Vandens filtrai akvariumui: visapusiškas vadovas gyvybei po vandeniu palaikyti
Akvariumistika, kaip hobis, dažnai prasideda nuo nedidelio, kelių litrų talpos indo su dirbtiniais augalais ir pora nereiklių augintinių. Tačiau laikui bėgant daugelis akvariumistų pajunta troškimą plėsti savo povandeninį pasaulį: įsigyti didesnį akvariumą, pasodinti gyvus augalus, sukurti darnią ekosistemą, pasirinkti įmantresnių žuvų rūšių, derinti jas su kitais gyvūnais ir, žinoma, sukurti unikalų, aplinkinius stebinti dizainą. Nors pirmasis akvariumas gali apsieiti be šildytuvo, CO2 įrangos, oro ir vandens pompos, aušintuvo ar net apšvietimo, tačiau jis tikrai neapsieis be vandens filtro. Vandens filtras akvariumui yra ne prabanga, o gyvybiškai svarbus įrenginys, užtikrinantis tinkamas sąlygas vandens gyvūnams ir padedantis palaikyti reikiamas vandens savybes tarp reguliarių keitimų. Jis veikia visais lygiais: mechaniniu, biologiniu ir cheminiu, užtikrinant švarą ir stabilumą povandeniniame pasaulyje.
Vandens filtro reikšmė ir funkcijos
Pagrindinė vandens filtro akvariume paskirtis - pašalinti iš vandens mechanines priemaišas, tokias kaip maisto likučiai, žuvų išmatos, dumblis, pūvančių augalų liekanos ir kiti nešvarumai. Šie filtrai gerina vandens cirkuliaciją: speciali filtro galvutė sujudina vandenį, todėl jis neužsistovi. Tinkamai įrengtas filtras nuolat maišo viršutinį ir apatinį vandens sluoksnius, taip pagerindamas dujų apykaitą tarp akvariumo vandens ir aplinkos oro. Vandens paviršius, kontaktuodamas su oru, atiduoda sukauptą anglies dioksidą ir prisotina deguonies, kuris paskui leidžiasi gilyn. Ant daugelio vidinių filtrų galima uždėti „venturi“ antgalį, kurio pagalba į vandens srautą įmaišomas didelis kiekis oro, taip dar labiau prisotinant vandenį deguonimi. Būtina paminėti, kad uždaruose akvariumuose, kurie yra su dangčiu, vamzdelis orui turi būti išvestas į išorę, nes po dangčiu oras necirkuliuoja ir ilgainiui jame lieka labai mažai deguonies.
Tačiau svarbu suprasti, kad mechaniniai vandens filtrai akvariumui nėra skirti atliekoms skaidyti ar jas apdoroti tiesiogiai. Šią funkciją atlieka gerosios bakterijos, kurios veisiasi filtro viduje esančiose filtravimo medžiagose. Pratekėdamas pro filtrą, vanduo atneša deguonies šioms gerųjų bakterijų kolonijoms. Negavusios deguonies, bakterijos išmirtų, o tai sukeltų nuodingųjų medžiagų koncentracijos padidėjimą. Filtravimo medžiaga sulaiko stambias organines medžiagas esančias vandenyje - tai mechaninis etapas. Surinktą purvą vėliau užpuola bakterijos, saprofitai ir išskaido jį iki paprastų mineralų. Idealios filtracijos metu jos suskaido organines atliekas į vandenį, anglies dioksidą ir nitratus - tai biologinis etapas. Būtent šis etapas, jei jis veikia tinkamai, užtikrina skaidrų vandenį.
Filtro konfigūracijos
Filtravimo procesas: nuo mechaninio iki cheminio
Filtravimo procesas akvariume yra sudėtingas ir daugiasluoksnis, apimantis kelis pagrindinius etapus:
I etapas - mechaninis valymas: Šiame etape vanduo iš akvariumo praleidžiamas per šiurkščias filtravimo medžiagas, tokias kaip grubios kempinės, koralų nuolaužos ar porėta keramika. Tai leidžia pašalinti stambias atliekas, neleidžiant joms akimirksniu užkimšti smulkesnių filtro sluoksnių. Jei vandenį su stambiomis priemaišomis iš karto praleistume per labai tankų filtrą, jis greitai užsikimštų.
II etapas - biologinis valymas: Šiame etape naudojamos tankesnės filtravimo medžiagos, tokios kaip keramikos užpildai ar smulkesnės kempinės, kuriose veisiasi naudingosios bakterijos. Jos yra gyvybiškai svarbios azoto apykaitos ciklui užbaigti. Akvariumuose aptinkamas amoniakas ir nitritai, kurie didelėmis koncentracijomis gali pažeisti žuvų vidaus organus ir net sukelti jų nugaišimą. Gerosios bakterijos skaido šias nuodingas medžiagas, paverčiant jas mažiau kenksmingais nitratais. Tam, kad bakterijos galėtų efektyviai atlikti savo darbą, filtras turi veikti nuolat, 24 valandas per parą, aprūpindamas jas deguonimi.
III etapas - cheminis valymas: Šiame etape vanduo leidžiamas per specialias terpes, tokias kaip aktyvuotoji anglis ir ceolitas. Šios medžiagos valo vandenyje ištirpusias medžiagas ir jų junginius. Aktyvuotoji anglis padeda pašalinti chlorą, taninus ir nemalonius kvapus, o ceolitas efektyviai pašalina amoniaką. Nors kai kurie akvariumistai mano, kad cheminis filtravimas yra nebūtinas, ypač jei akvariume gausu augalų, kurie gali absorbuoti ištirpusias chemines atliekas, cheminis filtras gali būti naudingas sprendimas, ypač esant abejonėms dėl mechaninio ir biologinio filtravimo veiksmingumo kovojant su vandenyje tirpiomis medžiagomis.
Filtro tipai: vidiniai ir išoriniai
Akvariumo filtrai skirstomi į du pagrindinius tipus: vidinius ir išorinius.
- Vidiniai filtrai: Tai prietaisai, kurie montuojami tiesiai akvariumo viduje. Jie, kaip taisyklė, yra skirti mažiems ir vidutiniams akvariumams. Vidiniai filtrai puikiai tinka pradedantiesiems akvariumininkams, nes jie yra nebrangūs, efektyviai naudoja energiją, lengvai įrengiami ir eksploatuojami. Jie pasižymi puikiu mechaniniu filtravimu, gerai pašalina fizinius teršalus. Dėl savo kompaktiškumo jie idealiai tinka mažesniems rezervuarams arba kai trūksta vietos išoriniam filtrui. Vidiniai filtrai gali būti naudojami tiek gėlo, tiek jūros vandens akvariumuose. Svarbu pasirinkti tinkamą modelį, atitinkantį akvariumo dydį, kad būtų užtikrintas efektyvus vandens filtravimas. Kai kurie vidiniai filtrai veikia kaip dugniniai filtrai, sumontuoti akvariumo dugne, kur filtravimo terpe naudojamas gruntas. Jie taip pat užtikrina gerą vandens aeraciją.
- Išoriniai filtrai: Šie filtrai statomi šalia ar po akvariumu, todėl jie yra skirti didesniems, maždaug nuo 100 litrų vandens talpos akvariumams. Išoriniai filtrai paprastai turi didesnį filtravimo medžiagos tūrį, todėl juos reikia valyti rečiau nei vidinius. Jie siūlo platesnes filtravimo galimybes ir yra efektyvesni didesniuose vandens tūriuose.
Filto pasirinkimas ir priežiūra
Renkantis filtrą, svarbu atsižvelgti ne tik į akvariumo dydį, bet ir į jame auginamų žuvų kiekį ir dydį. Filtro galingumas turėtų būti pakankamas, kad per valandą būtų išfiltruojamas bent 3-4 kartus didesnis vandens tūris nei akvariumo talpa. Pavyzdžiui, 100 litrų akvariumui rekomenduojamas filtras, kurio našumas yra bent 300-400 litrų per valandą.
Filtro valymas yra itin svarbus akvariumo priežiūros aspektas. Filtro valymo dažnumas priklauso nuo žuvų kiekio ir dydžio bei filtravimo medžiagos tūrio. Kuo didesnė žuvų masė, tuo dažniau reikės plauti filtrą. Tačiau per dažnai plaunamas filtras gali suardyti akvariumo mikroflorą, todėl vanduo gali pradėti drumstis. Kita vertus, per retai plaunamas filtras gali sukelti vandens rūgimą. Svarbu atsiminti, kad filtras akvariume turi veikti nuolat, 24 valandas per parą. Filtro išjungimas, net ir trumpam, gali būti pražūtingas akvariumui, nes vietoj naudingų nitrifikuojančių bakterijų filtre gali atsirasti anaerobinės bakterijos, išskiriančios į vandenį sieros vandenilį ir metaną.
Valant filtrą, negalima naudoti jokių ploviklių! Geriausia skalauti filtrą vandeniu, paimtu iš to paties akvariumo, atliekant dalinį vandens pakeitimą. Tokios procedūros tikslas - atlaisvinti filtravimo medžiagos poras, kad vanduo galėtų laisvai tekėti. Jei filtras buvo išjungtas ilgesniam laikui, prieš vėl jį įjungiant, būtina jį gerai praplauti. Siekiant paspartinti biologinės pusiausvyros procesą naujai paleidžiamame akvariume, galima įdėti seną, nešvarų filtrą iš veikiančio akvariumo arba pridėti seno grunto. Taip pat specializuotose parduotuvėse galima rasti bakterinių preparatų, kurie padeda greičiau užmegzti naudingų bakterijų kolonijas.
Atvirkštinio osmoso (RO) sistemos akvariumui
Didelę reikšmę akvariumo vandens kokybei gali turėti ir atvirkštinio osmoso (RO) sistemos. RO filtrai sukurti net labiausiai užterštam vandeniui apdoroti ir gaminti itin švarų vandenį. Dėl mikroskopinio porų dydžio (0,0001 mikrono) RO membrana sulaiko beveik visus teršalus, įskaitant metalų jonus, virusus ir bakterijas, gamindama beveik gryną H2O.
Toks vanduo yra būtinas kai kurių rūšių žuvų egzistavimui, ypač tų, kurios kilusios iš švarių, mažai mineralizuotų vandens telkinių. RO vandenyje visiškai nėra kenksmingų junginių, tokių kaip chloras, todėl dingsta poreikis laukti, kol vanduo nusistovės prieš pilant jį į akvariumą. Tačiau svarbu suprasti, kad RO vanduo yra labai mažai mineralizuotas. Priklausomai nuo akvariumo tipo ir jame auginamų žuvų poreikių, gali tekti papildyti RO vandenį mineralais arba maišyti jį su vandentiekio vandeniu.
Renkantis RO sistemą akvariumui, svarbu atkreipti dėmesį į jos našumą (GPD - galonai per dieną), filtravimo etapų skaičius (RO3, RO4, RO5, RO6 ir pan.) ir gamintojo reputaciją. Nors RO sistemos gali atrodyti sudėtingos, jų montavimas yra gana paprastas ir nereikalauja specialisto pagalbos. Dažnai jos montuojamos arti šalto vandens vamzdžio, pavyzdžiui, vonios kambaryje arba po virtuvės kriaukle.
Svarbu atsiminti, kad RO sistemos efektyvumas priklauso nuo tiekiamo vandens slėgio, temperatūros ir druskingumo. Esant žemam slėgiui ar aukštai druskingumui, gali prireikti papildomo slėgio pakėlimo siurblio.
Svarbu: nuolatinis filtras ir tinkama priežiūra
Nepriklausomai nuo pasirinkto filtro tipo, svarbiausia taisyklė akvariumistikoje yra ta, kad vandens filtras akvariume turi veikti nuolat, 24 valandas per parą. Tai yra būtina sąlyga gyvybiškai svarbių bakterijų veiklai palaikyti ir nuodingų medžiagų koncentracijai vandenyje kontroliuoti. Tinkamai prižiūrimas filtras užtikrins švarų, skaidrų vandenį ir sudarys idealias sąlygas jūsų povandeninio pasaulio gyventojams.
tags: #koki #vandens #filtra #prideti #prie #akvariumo
