Filtravimas per gruntą: Išsamus nuotekų tvarkymo vadovas
Nuotekų tvarkymas yra esminė bet kurio namų ūkio dalis, užtikrinanti higieną ir aplinkos apsaugą. Privačiuose namuose ir vasarnamiuose, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, efektyvus nuotekų valymas tampa ypač svarbus. Tradicinis ir populiarus sprendimas - filtravimas per gruntą, kuris apima nuotekų valymą pasitelkiant gamtinius procesus ir tam tikrus techninius įrenginius. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime skirtingus filtravimo per gruntą metodus, jų veikimo principus, privalumus, trūkumus bei svarbiausius aspektus, kuriuos reikia apsvarstyti prieš pasirenkant tinkamiausią sprendimą.
Uponor gruntinio valymo įrenginiai ir jų veikimo principas
Uponor gruntinio valymo įrenginiai yra viena iš tradicinių nuotekų valymo sistemų, skirta privatiems namams ir vasarnamiams. Šios sistemos esmė - nuotekų filtravimas arba infiltravimas į gruntą. Prieš pasiekiant filtravimo ar infiltravimo etapą, nuotekos pirmiausia apdorojamos nusodinimo bake. Šis bakas atlieka svarbią funkciją - sulaiko stambias kietąsias daleles, taip sumažindamas pagrindinei valymo sistemai tenkančią apkrovą ir prailgindamas jos tarnavimo laiką. Po nusodinimo bako, nuotekos patenka į filtravimo arba infiltravimo modulius.
Norint sėkmingai naudoti tokią sistemą, būtinos tam tikros sąlygos. Gruntinio vandens lygis, tiek visus metus, tiek įrenginio naudojimo laikotarpiu, turi būti bent 25 centimetrai žemiau filtravimo duobės dugno. Tai užtikrina tinkamą filtravimo procesą ir apsaugo nuo gruntinio vandens užteršimo. Jei sklypas yra prie vandens telkinio, paprastai reikalaujama įrengti atskirą WC nuotekų surinkimo sistemą. Tokiu atveju skalbimo, prausimosi ir virtuvės nuotekos nukreipiamos į gruntinio valymo įrenginį, o WC nuotekos surenkamos uždarame rezervuare. Toks rezervuaras nereikalauja daug priežiūros, o jo išsiurbimo intervalai yra gana ilgi, kas yra patogu vartotojui.
Infiltravimo moduliai ir jų pritaikymas
Infiltravimo moduliai yra modernus sprendimas, pakeičiantis tradicinį infiltravimo ar filtravimo lauką, kurį reikia formuoti montavimo vietoje. Šie moduliai yra lengvai montuojami ir užima mažiau vietos. Jie ypač naudingi tais atvejais, kai sklypas yra ribotas arba sudėtingos formos.
Adatiniai filtrai: Laikinas sprendimas gruntinio vandens lygio pažeminimui
Adatiniai filtrai yra specializuoti įrenginiai, skirti gruntinio vandens lygio pažeminimui. Paprastai jie naudojami kaip laikinas sprendimas statybų darbų metu, pavyzdžiui, klojant komunikacijas, betonuojant pamatus, montuojant požeminius rezervuarus ar silosų duobes. Didžiausias gylis, į kurį gali būti sumontuoti adatiniai filtrai, yra 6 metrai. Nors teoriškai vakuuminis siurblys galėtų vandenį siurbti ir iš didesnio gylio (7-8 metrai), dėl siurblio saugumo ir efektyvumo, montavimas apsiriboja 6 metrų gyliu.
Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, prie didesnio vakuumo gali prasidėti kavitacija - reiškinys, kai dėl didelio vakuumo iš siurbiamo vandens pradeda išsiskirti vandens garai, t.y., vanduo "užverda". Prasidėjus kavitacijai, siurblys gali būti pilnai sugadintas per kelias dešimtis minučių, jo hidraulinė dalis tampa panaši į ilgą laiką apšaudytą metalą. Antra, filtrų montavimas darbo požiūriu tampa fiziškai sunkus. Prieš paleidžiant vandenį, visas 6 metrų ilgio vamzdis su žarna iškeliamas virš grunto, o kai jis pripildomas vandens, tampa labai sunkus, o svyravimo amplitudė viršuje pradeda didėti. Jei reikia filtrus montuoti giliau, dalis grunto aplink perimetrą nukasama ir visa sistema nuleidžiama žemyn. Jei gruntas gausiai prisotintas vandens ir žymiau nukasti gilyn neįmanoma, tuomet montuojamos kelios atskiros sistemos, kur kiekviena iš jų išdėstoma laiptuotai, kiekvieną sekančią nuleidžiant per keletą metrų žemyn ant suformuoto kito laipto.
Adatinių filtrų prijungimas ir veikimas
Kitas adatinio filtro (IgE 81/32) galas yra tiesiogiai prijungtas prie surinkimo kolektoriaus. Prie kolektoriaus filtras gali būti prijungtas ir per prijungimo žarną (metaliniai, 2” PVC ir kt.). Kolektoriai dažniausiai taikomi 5-6 metrų ilgiui ir kartu naudojami atvamzdžiai, reikalingi pajungiant adatinius filtrus, prijungimus išdėstant ne daugiau kaip per 1 metrą. Surinkimo kolektoriai prie siurblio prijungiami per lanksčią jungtį. Labai svarbu išlaikyti visos sistemos sandarumą, todėl lanksčiosios jungties galai sandarinami aklėmis. Paruošus sandarią sistemą ir įjungus vakuuminį siurblį, visoje sistemoje susidaro vakuuminė aplinka.
Adatiniai filtrai įleidžiami į gruntą hidraulinio įsodinimo būdu, naudojant įsodinimo vamzdžius. Iš vandens šaltinio dideliu greičiu paduodamas vanduo į įsodinimo vamzdį ir, ištekėdamas per jį, susmulkina bei išplauna ištekėjimo vietoje esantį gruntą. Dėl vis didesnio išplauto grunto kiekio, vamzdis leidžiasi vis giliau. Vandens šaltinis gali būti hidrantas, gaisrinis automobilis ir labai dažnai - benzininis arba panardinamas siurblys. Svarbiausia, kad siurblys sudarytų aukštą vandens padavimo slėgį. Slėgio aukštis atitinka dirvožemio tipą, akmenų kiekį dirvožemyje ir įsodinimo sudėtingumą.
Adatiniai filtrai skirti laikinai ir periodiškai pašalinti vandenį grunto kasyboje ir laikinai sumažinti vandens lygį grunte. Vandens lygio sumažinimas grunte yra būtinas dar prieš atliekant statybos darbus ir tiesiant inžinerinius tinklus, kuomet reikia kasti žemiau natūralaus gruntinio vandens lygio.
Nuotekų tvarkymo projektai ir paslaugos
Jei statote ar rekonstruojate namą nuolatiniam gyvenimui arba vasarnamį sodyboje, vandens nuotekomis reikia pasirūpinti lygiai taip, kaip ir bet kuriuo kitu buitiniu patogumu - vandentiekiu, elektra, šildymu. Tai svarbi namo inžinerinės infrastruktūros dalis. Įmonės rengia, projektuoja ir įrengia vandens nuotėkų projektus, kurie apima nuotėkų kelią nuo kanalizacijos vamzdžio, išeinančio iš namo, iki išvalyto vandens išleidimo į aplinką. Įrengiama visa infrastruktūra, konsultuojama, padedama pasirinkti valymo įrenginius, kurie geriausiai atitinka konkrečius Jūsų poreikius. Kviečiama kreiptis individualiai, kad būtų išvengta rūpesčių statybų metu ir nebūtų permokėta už nuotėkų šalinimą.
Feliksnavis biologinių nuotekų valymo įrenginių išvalymo principas
Grunto tinkamumas vandens šalinimui
Renkantis sklypą namui, būtina pasidomėti, ar gruntas tinkamas panaudoto vandens pašalinimui. Molingi dirvožemiai su aukštais gruntiniais vandenimis sukels papildomų problemų ir, žinoma, išlaidų. Geriausiai tinka smėlingas, žvyro gruntas, per kurį vanduo lengvai prasisunkia. Prieš perkant sklypą, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.
Valymo įrenginių montavimo vieta ir laikas
Pigiausia įrengti valymo įrenginį žaliojoje zonoje, tačiau racionalesnė vieta - po važiuojamąja kiemo dalimi. Tam parenkami tinkamos formos, cilindriniai valymo įrenginiai. Juos galima montuoti bet kada, tačiau statybų eigoje yra etapas, kai tai padaryti lengviausia. Kai statomas naujas namas, protingiausia valymo įrenginių montavimą pradėti tuomet, kai jau yra pamatai, prieš betonuojant juodgrindes. Tuomet reikiamus vamzdžius galima patogiai pravesti po pamatais, nereikia nieko ardyti ir vėl perdarinėti. Santechnikas nuotėkų vamzdį iš namo išveda po pamatu, vėliau prie jo bus jungiamas kanalizacijos vamzdis, kuriuo vanduo tekės į valymo įrenginius. Tuomet montuojami patys įrenginiai, kuriuose vanduo bus valomas.
Biologinio vandens valymo principas ir bakterijos
Biologinis vandens valymo principas yra tobulas, nes jam nereikia jokių papildomų priemonių. Į tokį valymo įrenginį nieko nereikia pilti. Pats žmogus yra geriausias visų vandens valymui reikalingų bakterijų šaltinis, o mūsų namai joms plisti yra tinkamiausia terpė. Taigi bakterijos į valymo įrenginius patenka pačiu natūraliausiu būdu ir visiškai nemokamai. Pakankamas jų kiekis užsiveisia maždaug per mėnesį. Pradžioje galima atsivežti bakterijų, 10% naujo valymo įrenginio tūrio užpildant jau naudojamo įrenginio turiniu, tačiau 99% vartotojų to nedaro ir sistema puikiai veikia.
Pradžioje įrenginys užpildomas švariu vandeniu. Kiekvieną įrenginį kas kažkiek laiko reikia pripildyti specialių chemikalų. Cikliniuose biocheminiuose valymo įrenginiuose visas procesas yra valdomas, vanduo valomas ciklais, tam tikromis dozėmis. Vienu valymo ciklu metu yra numatoma, koks vandens kiekis bus išvalomas. Projektuotojai paprastai apskaičiuoja, koks konkrečiame name bus nuotėkų kiekis. Vidutinė norma asmeniui - 160 litrų per parą. Biocheminiai valymo įrenginiai sunkiau susitvarko su vandens valymu rytinio ir vakarinio piko metu, kai vienu metu į įrenginį patenka didelis kiekis vandens iš vonių ir dušų. Tokiu metu mažėja teršalų koncentracija, o bakterijos prasčiau jas apdoroja.
Orapūtės ir vėdinimo sistemos svarba
Bakterijos negali gyventi be maisto ir be deguonies. Tam yra statoma dėžė, pučianti orą - orapūtė. Joje montuojamas nedidelis kompresorius, kuris pučia orą į valymo įrenginį. Orapūtė statoma arba sausoje patalpoje, arba lauke. Jei lauke, ji turi būti hermetiška, kad nepatektų vanduo ar sniegas. Patalpoje visada statyti patikimiau. Kai statoma lauke, ji įkasama į žemę ir uždengiama dangčiu.
Kad nuotekų sistema veiktų ir jos laisvai tekėtų vamzdžiais valymo įrenginių link, į vamzdyną turi patekti oras. Kitaip iš kriauklių, dušo trapų ir latakų, kitų angų sklinda nemalonus nuotekų kvapas. Geriausia, kai oras patenka tiesiai iš lauko, per vamzdį, išvestą pro stogą. Tačiau šiuolaikiniuose namuose, kur laikomasi aukštos klasės energinio efektyvumo, projektuotojai vengia bet kokių papildomų įrenginių, kurie mažina statinio sandarumą. Pro stogą išvestą vamzdį tektų papildomai užsandarinti. Taupant laiką ir statybos kaštus, vamzdžio galas, pro kurį oras patenka į nuotekų vamzdyną, lieka pastato viduje. Tokiu atveju ant jo būtina uždėti guminę membraną - atbulinį vožtuvą, pro kurį oras patenka į vamzdyną, bet išeiti iš jo negali. Tokiu būdu namuose nebus jokių blogų kvapų.
Valymo įrenginių priežiūra ir valymas
Griežto reglamento, kada reikia valyti valymo įrenginius, nėra, bet patartina biologinius įrenginius valyti kartą per metus. Yra paprastas būdas pačiam per pusvalandį sužinoti, ar jau laikas valyti. Į peršviečiamą litrinį indą prisemti vandens iš įrenginio ir leisti nusistovėti. Jei mėginyje dumblo nusėda mažiau nei pusė indo, vadinasi - dar ne metas valyti. Ramu. Modernūs biocheminiai valymo įrenginiai turi indikatorius, valdymo ekranus, kuriuose vartotojas mato, kada ir koks aptarnavimas yra reikalingas.
Išvalyto vandens šalinimo būdai
Išvalytas vanduo iš buitinių nuotekų valymo įrenginių pats savaime niekur nedingsta. Yra keletas būdų, kaip jį sutvarkyti. Pats paprasčiausias - išleisti į aplinką, vamzdžiais nuvesti į netoliese tekančius upelius, melioracijos griovius. Jis gali susigerti į gruntą per infiltracinius šulinius, arba gali būti išsiurbiamas ir panaudojamas dar kartą. Perleidus per specialų filtrą, toks vanduo gali būti naudojamas WC bakelyje, automobiliui plauti. Biologiniame valymo įrenginyje išvalytame vandenyje išlieka daug azoto ir fosforo, jis puikiai tinka laistyti, o kartu ir tręšti veją. Vandenyje iš biocheminio valymo įrenginio nei azoto, nei fosforo vandenyje nebelieka.
Infiltracinis šulinys
Ikasamas maždaug 3 metrų gylio šulinys, į kurį įleidžiami du betoniniai 1,5-2 metrų skersmens žiedai, kurių tūris - virš 5 kubinių metrų. Į šulinio dugną nieko nededama, per jį vanduo sunkiasi į žemę. Jei žiedų skersmuo 2 metrai, susidaro maždaug 4 kvadratinių metrų ploto paviršius, skirtas vandens infiltracijai. Ar tokio ploto pakanka patogiam vandens naudojimui buityje, priklauso nuo grunto sudėties ir gyvenimo būdo. Grunto infiltracijos koeficientas, t.y., pralaidumas vandeniui, nustatomas geologinių tyrimų metu. Didžiausiu pralaidumu pasižymi žvyras. Smėlis mažiau pralaidus, ypač jei jis yra labai smulkus. Jei toks infiltracinis šulinys užsipildo, nes laikui bėgant išvalytame vandenyje likusios dumblo dalelės užteršia šulinio dugną, tenka jį valyti. Leidžiamasi žemyn ir nukasamas užsiteršęs sluoksnis. Regis - nėra labai sudėtinga, tačiau šis šulinys yra pernelyg siauras, kad būtų galima tai daryti mechanizuotai arba bent patogiai. Tai sunkus fizinis darbas, todėl šulinio išvalymas - brangi paslauga. Antra vertus - kada beužsikimštų šulinys, tai atsitinka visada ne laiku ir tai yra labai nemalonu.
Infiltracinis šulinys su žvyro klojiniu
Visada siūloma įsirengti keliais procentais brangesnį ir daug kartų efektyvesnį infiltracinį šulinį su žvyro klojiniu apačioje. Jam kasama maždaug 3 metrų skersmens duobė, kuri gerokai platesnė ir gilesnė, nei reikalinga šulinio žiedams. Jos dugne pilamas sluoksnis žvyro, kurio dėka infiltracinis paviršius padidėja iki 10 kvadratinių metrų. Žvyras uždengiamas specialia sintetine medžiaga, kuri tarnauja kaip papildomas filtras, neleidžiantis užteršti grunto ir jo užkimšti. Tokio šulinio gruntas niekada neužsikimš. Jei ir teks jį valyti, tai nepalyginamai rečiau ir paprasčiau: platesnį šulinį patogiau valyti; nereikia nieko nukasinėti, pakanka pakeisti užsikimšusią sintetinės medžiagos dalį. Keista, kad retas kuris nuotekų įrengėjas pasiūlo šį variantą.
Siurblio su plūde sistema
Paprastai žmonės pageidauja gauti kažkokį signalą, jog šulinys užsipildė. Tačiau tai nėra geriausias būdas išvengti problemų. Signalizacija nebūtinai suveiks pirmadienį ryte, kai patogu išsikviesti pagalbą. Siūloma įsirengti nedidelį vandens siurblį, sujungtą su šulinyje pamerkta plūde. Kai vanduo pakyla iki pavojingos ribos, siurblys išpumpuoja vandens perteklių ir jį tolygiai išlaisto šalia šulinio. Šis, kad ir laikinas sprendimas, leidžia laimėti pakankamai laiko, kol atvyks pagalba. Tuo tarpu signalizacija tik praneša, kad problema iškilo, bet jos nesprendžia.
Infiltracinis laukas
Populiarus ir palyginti nebrangus būdas žemei atiduoti panaudotą ir išvalytą vandenį - įrengti infiltracinį lauką. Tam tikrame sklypo plote, keliais sluoksniais nutiesiami specialūs, vandeniui pralaidūs vamzdžiai, kuriais tekėdamas vanduo pamažu prasisunkia į gruntą. Iš pirmo žvilgsnio patrauklu ir paprasta. Visų pirma dėl to, kad jo neįmanoma išvalyti - čia niekur nenulipsi ir nieko neiškasi. Valymo įrenginiai nuotekų visiškai neišvalo, todėl aišku, kad kažkada ateis tokia diena, kai infiltracinio lauko sistema užsikimš. Ilgainiui vandenyje likusios dumblo dalelės užkemša ir mažas vamzdžio angas, ir aplink jį esantį gruntą. Jei padidinus vandens slėgį vamzdį dar ir galima būtų išvalyti, tai grunto - ne. Todėl infiltracinis laukas iš tiesų yra vienkartinis įrenginys. Jei užsikemša, jį reikia arba perkloti iš naujo, o tai kainuoja tiek pat, kiek įsirengti naują, arba vamzdžio gale statyti šulinį, į kurį subėgs į žemę nebesusigeriantis vanduo. Vėliau tą vandenį išlaistyti.
Tais atvejais, kai sklypo gruntas molingas arba aukšti gruntiniai vandenys, nėra prasmės įrenginėti infiltracinių šulinių. Vanduo per juos į žemę neįsigers. Jei pasirenkamas būdas - laistyti, yra sprendimas, kurio dėka nereikia pačiam stovėti su gumine žarna rankose ir laistyti. Tai antžeminė infiltracija. Iš infilizacinio šulinio vanduo siurblio pagalba pakeliamas aukščiau gruntinių vandenų ar molingos grunto dalies iki tokio lygio, kur jam susigerti gruntas yra tinkamas. Ant šulinio dedami keli vis mažesni betoniniai žiedai ir visa ši konstrukcija apkasama. Vanduo palaipsniui išsipila į kauburį ir pasklinda po žeme.
Antrinio vandens panaudojimas
Lietuvoje mažai paplitęs būdas, kai išvalytas vanduo naudojamas laistymui, automobilių ar WC bakelių nuplovimui. Teoriškai - tai būtų labai patogu, praktiškai - yra brangu. Tam reikalinga papildoma talpa, siurbliai ir daug kainuojantys filtrai, papildomas vandentiekis ir pan. Palyginus su kaštais, kuriuos patiriame išgaudami gėlą, švarų vandenį iš gręžinio, investicijos į antrinio vandens panaudojimo sistemą neatsiperka. Valymo įrenginiai vandenį išvalo 70-90%. Retas kuris ryžtasi juo laistyti daržoves, kurias vėliau pats valgys, tačiau pievos laistymui toks vanduo puikiai tinka. O daržams laistyti geriau naudoti surinktas lietaus nuotekas.
Lietaus vandens surinkimas
Ten, kur kieme daug kietų dangų, lietaus vanduo natūraliai nesusigeria į žemę, jis kaupiasi ir pridaro daug žalos pastatams. Pagrindinė priežastis, dėl ko reikia surinkti lietaus vandenį, yra noras apsaugoti statinius ir rūsius nuo drėgmės. Lietaus vanduo lietvamzdžiais nuo stogo subėga palei namo pamatus. Nuo lietvamzdžio vanduo smagiai nučiurlena per palei pamatą įrengtą nuogrindą, pamažu ją ardydamas. Laikui bėgant nuogrinda įgriūna, ima samanoti, ypač šiaurinėje namo pusėje. Įrengiant lietaus nuotėkų surinkimo sistemą vanduo ties kiekvienu lietvamzdžiu surenkamas ir kanalizacijos vamzdžiais po žeme nuvedamas toliau nuo namo pamato, į tam skirtą šulinį. Šiuolaikiniuose nedideliuose sklypuose, kai nedaug vietos ir pastatų plotai nėra dideli, gali užtekti vieno bendro šulinio. Daugiau dėmesio lietaus nuotėkoms reikėtų skirti sklypuose, kur molingas gruntas, o gruntiniai vandenys aukšti.
Graf infiltracijos blokai
GRAF infiltracijos blokai yra kompaktiškas ir nebrangus sprendimas išvalytų nuotekų išleidimui, kai netoliese nėra tinkamos vietos joms pašalinti. Montavimui nereikia kėlimo technikos. Reikalingas modulių kiekis paprasčiausiai sujungiamas į vieną ar keletą eilių, iš abiejų galų uždaromas galinėmis plokštėmis. Tai stipri konstrukcija ir rentabilus sprendimas. GRAF infiltracijos blokai turi 3 kartus didesnį tūrį už įprastą žvyro tranšėją. Lengvas montavimas. Infiltracijos blokai gali būti montuojami eilėmis arba blokais nuo vieno iki 5 aukštų, priklausomai nuo konkrečių aplikacijų ir reikiamo tūrio. Modulių montavimas yra labai paprastas, greitas ir leidžiantis įvairius variantus. Infiltracijos tuneliams tereikia parinkti vandeniui laidaus grunto plotelį virš gruntinio vandens. Tokiu būdu galėsite be vargo įterpti išvalytą vandenį į gruntą per infiltracijos tunelius. Tuneliai uždengiami specialiu audiniu ir įkasami žemėje. Savo didelio atsparumo mechaninėms apkrovoms dėka virš jos esančio ploto naudojimas tiesiog neturi ribų.
Dažnai užduodami klausimai ir ekspertai atsakymai
Klausimas: Ruošiamės montuoti valymo įrenginį "Feliksnavis". Tačiau sukame galvą dėl infiltracijos į gruntą. Ar būtų galimybė nestatyti papildomo infiltracinio šulinio, o iš įrenginio nutiesti tiesiai vamzdį į gruntą paruošus jį tinkamai? Šiuo metu gruntas smėlis. Ar yra privalomas infiltracinis šulinys?
Atsakymas: Infiltracinis šulinys yra geresnis sprendimas nei paklotas drenažinis vamzdis. Laikui bėgant drenažinis vamzdis užsikemša ir nebelieka sugeriamumo. Jis pradeda pamažu kauptis nuo pat išvalymo pradžios. Centriniame aerotanke koncentracija visada būna mažiau nei 10%. Išvalytas vanduo kartu su bakterijomis išbėga į infiltracijos šulinį.
Klausimas: Kalbėjausi su "Buiteka" atstovu, jis sakė, kad tai yra normalu ir kol koncentracija centrinėje kameroje nesieks 40-60%, bakterijos, tada nieko nereikia daryti (nereikia valymo). Taip pat dumblo yra užsinesęs tarpas tarp antrinio nusodintuvo ir dantytų kraštų. Taip išeina, kad vanduo turi per jėga prasibrauti per dumblą, kad galėtų ištekėti. Infiltracinis šulinys niekada nebuvo užsikimšęs (nėra jokių nuosėdų žymių, be to tikrindavau abu įrenginius kartą kas 1-2 savaites). Instrukcijoje rašo, kad kažkokie oro burbuliukai turi patekti į antrinį nusodintuvą ir padėti suskaldyti paviršinę dumblo plėvelę. Bet jokių burbuliukų ten nėra. Dar sakė, kad tas paviršinis dumblas, tai yra riebalai, o riebalai lengvesni nei vanduo, todėl ten kaupiasi, o tikrasis dumblas turi nusėsti. Sakė, kad pas mane buvo persipildęs įrenginys, bet aš tuo netikiu, nes mano sklypas su nuolydžiu, o valymo įrenginys yra aukščiausiame taške. Prieš montavimą aš nusifotkinau įrenginį, ir pastebėjau, kad airliftas yra maždaug 5-7 cm nuo dugno. Gal reikia bandyti leisti vamzdį žemyn, palikti 2-3 cm tarpą, gal turėtų išspręsti problemą? Ir prieš kiek laiko reikia užsakyti paslaugą. Bet tai turbūt neturi jokios įtakos valymo įrenginiams.
Klausimas: 4 asmenų šeima. Kiek kainuos įrenginys pilnos komplektacijos su įrengimu ir be? Ir ar galima įsigyti išsimokėtinai?
Klausimas: Savivaldybė planavo nuotekų plėtros projektą, į kurį apimti turėjo būti įtraukta ir mano sodyba, tai yra galimybė prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Deja, dėl kažkokių priežasčių, mūsų kaimas kol kas į projektą neįtrauktas, todėl man aktuali vietinė kanalizacija. Dėl to, kad tai nėra pastovus gyvenamas būstas ir nuotekų kiekis neturėtų būti didelis bei vertinant, kad centralizuota nuotekų sistema ateityje vis tiek turės būti prieinama, norėčiau įsirengti sandarų rezervuarą, iš kurio nuotekas išvežtų "Zarasų būstas". Norėjau pasiteirauti, ar teikiate rezervuaro įrengimo paslaugą? Kokia preliminari tokio įrengimo kaina būtų su rezervuaro pristatymu ir įrengimu? Ar galima būtų gauti išskaidytas preliminarias kainas, kad galėčiau palyginti su kitų tiekėjų pasiūlymais?
Klausimas: Per keletą metų griovys pradėjo dumbėti ir vanduo vis sunkiau nubėga, nors po gatve ir yra vamzdis paklotas į kitoje kelio pusėje esantį griovį, kuris jungiasi su melioracijos grioviu. Kokios būtų galimybės pakloti vamzdį iki pat melioracijos griovio (~50m)?
tags: #kas #yra #filtravimas #per #grunta
