Kaip pasigaminti akvariumo filtrą: išsamus vadovas
Akvariumo filtravimo sistema yra gyvybiškai svarbi vandens gyvūnų gerovei užtikrinti. Ji ne tik išlaiko vandenį švarų, pašalindama mechanines priemaišas, bet ir sudaro tinkamą terpę naudingoms bakterijoms augti bei klestėti, taip padedant užbaigti azoto apykaitos ciklą. Vandens filtrai akvariumui - ne prabanga, o būtinybė, veikianti 24 valandas per parą. Šis straipsnis nagrinėja įvairius akvariumo filtrų tipus, jų veikimo principus, filtravimo medžiagas ir pateikia praktinių patarimų, kaip pasigaminti ar pasirinkti tinkamiausią filtrą jūsų akvariumui.
Akvariumo filtrų tipai ir jų paskirtis
Akvariumo filtrai paprastai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas, priklausomai nuo jų konstrukcijos ir veikimo principo:
Vidinis filtras: Šie filtrai tvirtinami siurbtukais prie stiklo akvariumo viduje. Jie yra optimalus pasirinkimas iki 200 litrų akvariumams. Dažniausiai jie nėra itin išvaizdūs, todėl stengiamasi juos paslėpti po akvariumo dekoracijomis ar augalais. Vidinis filtras yra paprastas įrenginys, sudarytas iš siurblio ir filtravimo medžiagos talpos. Jis pagerina vandens cirkuliaciją, sujudina vandenį, kad jis neužstovėtų, ir prisotina jį deguonimi. Pagrindinė šio filtro paskirtis - iš vandens išvalyti mechanines priemaišas, tokias kaip maisto likučiai, žuvų išmatos, dumblas, pūvančių augalų liekanos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mechaniniai vandens filtrai nėra skirti atliekoms skaidyti ar apdoroti. Kai kurių vidinių filtrų galvutės vandenį sujudina taip, kad girdimas burbuliavimas, kas gali būti nepageidautina, jei tame pačiame kambaryje kas nors miega.
Išorinis filtras: Nuo 200 litrų ir didesnio tūrio akvariumams būtinas išorinis filtras. Jis paprastai montuojamas po akvariumu arba spintelėje šalia jo. Išoriniai filtrai yra galingesni ir efektyvesni didesniuose akvariumuose. Jų veikimo principas panašus į vidinių, tačiau jie paprastai turi didesnę filtravimo medžiagos talpą ir galingesnį siurblį. Gamykliniai išoriniai filtrai, tokie kaip "Ada", "JBL", "Eheim", "Hagen", siūlo skirtingus parametrus skirtingiems akvariumo dydžiams. Kai kurie akvariumistai mano, kad išorinių filtrų gamyba gali būti neapsimokanti, atsižvelgiant į palyginti nedideles firminių filtrų kainas. Tačiau kiti teigia, kad pasigaminti išorinį filtrą taip pat lengva, kaip ir vidinį, nors tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Kaip pagrindinis konteineris rekomenduojama naudoti aukštą plastikinį kanistrą arba plataus skersmens sodo vamzdžio gabalėlį. Prieš pradedant naudoti, išorinį filtrą rekomenduojama išbandyti visą dieną, kad įsitikintumėte, jog kanistras yra visiškai sandarus.
Apatinis filtras (angl. Undergravel filter): Šis filtras yra tiesiai po akvariumo dugnu. Jis veikia naudojant specialų dirvožemį (gruntą). Vanduo praeina per smėlio ar panašų filtrą ir taip grubiai išvalomas. Apatinis filtras turi būti sumontuotas prieš žuvims apsigyvenant ir rezervuarui pripildant vandens. Norint pasigaminti tokį įrenginį, reikia siurblio, įprastų vamzdžių ir vamzdelių su skylutėmis bei kompresoriaus. Vanduo per jį praeina ir taip grubiai išvalomas.
Sumpas: Kai kurie akvariumistai rekomenduoja iškart gaminti sumpą, ypač didesniuose akvariumuose. Sumpas yra papildoma talpa, dažnai integruota į akvariumo spintelę, kurioje talpinamas filtras ir kita įranga. Tai leidžia paslėpti techninę įrangą ir padidina filtravimo pajėgumą. Tačiau kitiems sumpai nepatinka, jie neturi kur jų statyti arba nieko apie juos nesupranta.
Filtravimo procesai: mechaninis, biologinis ir cheminis
Veiksminga akvariumo filtravimo sistema susideda iš trijų pagrindinių etapų:
Mechaninis valymas: Šis etapas skirtas pašalinti stambias ir smulkias plūduriuojančias daleles, tokias kaip maisto likučiai, žuvų išmatos, pūvančių augalų liekanos ir kitos organinės atliekos. Vanduo pirmiausia praleidžiamas per šiurkščias filtravimo medžiagas, tokias kaip grubios kempinės, koralų nuolaužos ar porėta keramika. Jei vandenį su stambiomis priemaišomis iš karto praleistume per labai tankų filtrą, jis greitai užsikimštų. Mechaniniai filtrai pašalina drumstumą ir plaukiojančias daleles, kurios atsiranda dėl kompresoriaus ir akvariumo gyventojų judėjimo. Tačiau svarbu suprasti, kad mechaniniai filtrai nėra skirti atliekoms skaidyti ar apdoroti.
Biologinis valymas: Tai vienas svarbiausių filtravimo etapų, nes jame vyksta azoto apykaitos ciklas. Filtre veisiasi gerosios vandens bakterijos, kurios paverčia nuodingus amoniaką ir nitritus į mažiau kenksmingus nitratus. Tam, kad žuvų išmatos, pūvančios augalų liekanos ir kiti nešvarumai būtų suskaidyti, akvariume reikalingos gerosios bakterijos. Jos veisiasi filtro viduje esančiose filtravimo medžiagose, kurios sudaro tinkamą terpę jų augimui. Pratekėdamas pro filtrą vanduo atneša deguonies šioms bakterijoms. Negavusios deguonies bakterijos išmirs, o tai gali sukelti pavojingų medžiagų kaupimąsi vandenyje. Biologinį filtravimą atlieka specialūs keramikos užpildai, smulkesnės kempinės ar kitos porėtos medžiagos.
Cheminis valymas: Šis etapas skirtas pašalinti ištirpusias organines medžiagas, tokias kaip nitratai, fosfatai, chloras, taninai ir pašalinti blogą kvapą. Dažniausiai naudojamos cheminės filtravimo medžiagos yra aktyvuota anglis ir ceolitas. Aktyvuota anglis efektyviai sugeria chlorą, taninus ir nemalonius kvapus. Ceolitas puikiai sugeria amoniaką iš vandens. Nors kai kurie akvariumistai teigia, kad cheminis filtravimas nėra būtinas, ypač jei akvariume daug augalų, kurie gali absorbuoti ištirpusias chemines atliekas, jis gali būti naudingas sprendžiant specifines vandens kokybės problemas. Tačiau dauguma cheminių filtravimo medžiagų, pavyzdžiui, aktyvuota anglis, negali būti naudojamos pakartotinai ir jas reikia keisti naujomis. Kai kurių filtrų galėsite atsisakyti, jei į akvariumą pilsite jau filtruotą tyrą vandenį.
Filtravimo medžiagos: nuo lavos iki durpių
Filtravimo medžiagos pasirinkimas priklauso nuo filtro tipo ir jo paskirties. Toliau pateikiamos kelios populiariausios filtravimo medžiagos:
Lava ir keramzitas: Tai porėtos medžiagos, kurios puikiai tinka biologiniam filtravimui, nes jose veši naudingos bakterijos. Jų plotas ir tūris yra svarbūs parametrai.
Kempinė (putplastis): Tai pigi ir universali medžiaga, kuri gali veikti tiek kaip biologinis, tiek kaip mechaninis filtras. Ji gali būti bet kokios formos. Tačiau jos poros yra ideali terpė daugintis bakterijoms, o tai gali būti ir nepageidautina, jei jos pradeda veistis per greitai.
Filtravimo vata (sintetinis užpildas): Tai nebrangi ir patikima medžiaga, kurią galima daug kartų naudoti ir lengvai valyti. Ji tinkama mechaniniam filtravimui.
Biokamuočiai: Pagaminti iš plastiko, jie skirti biologiniam filtravimui.
Sukepintas stiklas: Dažniausiai parduodamas nedidelių rutuliukų pavidalu, tinkamas biologiniam filtravimui.
Ceolitas: Labai pigi medžiaga, efektyviai sugeria amoniaką iš vandens.
Aktyvuota anglis: Dažnai naudojama cheminiam filtravimui, ypač su mažo skersmens granulėmis ir pakankamai porų.
Durpės: Natūrali ir efektyvi medžiaga, naudojama vandens pH ir GH mažinimui. Jos suteikia vandeniui šiek tiek gelsvo atspalvio, kas gali būti laikoma ir teigiamu veiksniu augintiniams. Vienas litras durpių gali perfiltrtuoti 70-100 litrų vandens, po to jas reikia keisti. Svarbu naudoti natūralias durpes be trąšų ar priedų.
Smėlis: Upės kvarcinis smėlis, gerai nuplautas ir išvirtas, taip pat gali būti naudojamas kaip filtravimo medžiaga.
Kaip pasirinkti tinkamą filtrą?
Renkantis akvariumo filtrą, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
Akvariumo tūris: Kaip minėta, vidiniai filtrai tinkami iki 200 litrų akvariumams, o didesniems rekomenduojami išoriniai filtrai.
Siurblio našumas: Rekomenduojama rinktis filtrą, kurio našumas yra bent 3-4 kartus didesnis nei akvariumo tūris. Pavyzdžiui, 100 litrų akvariumui rekomenduojamas filtras, kurio našumas yra bent 300-400 litrų per valandą. Tačiau svarbu suprasti, kad pompos našumo dalinimas pusiau ir tikėjimasis realaus efekto yra "iš piršto laužtas" teiginys. Realybėje filtravimo efektyvumą lemia ne tik pompos našumas, bet ir filtro tūris, filtravimo medžiagos kokybė ir jos užsikimšimo greitis.
Filtro tūris: Galingas siurblys be pakankamo filtro tūrio ir tinkamos filtravimo medžiagos yra mažai naudingas. Filtravimo medžiaga greitai užsikemša, sumažindama vandens srautą.
Valymo paprastumas: Renkantis filtrą, svarbu pasidomėti, ar jį lengva išardyti ir valyti. Valymo dažnumas priklauso nuo auginamų žuvų kiekio ir dydžio bei filtravimo medžiagos tūrio. Mažus filtrus teks skalauti kartą per savaitę, o dideles konstrukcijas - kartą per kelis mėnesius. Valydami filtrus, juos rekomenduojama apiplauti sename akvariumo vandenyje.
Energijos suvartojimas: Palaukite energijos suvartojimą ir palyginkite jį su kitais filtrais. Kai kurios modernios pompos, pavyzdžiui, DC tipo, leidžia elektroniniu būdu reguliuoti srautą ir energijos suvartojimą.
Tylus veikimas: Kai kurios pompos, pavyzdžiui, "Eheim", gali būti triukšmingos. Alternatyvos, tokios kaip "Tunze", yra ženkliai tylesnės ir vartoja mažiau elektros.
Pasigaminimo proceso ypatumai
Norint pasigaminti vidinį akvariumo filtrą, reikės plastikinio indo su dangteliu (pvz., grūdų laikymui), paprastos kempinės ar storos porėtos medžiagos, sandaraus vandens siurblio su tvirtinimo priemone, medžiagos biologiniam filtravimui (keraminiai žiedai, granulės ar vata) ir kelių siurbtukų su lipnia derva.
Pagaminto filtro išbandymas turėtų būti atliekamas atskirai, siekiant įsitikinti, kad jis sandarus ir tinkamai veikia. Jei gaminamas išorinis filtras, rekomenduojama naudoti aukštą plastikinį kanistrą arba plataus skersmens sodo vamzdžio gabalėlį.
Prieš paleidžiant naujai pagamintą filtrą, svarbu jo filtravimo medžiagą apšlakstyti specialiomis gerųjų bakterijų kultūromis, kurios užtikrins tinkamos akvariumo ekosistemos susidarymą. Vidinis filtras įjungiamas tik tuomet, kai jis būna panardintas atgal į vandenį.
Papildomi svarstymai: vieta ir įranga
Renkantis vietą akvariumui, svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių:
Spintelė: Spintelė, ant kurios stovės akvariumas, turi būti lygiu paviršiumi ir pakankamai tvirta, kad atlaikytų akvariumo svorį. Akvariumo ilgis neturėtų būti ilgesnis už spintelės ilgį.
Apšvietimas: Akvariumą reikia statyti toliau nuo lango, kad tiesioginiai saulės spinduliai neskatintų dumblių augimo ir nereglamentuotų vandens temperatūros. Švelnus rytinis ar vėlyvas popietinis saulės spinduliavimas, kai spinduliai nebešilti, yra priimtinas.
Akvariumo paruošimas: Naujai įsigytą akvariumą reikia kruopščiai išplauti, o jei leidžia dydis, dezinfekuoti su actu ir švaria kempinėle.
Gruntas ir pogruntis: Jei planuojate sodinti augalus, rekomenduojama naudoti pogruntį, kuris praturtins dirvožemį mineralinėmis medžiagomis. Gruntas (žvyriukas) prieš naudojimą turi būti gerai išplautas ir išvirtas, kad būtų dezinfekuotas. Grunto sluoksnis akvariume turėtų būti apie 5-6 cm.
Oro pompa: Oro pompa prisotina akvariumo vandenį deguonimi. Nors dauguma vidinių filtrų atlieka šią funkciją, oro pompa gali būti naudojama papildomai arba kaip alternatyva, jei filtro keliamas triukšmas yra nepageidautinas.
Šildytuvas ir termometras: Šildytuvas tvirtinamas netoli filtro, kad susidarytų šilto vandens cirkuliacija. Termometras lipinamas tolimiausiame kampe, kad būtų galima tiksliai nustatyti vandens temperatūrą. Dažniausiai rekomenduojama 26°C temperatūra.
Vandens pylimas: Pilant vandenį, rekomenduojama po dugnu padėti lėkštę, kad nebūtų sujaukiamas gruntas. Pilkite vandenį iki akvariumo viršaus likus apie 3 cm.
Gerųjų bakterijų įvedimas: Po vandens pripildymo, rekomenduojama įpilti gerųjų bakterijų, kurios padės sukurti gerą mikroflorą žuvims.
Kaip veikia akvariumo filtras? | Žuvų laboratorija
Išvada
Nors firminių akvariumo filtrų pasirinkimas rinkoje yra didelis, jų kainos gali būti nemažos. Pasigaminti savo akvariumo filtrą ne tik leidžia sutaupyti lėšų, bet ir suteikia galimybę geriau suprasti filtravimo procesus ir pritaikyti filtrą prie specifinių akvariumo poreikių. Svarbiausia - atidžiai planuoti, pasirinkti tinkamas medžiagas ir kruopščiai atlikti visus gamybos etapus, užtikrinant, kad filtras veiksmingai valytų vandenį ir palaikytų sveiką akvariumo ekosistemą.
tags: #kaip #pasigaminti #akvariumo #filtra
