Mąstymo Filtras: Kaip „Viskas arba Niekas“ Mąstymas Veda Į Nesėkmę

Kartais pastebime, kad save pagauname puolant į kraštutinumus - norime būti kategoriški, matyti pasaulį tik juoda arba balta, gerai arba blogai, viskas arba nieko. Toks mąstymo būdas, nors gali atrodyti kaip greitas ir aiškus būdas suprasti situacijas, iš tiesų yra žalingas ir gali turėti rimtų pasekmių mūsų gyvenimui. Šiame straipsnyje gilinsimės į vieną dažniausių mąstymo klaidų - „viskas arba nieko“ mąstymą, dar vadinamą juoda-balta arba poliarizuotu mąstymu. Tai yra viena iš kognityvinių iškraipymų, kurios gali nepastebimai paveikti mūsų savijautą, santykius ir net gyvenimo kryptį.

Kas yra „Viskas arba Niekas“ Mąstymas?

„Viskas arba nieko“ mąstymas, dar kitaip vadinamas juoda-balta arba poliarizuotu mąstymu, yra tendencija vertinti žmones, situacijas ar įvykius tik kraštutiniais terminais, nepaliekant vietos viduriniam keliui, atspalviams ar niuansams. Tai reiškia, kad viskas yra arba visiškai gerai, arba visiškai blogai, arba sėkmė, arba visiškas pralaimėjimas. Tokiame mąstymo modelyje nėra erdvės kompromisams, išimtis ar tarpinėms būsenoms.

Šis mąstymo būdas pasireiškia polinkiu viską skirstyti į kraštutinumus - „juoda“ ir „balta“. Žmogus, mąstantis tokiu būdu, jaučiasi visiškai nevykėliu, jei neatlieka kažko tobulai. Pavyzdžiui, jei žmogus siekė gauti sudėtingą darbą, tačiau jam nepasisekė, jis mano: „Nepaisant gerų mokslo baigimo pažymių, aš nesu pakankamai geras darbuotojas, o darbdavys sugebėjo tai įžvelgti“. Tai yra kraštutinė išvada, ignoruojanti visas galimai teigiamas aplinkybes ar asmens stipriąsias puses.

Juoda ir balta dėžės su rodyklėmis tarp jų

Kaip atpažinti „Viskas arba Niekas“ Mąstymą?

Vienas iš būdų atpažinti, kada įkrentate į šią mąstymo klaidą, yra atkreipti dėmesį į žodžius, kuriuos naudojate savo vidiniame dialoge. Dažniausiai tai bus žodžiai „viskas“, „nieko“, „visada“, „niekada“, „visi“, „niekas“. Šie žodžiai jau rodo, kad greičiausiai esate tame mąstymo modelyje. Tai dvi labai atskirtos kategorijos, kurių tarpe tarsi nebelieka jokios galimybės atrasti, kurti ar pasinaudoti tarpinėmis galimybėmis.

Pavyzdžiui, žmonės, kurie įkrenta į šią mąstymo klaidą, gali sakyti:

  • „Su manimi niekas nenori draugauti.“
  • „Aš visada vėluoju.“
  • „Aš niekada nepakilsiu karjeros laiptais.“
  • „Man visada nesiseka.“

Šie pasakymai yra ekstremalūs ir dažnai neatspindi realybės. Kodėl tai mąstymo klaida? Jei žmogus sako „aš niekada nepakilsiu karjeros laiptais“, jis galbūt jau yra pakilęs karjeros laiptais, padaręs žingsnį į tą karjeros poziciją, kurioje dabar yra. Jei Petras visada vėluoja, tai reiškia, kad Petras iš penkiasdešimties kartų, kuriuos atėjo į susitikimą, kiekvieną iš jų nors kiek pavėlavo. Tačiau greičiausiai Petras nevėluoja visada - jis turbūt vėluoja dažniausiai, arba, jei patikslinus, turbūt devynis kartus iš dešimties. Bet tai nėra „viskas arba nieko“. Pasakymas „man niekada nepasiseks“ įtraukia mus į mąstymo pinkles, kada galvojame, kad iš tiesų ateityje mūsų niekas nelaukia. Tad dauguma šių pasakymų ir tokių mąstymo modelių iš tiesų yra visiškai nelogiški.

Kodėl „Viskas arba Niekas“ Mąstymas Yra Žalingas?

Toks mąstymas nenuveda niekur arba, kitaip tariant, niekas negali iš jo gauti jokios realios naudos. Jis sukuria iliuziją, kad pats pasaulis yra juodas arba baltas, kad jame nėra jokių tarpinių atspalvių, nors iš tiesų jų yra labai daug. Tai reiškia nepanaudotas galimybes, kada jūs, išjungę šį mąstymą, galite eiti ta kryptimi, kuria norite. Tai atima galimybę rasti kompromisą tariantis su žmonėmis arba, galų gale, tariantis su savimi.

Ši mąstymo klaida gali sukelti įvairius neigiamus jausmus:

  • Nerimą: Nerimą, kad vis dėlto visi žmonės yra priešai, arba niekas su jumis nenorės draugauti. Iš tiesų, jei pagalvotumėte, kad nei vienas pasaulio žmogus - niekas - nenorės su jumis draugauti, būti jums artimas, geras, būtų neramu. Tačiau tai greičiausiai yra toli nuo realybės.
  • Bejėgiškumo jausmą: Kai jaučiamės negalintys nieko pakeisti, nes viskas yra arba visiškai gerai, arba visiškai blogai.
  • Liūdesį ir vienišumą: Šie jausmai dažnai lydi, kai pasaulis matomas tik juodomis spalvomis.
  • Egzaltaciją: Paradoksaliai, šis mąstymas gali nuvesti ir į ekstremalią, nors ir trumpalaikę, euforiją. Pavyzdžiui, mintys „visas pasaulis yra mano, uždirbsiu visus pinigus, padarysiu visus teisingus karjeros žingsnius“ gali sukurti iliuziją, kad einame keliu, kuriame nebus nei vienos klaidos. Tačiau tokia iliuzija ilgainiui subliūkšta, palikdama nusivylimą.

Žmonės, kurie dažnai naudoja „viskas arba nieko“ mąstymą, linkę subjektyvizuoti tai, kaip mato pasaulį, galvodami nenaudingai savo atžvilgiu. Jie arba labai nuvertina save, arba labai pervertina kitus.

Jei jaučiatės atsilikę gyvenime, tai pakeis jūsų požiūrį į viską!

Kognityviniai Iškraipymai ir „Viskas arba Niekas“ Mąstymas

„Viskas arba nieko“ mąstymas yra viena iš daugelio kognityvinių klaidų, kurias psichologijoje apibrėžiame kaip kognityvinius iškraipymus. Kognityvinis iškraipymas - tai įprastai žmogaus daromos mąstymo klaidos, skatinančios netikslų realybės interpretavimą ir stipriai (dažniausiai - neigiamai) veikiančios mūsų savijautą. Šios klaidos pasireiškia automatiškai, nesąmoningai ir yra būdingos visiems žmonėms.

Kitos dažnos mąstymo klaidos, kurios gali persidengti su „viskas arba nieko“ mąstymu:

  • Katastrofizavimas: Mažos klaidos galvoje išpučiamos iki didžiulių nelaimių. Vietoj realybės - gyvenimas lyg nuolatinė grėsmė. Galvojame, kad tai, kas atsitiks, mums bus nepakeliama, tragiška ir siaubinga. Pavyzdžiui: „Jei man nepavyks, tai bus baisu“, „Jei suklysiu - viskas sugrius.“
  • Minčių skaitymas: Darome išvadas apie kitų žmonių mintis, nors jie nieko nepasakė. Manome, kad žinome, ką galvoja kiti žmonės, nors neturime jokių tokių minčių įrodymų. Pavyzdžiui: „Jis mano, kad aš negalėsiu to padaryti“, „Manęs tikrai nesupras.“
  • Nuvertinimas: Savo pastangas matome kaip savaime suprantamas, o kitus kaip geresnius, pranašesnius. Ignoruojame malonią patirtį, sumaniai ir greitai paverčiame ją visiškai priešinga. Manome, kad mūsų (kartais ir kitų) gerosios, teigiamos savybės yra nesvarbios. Dėl to ilgainiui mažėja savivertė. Pavyzdžiui: „Buvo lengva tai padaryti, todėl tai nesvarbu“, „Tai ką padariau - nieko ypatingo. Bet kiti būtų padarę geriau.“
  • Etikečių klijavimas: Neapibrėžiame situacijos, o apibrėžiame save kaip problemą. Tai nepalieka erdvės augimui ar pokyčiui. Užuot įvardinę savo klaidą, klijuojame sau neigiamą etiketę: „Esu nevykėlis“.
  • Perdėtas apibendrinimas: Kiekvieną nepalankų įvykį matome kaip nesibaigiančią nelaimių virtinę. Žmogus nusprendžia, kad tai, kas nutiko vieną kartą, nutiks vėl ir vėl. Pavyzdžiui, po konflikto su vienu bendradarbiu pacientas ima manyti, jog yra iš vis nevykęs darbuotojas ir prastas komandos narys.
  • Proto filtras: Žmogus išsirenka vieną negatyvią detalę ir išpučia ją taip, kad visa tikrovė ima atrodyti niūri. Bet kurioje situacijoje išsirinkus tik negatyvias detales ir jas išplėtojus, viskas ims atrodyti nepalanku.

Kaip dirbti su „Viskas arba Niekas“ Mąstymu?

Mąstymo klaidos nėra priežastis save bausti ar keisti „mąstymo režimą“. Jos atsiranda ne šiaip sau, tai tavo vidinės, pasąmoninės dalies bandymas tave apsaugoti. Bet kai jos ima dominuoti, svarbu išmokti ne neigti jas, o pastebėti ir reaguoti kitaip.

  1. Pastebėk, ką galvoji: Kai jauti emocinį diskomfortą, kaip pavyzdžiui nerimą, gėdą, kaltę ar beviltiškumą. Sustok. Paklausk savęs: Ką aš dabar galvoju? Ką ši mintis man sako apie mane? Vien tai, kad įvardinsi mintį, jau pradės ją atskirti nuo tavęs, o užrašius efektas bus dar didesnis. Atsimink: Tu nesi lygu tavo mintis.
  2. Įvardink mąstymo klaidą: Kitas žingsnis - pabandyti atpažinti, kokia tai mąstymo klaida. Ar čia „viskas arba nieko“? „Minčių skaitymas“? „Nuvertinimas“? Nesvarbu, ar tiksliai pataikysi, svarbu pradėti girdėti automatinį minčių srautą ir modelį, kuris tavyje veikia.
  3. Pasakyk tai kitaip - švelniau: Mintį galima ne paneigti, o performuluoti. Pavyzdžiui:
    • „Aš visada viską gadinu“ → „Man šįkart nepavyko, bet tai nereiškia, kad visada taip nutinka.“
    • „Niekas manęs nenori“ → „Šis žmogus dabar neturi laiko, bet tai nereiškia, kad esu atstumtas (-a).“
    • „Jei nesu geriausias (-a), vadinasi, esu niekam tikęs (-a)“ → „Stengiausi padaryti viską, ką galėjau. Rezultatas nebuvo tobulas, bet aš vis tiek esu vertingas.“
  4. Leisk sau būti netobulam (-ai): Kai keiti mąstymo būdus, ne visada iš karto jausiesi geriau. Kartais bus keista, kartais net apims abejonės: „Gal apgaudinėju save?“ Bet tai dalis proceso. Kai imi reaguoti kitaip, smegenys pradeda mokytis naujų kelių. Tai užtrunka. Ir tam reikia švelnumo sau, o ne spaudimo.

Kiekvieną kartą, kai pasirinksi švelnesnį atsaką sau - net jei tai tik viena mintis - tu jau kuri naują vidinį santykį. Kartais žmogus ilgai bando „susitvarkyti“ pats (-i). Skaito, rašo, stebi save. Ir tai yra svarbus kelias. Bet kai mąstymo klaidos ima suktis ratu, kai vidinis kritikas nesitraukia, kai atrodo, kad viskas „protingai aišku“, bet vis tiek skauda, gali būti, kad metas pasikalbėti su kitu žmogumi. Ne todėl, kad esi silpnas (-a). O todėl, kad net ir stipriausiems reikia saugios erdvės pabūti tikru (-a).

Žmogus žiūri į veidrodį ir mato kelis skirtingus atspindžius

Praktiniai Pavyzdžiai

Norint geriau suprasti, kaip veikia „viskas arba nieko“ mąstymas, panagrinėkime kelias situacijas:

Situacija 1: Tavo kolega per susirinkimą pataisė tavo pateiktą informaciją. Grįžęs (-usi) į savo darbo vietą galvoji: „Aš visiškai nekompetentingas (-a). Jie turbūt stebisi, kaip aš išvis dirbu šitą darbą.“

  • Mąstymo klaida: Čia aiškiai matome „viskas arba nieko“ mąstymą („visiškai nekompetentingas“) ir etikečių klijavimą („aš nekompetentingas“). Taip pat galima įžvelgti minčių skaitymą („jie turbūt stebisi“).

Situacija 2: Pakvietei draugą pasivaikščioti, bet jis atsakė, kad neturi laiko. Mintyse sukasi: „Jam turbūt nusibodau. Niekas manęs nenori matyti.“

  • Mąstymo klaida: Tai klasikinis minčių skaitymo pavyzdys. Tikrai nežinai, ką galvoja kitas žmogus. Taip pat čia veikia „viskas arba nieko“ mąstymas („niekas manęs nenori“).

Situacija 3: Bandai pradėti kažką naujo: gal piešti, mokytis kažko naujo ar tiesiog keisti rutiną. Po kelių bandymų nepavyksta taip, kaip norėjai, ir galvoji: „Vėl nieko nesugebėjau. Kodėl išvis bandžiau? Aš neturiu talento.“

  • Mąstymo klaida: Čia įsijungia „viskas arba nieko“ mąstymas („nieko nesugebėjau“, „neturiu talento“) ir nuvertinimas (ignoruoja potencialią pažangą ar procesą, susitelkia tik į nesėkmę).

Kiekviena situacija turi daug sluoksnių - ir tavo atsakymas nebūtinai turi būti „teisingas“. Svarbiausia pradėti girdėti savo vidinį balsą. Kai jį atpažįsti, atsiranda galimybė jį perrašyti.

Išvada

„Viskas arba nieko“ mąstymas yra įprasta, bet žalinga kognityvinė klaida, kuri gali apriboti mūsų galimybes, sukelti neigiamas emocijas ir trukdyti sveikiems santykiams su savimi ir kitais. Atpažindami šį mąstymo modelį ir sąmoningai jį keisdami į labiau subalansuotą ir realistišką požiūrį, galime atverti duris į platesnį pasaulio suvokimą, didesnį savęs priėmimą ir pilnavertiškesnį gyvenimą.

tags: #kaip #pasireiskia #mastymo #klaida #proto #filtras

Populiarūs įrašai: