Vanduo: Mitai, Tiesos ir Naujovės Savo Pasaulyje
Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduria su vandeniu, tačiau ne visi žinome, kad egzistuoja jo įvairūs tipai - tarp jų ir distiliuotas vanduo. Šiame išsamiame gide sužinosite, kas yra distiliuotas vanduo ir kuo jis skiriasi nuo įprasto geriamojo vandens, kokias unikalias savybes jis turi, kokie yra jo pagrindiniai panaudojimo būdai ir privalumai.
Vandens svarba organizmui: Ne tik troškulys
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo tinkamos hidratacijos svarbą. Žmonės, kurių organizmas pakankamai aprūpinamas skysčiais, yra sveikesni, rečiau serga širdies, plaučių ar kitomis lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių, kitaip tariant, patiria ilgalaikę dehidrataciją.
Dehidratacija nėra paprastas troškulys, kaip dažnai manoma. Organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Dehidratacija reiškia, kad organizme jų ima trūkti. Būtent dėl to rekomenduojama rinktis natūralų mineralinį, o ne filtruotą ar distiliuotą vandenį, kuriame nelieka mineralų.
Tomas Kravec, pabrėždamas vandens svarbą, teigia, kad net tris ketvirtadalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, jis dalyvauja visuose organizmo procesuose. Seilėse yra net 99%, kraujyje - 80% vandens, net kaulai 20% sudaryti iš vandens. Ypač svarbios vandens funkcijos organizme - medžiagų apykaita, deguonies ir maisto medžiagų pernešimas, jų pasisavinimas, šalinimas, taip pat raumenų tonuso palaikymas, kūno temperatūros reguliavimas. Be vandens žmogus galėtų išgyventi apie dvi savaites. Smegenys greitai reaguoja į net nedidelį vandens trūkumą - krenta kraujospūdis, pakinta širdies ritmas, sulėtėja mąstymas, apima mieguistumas, atsiranda galvos, akių skausmai, organizmas siunčia troškulio signalus, deja, pasak T. Kravec, daug žmonių nesugeba atskirti troškulio nuo alkio, ir vietoje to, kad atsigertų - pavalgo, taip dar labiau sumažindami vandens resursus. Nors žmogaus kūne yra daug vandens, organizmas negali sukaupti jo atsargų, todėl jos turėtų būti nuolat papildomos.
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė teigė rekomenduojanti gerti tik vandenį iš čiaupo ir teigė, kad jis yra sveikesnis žmogaus organizmui. Anot jos, klysta manantys, kad mineralinis vanduo žmogui yra naudingesnis. Pašnekovė aiškino, kad vanduo iš čiaupo yra tikrai saugus ir jame yra daug mineralinių medžiagų. „Nėra panacėjos minkštintame vandenyje. Iš čiaupo vartoti vandenį yra patogiausia: prileidi vandens ir turi. Jeigu vanduo dar yra minkštinamas, mineralinių medžiagų jame lieka mažiau. Mes į vandens minkštinimo procesus žiūrime labai skeptiškai. Kietame vandenyje iš čiaupo, be abejonės, yra daugiau mineralinių medžiagų, vertingų ir naudingų žmogui. Priešingai yra su minkštintu vandeniu, kai prapuola tiek kalcis, tiek magnis“, - aiškino J. Dobrovolskienė. Pasak gydytojos, žmonės dažnai išgeria nepakankamai vandens, kuris yra labai svarbus ir reikalingas organizmui: „Vienam centimetrų ūgio reikėtų išgerti vieną mililitrą vandens. Buitiškai kalbant, jeigu jūsų ūgis 160 cm, jums reikia per dieną išgerti litrą ir 600 mililitrų vandens. Vieną litrą vandens per dieną išgerti yra būtinybė, kad galėtų veikti visos biocheminės sistemos organizme. Žmonės dažnai išgeria nepakankamai vandens ir neturi motyvacijos bei sako, kad jų netroškina. Juk nebūtina gerti vandens, galima gerti nesaldintą arbatą, įvairius žolelių nuovirus, svarbu vartoti skysčius.“
JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto tyrimas, kurio rezultatus paskelbė „eBioMedicine“, nustatė, kad hidratacija - pakankama skysčių pusiausvyra - yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių organizmą žmogui senstant. Mokslininkų išvados leidžia susieti nepakankamą skysčių kiekį su padidėjusia pažengusio biologinio senėjimo ir ankstyvos mirties rizika. O tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais gali sulėtinti senėjimą ir pailginti gyvenimą be ligų. Kaip parodė tyrimo rezultatai, suaugusieji, kurie palaiko pakankamą skysčių kiekį organizme, yra sveikesni, rečiau serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių. Išsiaiškinti hidratacijos svarbą mokslininkus įkvėpė ankstesnis tyrimas su pelėmis, kuriuo nustatyta, kad vandens ribojimas sutrumpino jų gyvenimą net 6 mėnesiais, o tai atitinka maždaug 15 žmogaus gyvenimo metų. Į tyrimą buvo įtraukti 15 752 dalyviai nuo 45 iki 66 metų, jų sveikatos rodikliai buvo stebimi 25 metus. Kaip hidratacijos rodiklis buvo pasirinktas natrio kiekis serume - jis didėja, kai žmogus vartoja nepakankamai skysčių. Sveikas natrio kiekis serume svyruoja nuo 135 iki 145 mmol/l. Tada buvo vertinama, kaip natrio kiekis serume koreliuoja su biologiniu organizmo amžiumi, kuris buvo įvertintas pagal 15 sveikatos žymenų: sistolinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, kitus rodiklius. Paaiškėjo, kad kai natrio kiekis didesnis nei 142 mmol/l, 10-15 proc. padidėja tikimybė, kad žmogus bus biologiškai vyresnis už savo chronologinį amžių. Nuo 144 mmol/l iki 146 mmol/l pirmalaikio senėjimo rizika padidėja 21 proc. O žmonių, kurių natrio koncentracija serume viršija 144 mmol/l, biologinis amžius buvo 50 proc. didesnis nei jų chronologinis amžius.
Kas nutiktų, jei negertumėte vandens? - Mia Nacamulli
Lietuvos žemės turtai: Unikalus mineralinis vanduo
„Birštono mineralinių vandenų“ produkcija jau daug metų garsina įmonę tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daug mineralų turintys seniausi Lietuvoje mineraliniai vandenys „Vytautas“ ar „Birutė“ yra vertinami dėl unikalios sudėties, o itin tyras ir švarus natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“ idealus ne tik kūdikiams, bet ir kasdienei bet kurio amžiaus žmonių hidratacijai.
„Ir ne visuomet jis vertinamas. Kituose regionuose, kaip JAV ar Japonijoje - dviejose rinkose, kuriose dirba „Birštono mineraliniai vandenys“ - žmonės tokį vandenį vertina daug labiau, nes jo ten tiesiog nėra. Tenykščiai vandens gamintojai netgi prideda į vandenį mineralų, kad jis būtų naudingesnis, kitaip tariant, sukuria mineralinį vandenį. Mums to daryti nereikia, nes mūsų žemės šaltiniuose gausu natūraliai per šimtus metų ištirpusių mineralų“, - apie Lietuvos žemės turtus pasakojo įmonės vadovė Aistė Miliūtė.
Mineralinis vanduo yra vertingas natūralus produktas, kuris dėl savo unikalios sudėties - mineralinių medžiagų, tokių kaip natrio, kalio, magnio ir kitų - gali turėti teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Jis ne tik užtikrina tinkamą hidrataciją, bet ir padeda detoksikuoti organizmą, pašalindamas toksinus bei stiprina bendrą sveikatą. Mineralinis vanduo pasižymi skirtingomis mineralizacijomis, todėl gali būti pritaikytas pagal įvairius organizmo poreikius.
Lietuva gali pasigirti unikaliu mineralinių vandenų paveldu, kuris išgaunamas iš gilių požeminių gręžinių. Lietuviškas mineralinis vanduo turi ypatingas savybes dėl savo specifinės mineralizacijos, kuri priklauso nuo geologinių sluoksnių ir uolienų, per kurias teka vanduo. Lietuviškas mineralinis vanduo taip pat yra mikrobiologiškai švarus ir pasižymi gydomosiomis savyėmis. Pavyzdžiui, Birštone mineralinis vanduo išgaunamas iš giliausio šaltinio Lietuvoje, yra žinomas dėl savo teigiamo poveikio virškinimo sistemai ir bendrai organizmo būklei. Reguliarus mineralinio vandens vartojimas ne tik pagerina virškinimo procesus, bet ir stiprina imuninę sistemą bei gerina bendrą organizmo savijautą.
Distiliuotas vanduo: Grynumas ir jo ribos
Distiliuotas vanduo - tai vanduo, kuris buvo išvalytas taikant distiliavimo metodą, kai vanduo yra kaitinamas iki virimo temperatūros, o susidarę garai surenkami ir kondensuojami atgal į skystį. Šio proceso metu vandens garai palieka po savęs mineralus, metalų pėdsakus, bakterijas ir kitus junginius, kurie paprastai randami įprastame vandenyje. Svarbu pažymėti, kad distiliuotas vanduo skiriasi nuo kitų valyto vandens rūšių. Pavyzdžiui, filtruotas vanduo paprastai praleidžiamas per tam tikras membranas, kurios sulaiko dideles daleles, bet dažnai praleidžia mineralus.
Daugelis mano, kad gryniausias vanduo automatiškai reiškia sveikiausią vandenį, tačiau mokslininkai primena, kad kai kurie mineralai vandenyje, pavyzdžiui, kalcis ir magnis, yra svarbūs žmogaus sveikatai ir įprastai gaunami su geriamu vandeniu. Distiliuotas vanduo turi daugybę privalumų, ypač techninėse ir laboratorinėse srityse.
Medicininiai tikslai: Naudojamas medicininės įrangos sterilizavimui, inhaliatoriuose, kai kuriuose medicininiuose tirpaluose.
Distiliuotas vanduo gali būti gaminamas įvairiais būdais, tačiau visi jie remiasi tuo pačiu principu - vandens virinimu ir garų surinkimu. Paprasčiausias distiliavimo procesas apima keturis pagrindinius etapus: vandens kaitinimą, garavimą, kondensaciją ir surinkimą. Kaitinant vandenį, jis pasiekia virimo temperatūrą ir virsta garais. Šie garai yra surinkti ir nukreipti į vėsesnę terpę, kur jie kondensuojasi atgal į skystį. Pramoninėje gamyboje naudojami sudėtingesni metodai, tokie kaip daugkartinis distiliavimas, kai vanduo distiliuojamas kelis kartus siekiant dar didesnio grynumo. Be tradicinio distiliavimo, egzistuoja ir kiti vandens gryninimo būdai, tokie kaip dejonizavimas (jonų mainų procesas, kuris pašalina jonus iš vandens) ir atvirkštinė osmozė (vandens spaudimas per pusiau laidžią membraną).
Namų sąlygomis pagamintas distiliuotas vanduo:
- Paruoškite sistemą: Įdėkite mažesnį dubenėlį į didesnį puodą.
- Pradėkite distiliavimą: Uždėkite puodo dangtį apverstu būdu (rankenėle žemyn).
- Kondensacija: Ant dangčio dėkite ledo kubelius - šis temperatūrų skirtumas paskatins garų kondensaciją.
Svarbu paminėti, kad šis namuose gamintas distiliuotas vanduo nebus tokio aukšto grynumo kaip pramoninis, ir jo kiekis bus gana nedidelis.
Klausimas, ar saugu gerti distiliuotą vandenį, kelia nemažai diskusijų tiek tarp specialistų, tiek tarp eilinių vartotojų. Pagrindinis nuogąstavimas susijęs su tuo, kad distiliuotas vanduo yra be mineralų, kurie įprastai gaunami su geriamuoju vandeniu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja vartoti demineralizuoto vandens kaip pagrindinio geriamojo vandens šaltinio dėl galimo mineralų išplovimo iš organizmo. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms, turintiems specifinius medicininius poreikius, gydytojai gali rekomenduoti ribotą distiliuoto vandens vartojimą.
Vandens rūšių palyginimas:
- Mineralinis vanduo: Turi natūralių mineralų (kalcio, magnio, natrio), kurie naudingi organizmui. Turi specifinį skonį, kuris priklauso nuo mineralinės sudėties.
- Filtruotas vanduo: Iš jo pašalintos tam tikros priemaišos, tačiau daugelis naudingų mineralų išlieka. Skonis panašus į švarų geriamąjį vandenį.
- Dejonizuotas vanduo: Pašalinti jonai, bet gali likti kitų medžiagų (nemolinės priemaišos). Naudojamas pramonėje ir laboratorijose.
- Distiliuotas vanduo: Neturi praktiškai jokių mineralų ar priemaišų. Skonis dažnai apibūdinamas kaip "plokščias".
Mineralai vandenyje atlieka svarbų vaidmenį hidratacijos procesuose - jie padeda organizmui geriau įsisavinti vandenį, palaiko elektrolitų pusiausvyrą ir dalyvauja daugelyje biocheminių procesų.
Mitai apie distiliuotą vandenį:
- Mitas: Distiliuotas vanduo "detoksikuoja" organizmą.
- Realybė: Nėra mokslinių įrodymų, kad distiliuotas vanduo turėtų ypatingų "detoksikuojančių" savybių. Žmogaus organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus (kepenys, inkstai), ir jie veikia nepriklausomai nuo vandens rūšies.
- Mitas: Distiliuotas vanduo yra "rūgštinis" ir kenkia organizmui.
- Realybė: Grynas distiliuotas vanduo yra neutralus (pH 7), nors kontaktuodamas su oru gali absorbuoti anglies dioksidą ir tapti šiek tiek rūgštesnis.
- Mitas: Distiliuotas vanduo "išplauna" visus mineralus iš organizmo.
- Realybė: Nors distiliuotas vanduo teoriškai gali paveikti mineralų pusiausvyrą, jei vartojamas ilgą laiką kaip vienintelis vandens šaltinis, jis neišplauna visų mineralų iš organizmo.
- Mitas: Virintas vanduo yra tas pats, kas distiliuotas.
- Realybė: Vandens virinimas sunaikina bakterijas, bet nepašalina mineralų ir kitų ištirpusių medžiagų.
Distiliuotas vanduo iš tiesų išgauna mineralus iš to, su kuo kontaktuoja - būtent dėl šios priežasties jis yra vengtinas metaliniuose induose (gali sukelti koroziją) ir kai kuriuose plastikiniuose induose (gali išplauti chemines medžiagas).
Distiliuotas vanduo - tai specialiu procesų išvalytas vanduo, iš kurio pašalinti visi mineralai ir priemaišos. Dėl savo ypatingo grynumo jis turi aiškius privalumus tam tikrose srityse: technikoje, laboratorijose, medicinoje ir kai kuriuose namų ūkio prietaisuose. Kalbant apie distiliuoto vandens gamybą, ji gali būti vykdoma tiek pramonėje, tiek namuose, nors namų sąlygomis pagamintas distiliuotas vanduo dažniausiai nėra tokio aukšto grynumo. Nors distiliuotas vanduo yra nepakeičiamas techninėms reikmėms, jis nėra rekomenduojamas kaip pagrindinis geriamojo vandens šaltinis dėl mineralų trūkumo. Ilgalaikis jo vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą organizme. Galiausiai, svarbu atskirti faktus nuo mitų apie distiliuotą vandenį. Jis nėra "stebuklingas gėrimas", galintis išvalyti organizmą ar išgydyti ligas, kaip kartais teigiama nepagrįstuose šaltiniuose. Nedidelius distiliuoto vandens kiekius gerti yra saugu, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti mineralų trūkumą.
Inovacija rinkoje: Funkcinis vanduo
„Sveikas gyvenimo būdas užvaldo vis daugiau žmonių, todėl natūralių sveikatai palaikyti skirtų produktų rinka nuolat plečiasi. Visuomet svarstėme, kokie dar motyvai, be hidratacijos, gali vartotojus paskatinti vartoti vandenį. Jau keletą metų pasaulyje pastebima labai stipriai kylanti tendencija: didėja poreikis gėrimų, kurie atlieka kokią nors naudingą funkciją. Tai natūralus mineralinis vanduo, papildytas medžiagomis, kurios atlieka tam tikras funkcijas ir suteikia vienokios ar kitokios papildomos naudos. Mineralinis vanduo su natūraliai jame ištirpusiais mineralais ir pats savaime yra labai naudingas organizmui, o mes jį dar papildėme naudingosiomis medžiagomis. Mes pirmieji rinkoje pristatome tokį produktą kaip funkcinis vanduo“, - teigė įmonės vadovė.
Natūralaus mineralinio vandens pagrindu pagaminti keturi nauji gaminiai padės ne tik palaikyti organizmo hidrataciją, t.y. aprūpinti jį vandeniu su reikalingiausiais mineralais, bet ir suteiks įvairios kitokios naudos. „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė Aistė Miliūtė tikisi, kad naujieji gėrimai turėtų sudominti pirkėjus, kuriems rūpi sveika gyvensena. Nors jų netrūksta ir Lietuvoje, dar didesnį naujųjų gėrimų populiarumą ji prognozuoja užsienio rinkose.
Keturi nauji „Birštono mineralinių vandenų“ gėrimai parduotuvių lentynose turėtų pasirodyti jau netrukus.
Moterims skirtas gėrimas: grožio ir jaunystės eliksyras
Vienas tokių gėrimų - natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, papildytas islandiškos kilmės jūriniu kolagenu, siliciu ir beržų sula. Grožio vandeniu vadinamas gėrimas turėtų patikti visiems, o ypač moterims, siekiančioms puoselėti odą, kad ji ilgiau išliktų jaunatviška. Kolagenas padeda išsaugoti odos stangrumą ir elastingumą, taip pat mažina raukšlių gylį, jis naudingas ir plaukams bei sąnariams.
Kolageno gamyba organizme pradeda mažėti sulaukus trisdešimties, tuomet oda pradeda plonėti ir pamažu ima ryškėti raukšlelės. Todėl šis gėrimas gali tapti kasdieniu palydovu peržengusiems trisdešimtmečio ribą. Silicis papildo kolageno poveikį - ši medžiaga taip pat lėtina odos senėjimo procesus.
O gėrime su kolagenu yra šiek tiek kalorijų, nes jų yra tiek kolagene, tiek beržų suloje.
Virškinimui paskatinti: lengvumas po valgio
Kitas naujas „Birštono mineralinių vandenų“ gaminys padės gerinti virškinimą. Jo pagrindas - natūralus mineralinis vanduo „Birutė“, kuris yra praturtintas obuolių sidro actu ir natūraliomis imbierų sultimis.
Dėl unikalios mineralų sudėties ir savo savybių „Birutės“ vanduo ir taip rekomenduojamas siekiantiems geresnės virškinamojo trakto veiklos, mėgstamas tų, kurie po valgio nori jaustis lengviau. Mineralų, imbierų ir obuolių sidro acto derinys ne tik paskatina virškinimą, bet ir padeda subalansuoti cukraus kiekį kraujyje.
Gėrimuose su žaliąja arbata arba imbierų sultimis bei obuolių actu nėra nė vienos kalorijos.
Suteiks daugiau energijos: alternatyva kavai
Trečioji „Birštono mineralinių vandenų“ naujovė puikiai tiks ir vietoj kavos - tai natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, papildytas japoniškąja žaliąja senčos (sencha) arbata. Antioksidantų kupinoje arbatoje yra kofeino, todėl šis gėrimas padeda padidinti energiją ir pagerinti nuotaiką.
Kadangi ši arbata yra fermentuota, joje yra gerųjų laktobakterijų, kurios naudingos skrandžio, žarnyno, viso virškinamojo trakto veiklai. Ir nors sultyse taip pat yra vitamino C, geležies, gėrimą papildėme vitaminu C. Jie sukurti ne dėl skonio, bet tam, kad teiktų papildomos naudos. Tačiau skonis irgi svarbus, žmogui turi būti malonu juos gerti. Mūsų tikslas buvo pasiūlyti gėrimus, kad vartotojai galėtų lengvai išgerti reikiamą vandens kiekį per parą. Kaip žinoma, kai kurie žmonės neišgeria pakankamai vandens tik dėl to, kad jiems trūksta skonio“, - pažymėjo vandens žinovė.
Ir nors sultyse taip pat yra vitamino C, geležies, gėrimą papildėme vitaminu C. Jie sukurti ne dėl skonio, bet tam, kad teiktų papildomos naudos. Tačiau skonis irgi svarbus, žmogui turi būti malonu juos gerti. Mūsų tikslas buvo pasiūlyti gėrimus, kad vartotojai galėtų lengvai išgerti reikiamą vandens kiekį per parą. Kaip žinoma, kai kurie žmonės neišgeria pakankamai vandens tik dėl to, kad jiems trūksta skonio“, - pažymėjo vandens žinovė.
Imunitetą stiprinantis gėrimas
Ketvirtoji naujovė - tai natūralus mineralinis vanduo „Vytautas“, praturtintas granatų sultimis ir vitaminu C. Šis gėrimas skirtas stiprinti imunitetą ir teikti organizmui reikiamų antioksidantų.
Imunitetą stiprinančiame gėrime taip pat yra šiek tiek kalorijų, nes granatų sultyse yra natūralaus cukraus, tačiau nedaug.
Ateities vizija ir tyrimai
„Aktyviųjų medžiagų kiekis apskaičiuotas taip, kad išgėręs, pavyzdžiui, porą butelių vandens su kolagenu ir siliciu ar su laktobakterijomis žmogus gautų šių medžiagų dienos normą. Ar medžiagas, kuriomis papildytas mineralinis vanduo, gerai pasisavina organizmas? „Aktyviųjų medžiagų tyrimai buvo atlikti, jos tikrai veiksmingos. Kiek veiksmingi bus mūsų produktai, mums taip pat įdomu, todėl planuojame žengti žingsnį į priekį ir atlikti biologinio įsisavinimo tyrimus. Reikia bent pusės metų ar metų vartojimo, kad galėtume atlikti tyrimus ir tiksliai atsakyti, kaip efektyviai organizmas pasisavina šias medžiagas. Kol kas jie galės rinktis iš keturių gėrimų, o ateityje galbūt pasiūlysime ir gėrimų su kitokiais priedais“, - į ateitį žvelgia įmonės vadovė, jau dabar jaučianti didelį susidomėjimą panašiais produktais, ypač užsienio šalyse.
„Užsienio rinkose susidomėjimas itin didelis - tai labai pajutome šiemet dalyvaudami parodose. Ar tai bus keturi skirtingi pirkėjų tipai? Nors keturi produktai yra skirtingų kategorijų, ji mano, kad juos gali rinktis tas pats pirkėjas vertindamas savo poreikį. „Jeigu žmogus jaučia su maistu gavęs mažai kolageno, jis gali pasirinkti šia medžiaga papildytą gėrimą. Jeigu reikia paskatinti skrandžio veiklą - gėrimą su imbierais. Kai trūksta energijos, tačiau nebesinori gerti kavos, puikiai tiks gėrimas su žaliąja arbata ir gerosiomis bakterijomis. O jeigu reikia pagalbos imunitetui, pravers granatų sultimis ir vitaminu C papildytas vanduo. Manau, kad pirmiausia žmonės juos rinksis ne dėl funkcijos, o norėdami atsigerti, tačiau kartu gaus papildomos naudos. Pagrindinė šių gėrimų funkcija vis dėlto yra organizmo hidratacija, aprūpinimas skysčiais su reikalingais mineralais. Tai ne maisto papildas. Tai alternatyva, kuri padės žmonėms, kurie neišgeria pakankamai vandens, išgerti jo daugiau, pakeisti limonadą ar kitus saldžius visiškai nenaudingus gėrimus natūraliu mineraliniu vandeniu“, - įsitikinusi „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė.
Vandens Minkštinimo Debatas: Kietumas ir Nauda
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentas Egidijus Griškonis pasakojo, kad kietas vanduo kenkia buitinei technikai. Tačiau jis turi didžiulį privalumą - yra naudingas žmogaus organizmui. „Kalkių nuosėdos susidaro dėl vandenyje esančių druskų. Ar iš šulinio, ar iš giluminių gręžinių vanduo yra prisisotinęs vienokių ar kitokių druskų. Dažniausiai tai būna kalcio ir magnio druskos. Jos ištirpsta ir tokį vandenį naudojant indaplovėje, skalbyklėje, ar virdulyje, nuosėdos lieka. Kaitinant vandenį vyksta cheminiai virsmai ir nuosėdos išsikristalizuoja iš vandens. Labai dažnai žmonės jas vadina kalkėmis, tačiau iš tiesų tai ne kalkės, nes kalkės yra kalcio hidroksidas“, - sakė E. Griškonis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, minkštinto vandens gerti nerekomenduojama: „Minkštinimas vyksta, kai iš vandens yra pašalinami kalcio ir magnio jonai, kurie yra linkę sudaryti netirpias druskas ir nuoviras, bet vietoj jų yra išleidžiami kiti jonai - dažniausiai natrio, o tokio vandens geriau negerti, nes organizme gali atsirasti kalcio trūkumas, todėl rekomenduojama gerti kietą vandenį.“
Gali atrodyti, jog apie vandenį žinome viską: kad žmogui per dieną jo reikia maždaug 2 litrų, jog geriausia jį vartoti pirmoje dienos pusėje ar tai, kad pakankamas skysčių kiekis odą gali pagražinti efektyviau nei brangus kremas. Tačiau apie vandens rūšis, jų kokybę ir poveikį sveikatai kalba nedaugelis, nors tokios žinios kai kuriais atvejais gali užkirsti kelią rimtoms sveikatos bėdoms.
Čiaupo vanduo - lengviausiai prieinamas ir pigiausias atsigaivinimo variantas. Lietuvoje mes galime džiaugtis vienu geriausių vandentiekio vandenų pasaulyje, kadangi jis mus pasiekia iš ne mažiau nei 40 metrų gylio. Tiesa, kokybė priklauso ir nuo šalies regiono: kol didmiesčių gyventojams nėra būtinybės pirkti geriamojo vandens, kai kuriuose rajonuose vandenyje fluoro kiekis - per didelis. Liūdnesnių žinių turime tiems, kurių vienintelis gyvybiškai svarbaus gėrimo šaltinis - šulinys. Manoma, kad apie 50% Lietuvos šulinių yra užteršti žmogaus organizmui kenksmingomis bakterijomis ir nitratais.
Jei vandenyje mineralų kiekis nesiekia 500 mg, vadinasi, jis yra lengvos mineralizacijos. Tokį vandenį galima vartoti kasdien - ir atsigaivinimui, ir maisto gaminimui: jis padeda išvalyti organizmą iš jo pašalindamas virškinimo atliekas. Tiesa, dėl mažo mineralų kiekio, jis neaprūpina organizmo visomis reikalingomis medžiagomis, todėl kartais jį reikia pakeisti aukštos mineralizacijos vandeniu. Vienas geriausių ir sveikatai naudingiausių lengvos mineralizacijos pavyzdžių - ledo tirpsmo vanduo. Jo molekulės mažesnės nei įprasto vandens, o struktūra panašesnė į žmogaus organizme esančias ląsteles, todėl lengviau prasiskverbia pro jų membraną. Ledo tirpsmo vanduo taip pat gerina vidaus organų, širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą bei suteikia papildomos energijos. Daugelis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo entuziastų visame pasaulyje gaminasi tirpsmo vandenį namuose. Dar greitesnis variantas yra įsigyti ledo tirpsmo vandens. Kelerius metus kurta unikali MELT WATER technologija atkartoja ledynų tirpsmo procesus, tai leidžia sukurti unikalių savybių turintį vandenį.
Aukštos mineralizacijos vandenyje mineralų kiekis viršija 1500 mg, todėl jis dažnai laikomas gydomuoju. Visgi specialistai pataria tokiu vandeniu nepiktnaudžiauti: nuolat labai lengvai gaudamas didelį kiekį mineralų, organizmas ilgainiui pripranta ir pradeda sunkiau įsisavinti mineralus iš maisto. Manoma, kad dažnas aukštos mineralizacijos vandens vartojimas lemia akmenų susidarymą inkstuose, tačiau geriamas retai ir nedideliais kiekiais organizmui daro teigiamą įtaką. Reikia nepamiršti, jog aukštos mineralizacijos vanduo dažnai būna gazuotas. Kai kurių specialistų teigimu, „burbuliukai” iš vandens šalina šarmą, skatina akmenų susidarymą inkstuose bei pažeidžia dantų emalį. Tiesa, potenciali jų žala nėra patvirtinta moksliškai.
Vandens rūgštingumas nustatomas pagal jo pH lygį: paprasto geriamojo vandens pH yra 7, tuo tarpu didesni skaičiai rodo šarmingumą. Manoma, kad vanduo, kurio pH yra 8-9, neutralizuoja kūne esančias rūgštis, padeda aprūpinti organizmą deguonimi, greitina medžiagų apykaitą bei suteikia energijos. Be to, išvalo gaubtinę žarną, atjaunina odą, „sutepa” sąnarius ir raumenis, turi antioksidantinių savybių. Tiesa, prieš pirkdami šarminį vandenį, būtinai pasidomėkite jo gamintoju, kadangi labai dažnai parduotuvių lentynose nugula netikras, sveikatai jokios naudos neatnešantis vanduo. Jei iš čiaupo tekantis vanduo netinkamas gerti, geriausia jį pakeisti lengvos mineralizacijos (pavyzdžiui, ledo tirpsmo) šarminiu vandeniu. Tiesa, nepamirškite, jog jį reikėtų derinti su daugiau mineralų turinčiais gėrimais.
Tomas Kravec, be distiliatoriaus, pats naudoja dar vieną vandens kokybę gerinti skirtą prietaisą - vandenilio generatorių. Šis prietaisas prisotina vandenį vandeniliu, kuris manoma, padeda užkirsti kelią ligoms bei stabdo senėjimą. Populiaru gerti virintą ar užšaldytą bei atitirpintą vandenį. „Aukšta temperatūra nužudo virusus, bakterijas ir pirmuonis, tačiau neišvalo vandens, tad toks vanduo būtų naudingas tik ypatingos padėties atveju, jei pavyzdžiui, tektų gerti vandenį iš ežero. Užšaldžius ir atitirpinus vandenį kai kurios jame esančios medžiagos sudaro nuosėdas ir nugrimzta į dugną, tuomet jas galima atskirti, tačiau taip pašalinti galima tik nedidelę dalį vandenyje esančių priedų“ - pakomentavo pašnekovas.
Diskusijos dėl to, ar gerti vandentiekio vandenį, ar buteliuose parduodamą mineralinį vandenį, daugelyje namų vyksta jau dešimtmečius. Vieni gina mineralinio vandens skonį ir „grynumą“, kiti visiškai pasitiki vandentiekio vandeniu, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, kur sveikatos kontrolė yra griežta. Sveikatos požiūriu ekspertai sutaria dėl vieno svarbaus dalyko: abu variantai yra saugūs vartoti žmonėms daugeliu atvejų. Jungtinėje Karalystėje vanduo iš čiaupo kasdien tikrinamas ir turi atitikti labai griežtus reikalavimus, garantuojančius jo tinkamumą gerti. Kita vertus, mineralinis vanduo gaunamas iš saugomų požeminių šaltinių ir pasižymi stabilią mineraline sudėtimi. Būtent tai yra pagrindinis jo skirtumas nuo vandentiekio vandens: mineralų, tokių kaip kalcis, magnis ir bikarbonatai, kiekis. Vienas iš dažniausiai naudojamų argumentų už buteliuose parduodamą vandenį yra skonis. Kai kuriose vietovėse vandentiekio vanduo gali turėti stipresnį skonį dėl jame esančio chloro, kuris yra būtinas dezinfekcijai užtikrinti. Kalbant apie galimus pavojus, ekspertai pabrėžia, kad vandentiekio vandeniui gali turėti įtakos senos instaliacijos, ypač senuose pastatuose su susidėvėjusiais vamzdais. Tokiais konkrečiais atvejais rekomenduojama patikrinti instaliaciją arba naudoti filtravimo sistemas. Poveikis aplinkai yra dar vienas veiksnys, kurį mokslininkai ir tarptautinės organizacijos įtraukia į diskusiją. Reguliarus buteliuose parduodamo vandens vartojimas susijęs su plastiko naudojimu, transportavimu ir didesnėmis energijos sąnaudomis. Taigi, kuris yra sveikesnis? Mokslinis atsakymas yra aiškus: bendrai visuomenei nėra reikšmingų skirtumų sveikatos atžvilgiu. Tiek vandentiekio vanduo, tiek mineralinis vanduo yra saugūs ir tinkami pasirinkimai.
tags: #kieta #ir #minksta #vandeni #distiliuotas #mineralinis
