dumplo mišinys patenka į aeracinę kamerą. Joje darbuojasi bakterijos, skaidančios nuotekų ir dumblo mišinio organines medžiagas. Skaidymo metu dumblas sugeria taršias medžiagas; vyksta nitrifikacija, amonio druskos virsta neorganinėmis medžiagomis. Išvalytas nuotekų ir dumblo mišinys nukreipiamas į nusodintuvo skyrių. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą į gamtinę aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose gali likti tik nedidelis teršalų bei azoto ir fosforo junginių kiekis (azoto - iki 25 mg/l, fosforo - iki 5 mg/l).
Minimalūs atstumai ir STR reikalavimai
Planavimui būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Naujausias STR nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - 1 metras. STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo - 8 metrai. Iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio.
Pavyzdys: jeigu kaimynų namas stovi 2 m nuo tvoros, ribojančios sklypus, tuomet nuotekų valymo įrenginį reikės įrengti su 6 m atstumu nuo tvoros, taip išlaikant 8 m sanitarinę zoną. Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo, kad jis neprieštarautų dėl minimalių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas.
Gruntiniai vandenys, dirvožemio tipas ir infiltracija
Dirvos tipas - smėlingas ar molingas - turi didelę įtaką. Smėlingas gruntas palankus infiltracijai; molis gali sukelti problemas. Jei gruntiniai vandenys yra aukšti, gali būti naudojama nuotekų siurblinė pakeliant nuotekas į valymo įrenginį esant didesniam atstumu nuo gruntinių vandenų. Tokiu atveju gali būti įbetonuotas valymo įrenginys ir šalia įrengtas kontrolinis šulinėlis. Esant aukštam gruntiniam vandeniui, svarbu nustatyti srovės kryptį; jei ji nenustatoma arba nuolat keičiasi, filtracijos sistemos įrengti negalima.
Ką daryti, kai kyla ginčai su kaimynais
Jei kaimynas nereaguoja į prašymus ir manote, kad pažeistos Jūsų gyvenimo ir veiklos sąlygos, reikėtų kreiptis į teismą. Jei nepavyksta susitarti, būtina kreiptis į teismą. Taip pat svarbu laikytis teisiniuose aktuose nurodytų reikalavimų ir užtikrinti, kad įrenginio atstumas nuo kaimynų būtų tinkamai palaikomas.
Statyba ir leidimai
Nors STR reglamentuoja, kad nuotekų valymo įrenginiai priskiriami prie nesudėtingų statinių, nuo šių metų pradžios keitėsi jų įrengimo tvarka. Leidimas statyti II grupės nesudėtingą statinį (įskaitant NVĮ) reikalingas, jei statinys patenka į vieną iš STR 1.05.01:2017 teritorijų. Mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Taip pat svarbu išlaikyti 8 metrų atstumą iki kaimyno gyvenamojo namo sienos ir 15 metrų iki šachtinio šulinio ar artezinio gręžinio. Jei įrenginys statomas kartu su vandentiekio įvedimu, atstumas nuo vandentiekio įvado iki nuotekų valyklos turi būti ne mažiau kaip 7 metrai.
Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai. Jei reikia, gali būti naudojama papildoma hidroizoliacija ir atramų sistema, kad NVĮ atlaikytų gruntinį spaudimą. Taip pat atsakingi gali būti kvalifikuoti specialistai, pavyzdžiui UAB „Feliksnavis“.
Kontekstiniai patarimai praktikai
Prie vandens telkinių važiuojant automobiliu būtina atsižvelgti į pakrančių apsaugos juostas: jos draudžia motorinių transporto priemonių statymą arčiau kaip 25 m iki vandens krašto. Jei vandens telkinys saugomoje teritorijoje, atstumas turi būti ne mažiau kaip 50 metrų. Taip pat rekomenduojama laikytis žmonių saugumo ir gamtosaugos nurodymų, įskaitant atsakingą poilsį miške ir aplinkoje. Pavyzdžiui, laikytis laužų ir šiukšlinimo taisyklių, bei tinkamai rūpintis aplinka.
Bez atštakų pereinikiai teiginiai papildomi trumpais perėjimais, kad užtikrinti vientisą perėjimą tarp teminių dalių.
tags: #individulios #bio #valymos #sistemos #atstumas #nuo
