Pažangios nuotekų valymo technologijos Lietuvoje: Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus patirtis
Lietuvos vandentvarkos sektorius žengia svarbų žingsnį link modernizacijos ir aplinkosaugos standartų kėlimo, diegiant pažangias nuotekų valymo technologijas. Šis procesas apima ne tik Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų įgyvendinimą, bet ir ilgalaikės aplinkosaugos vizijos formavimą. Projektai, vykdomi tokiuose miestuose kaip Klaipėda, Vilnius ir Alytus, atskleidžia skirtingus iššūkius ir sprendimus, kurie formuoja šalies vandentvarkos ateitį.
Klaipėdos ambicijos: ketvirtinio nuotekų valymo link
Klaipėda tampa pavyzdžiu kitiems miestams, pirmuoju šalyje, kuris realiai pradeda ruoštis ketvirtinio valymo diegimui - sudėtingiausiam ir pažangiausiam nuotekų valymo etapui. Šis neeilinis etapas Lietuvos vandentvarkai, kur mokslas ir technologijos padeda spręsti ateities iššūkius, yra grindžiamas glaudžiu bendradarbiavimu tarp „Klaipėdos vanduo“ ir „Sweco Lietuva“ ekspertų.
„Šis projektas svarbus tuo, kad pirmą kartą nacionaliniu mastu pradedame planuoti sprendimus, kurie atliepia ne tik ES direktyvos reikalavimus, bet ir ilgalaikę aplinkosaugos viziją. Mūsų vaidmuo šiame etape - padėti pasirinkti kryptį, kuri būtų techniškai pagrįsta, tvari ir realiai įgyvendinama Lietuvos sąlygomis“, - teigia „Sweco Lietuva“ vandentvarkos padalinio vadovas Egidijus Kunevičius.
Klaipėdos projektas yra išskirtinis tuo, jog tai pirmasis realus ketvirtinio valymo sprendimų rengimas Lietuvoje. Iki šiol nė viena šalies nuotekų valykla nėra turėjusi tokių įrenginių ar projektavimo patirties. Ketvirtinis valymas orientuotas į itin smulkių, plika akimi nematomų medžiagų, tokių kaip antibiotikai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai, valymą. „Mechaninio ir biologinio valymo etapai leidžia pašalinti stambius teršalus ir klasikinę organinę apkrovą, tačiau ketvirtinis valymas jau susijęs su ištirpusiomis, mikroskopinėmis medžiagomis, kurias atskirti kur kas sudėtingiau. Kai kurie teršalai dar prieš keletą metų net neturėjo laboratorinių nustatymo metodikų. Ši sritis vystosi greitai, todėl būtina remtis gerąja Europos praktika“, - sako E. Kunevičius. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta praktinės patirties projektuojant tokio sudėtingumo įrenginius, todėl šiame etape itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Pasak eksperto, dirbama kartu su pažangiausias technologijas diegiančiais Vokietijos partneriais ir jų įrangos tiekėjais, kad į Lietuvą būtų perkelti jau patikrinti ir efektyvūs sprendimai.
2024-2025 m. Klaipėdos miesto nuotekų valykloje atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, kuriuos vykdė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su „Klaipėdos vanduo“ įgyvendindami strateginį projektą „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“ (LIFE SIP Vanduo), parodė, kad dauguma teršalų pašalinami efektyviai, tačiau dalies medžiagų koncentracijos vis dar kelia susirūpinimą. Tyrimų metu nustatyta, kad iš 82 tirtų mikroteršalų tik keli: bisfenolis A, antibiotikai azitromicinas ir klaritromicinas bei skausmą malšinantis diklofenakas išlieka aukštesnėse nei siūlomos normatyvų ribose koncentracijose, todėl norint sumažinti jų patekimą į aplinką būtina diegti pažangias technologijas. Mikroplastiko tyrimai taip pat parodė akivaizdžią mažėjimo tendenciją - jo kiekis po mechaninio ir biologinio valymo sumažėja daugiau nei keturis kartus, tačiau dalis dalelių vis tiek patenka į gamtą. Bromidų ir nitritų koncentracijos, kurios turi įtakos ozonavimo procesų saugumui ir efektyvumui, taip pat viršijo ES rekomendacijas, o tai reiškia, kad būsimos mikroteršalų šalinimo technologijos privalės būti itin tiksliai suprojektuotos.
„Tai investicija ne tik į pažangų valymą Klaipėdos miesto nuotekų valykloje, bet ir į Kuršių marių vandens kokybės gerinimą. Šis strategiškai svarbus projektas padeda mums pasiruošti ateinantiems ES reikalavimams ir suteikia moksliniais duomenimis paremtą pagrindą priimti technologinius sprendimus, kurie užtikrins švaresnę aplinką ir aukštesnę gyvenimo kokybę kiekvienam Klaipėdos gyventojui“, - sako K. Bereišienė, „Klaipėdos vanduo“ Technologijų vystymo ir inovacijų vadovė.
Pagal pasirašytą sutartį „Sweco Lietuva“ analizuos tris pažangias technologijų alternatyvas: ozonavimą su granuliuotos aktyvintosios anglies filtravimu, valymą milteline aktyvinta anglimi su kontaktine talpa (Ulmerio procesas) ir valymą granuliuotos aktyvintosios anglies filtrais (be ozonavimo) bei parengs investicinį projektą, apimantį tiek įrangos įdiegimo, tiek eksploatavimo sąnaudų analizę. Šis darbas taps pagrindu tolimesniems poveikio aplinkai vertinimo ir projektavimo etapams, kurie iki 2026 m. gegužės bus nuosekliai vykdomi kartu su AB „Klaipėdos vanduo“.
Vilniaus patirtis: kompleksinė rekonstrukcija ir iššūkiai
Vilniaus nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) rekonstrukcija, įgyvendinta UAB „Arginta“, yra vienas sudėtingiausių projektų įmonės istorijoje. Šis projektas apėmė du etapus, kurių bendra investicijų suma viršijo 50 mln. eurų. Nuo pat pradžių projektas buvo kupinas iššūkių, pradedant kelis kartus skelbiamu konkursu ir kritiniu biudžetu, baigiant pasaulinėmis krizėmis, tokiomis kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, kurios turėjo tiesioginę įtaką medžiagų kainoms ir tiekimui.
Svarbu pažymėti, kad pirmojo etapo rekonstrukcija buvo finansuojama iš Europos Sąjungos solidarumo fondų, gaunant 80% intensyvumo finansavimą. Po dvejų metų pasirengimo ir pakartotinių viešųjų pirkimų, 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl Vilniaus NVĮ rekonstrukcijos. Dauguma derybų ir pasirengimo darbų vyko nuotoliniu būdu per pirmąjį COVID-19 karantiną.
Didžiausia valymo įrenginio konstrukcija yra aerotankas, sudarytas iš 6 bioreaktorių. Jo rekonstrukcijai buvo skirtas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į 1993 m. statybos metu įvykusią avariją. Atlikti išsamūs konstrukcinių tyrimai ir ekspertizės, ištirtos visos statinio konstrukcijos ir esamo sutvirtinimo analizė. Buvo kreiptasi į ankstesnio projekto autorius, iš kurių gauta reikšmingos pagalbos ir patarimų.
Technologiniu požiūriu rekonstrukcija taip pat kėlė iššūkių, nes visą laiką reikėjo užtikrinti nuolatinį nuotekų srautą ir valymo procesą. Buvo įgyvendinta nemažai individualių sprendimų, kaip techniškai atlikti perjungimus ir patikrinimus, užtikrinant nenutrūkstamą procesą ir saugų eksploatavimą. Kiekvienas grandinės elementas - bioreaktorius, nusodintuvas, kameros, kanalai, siurblinės - buvo kruopščiai suplanuotas atjungimui, perjungimui ar apėjimui.
Rekonstruota biologinio valymo grandis - aeracinis indas, skirtas organiniams teršalams, fosforui ir azotui biologiškai šalinti. Jame sumontuoti lėtai judantys maišytuvai, dumblo mišinio siurbliai, aeracijos sistema su 26 580 vnt. elementų. Pastatyta nauja orapūtė, kurioje įrengti 7 turbininio tipo pūstuvai.
Įdiegta nemažai modernių technologinių sprendimų. Ištekėjimams iš pirminių siterių išimti ir apdoroti įdiegta pažangi sistema, kuri naudoja siurblius ir flotacijos technologiją (DAF) riebalams atskirti. Nuotekos nusausinamos sraigtiniu presu. Įrengtas tretinio valymo kontūras su diskiniais audinių filtrais, leidžiančiais sumažinti skendinčiųjų medžiagų koncentraciją ir pašalinti mikroplastiko daleles, kurių birumas didesnis nei 10 μm. Mikroplastiko dalelėms atskirti nuo praustuvų naudojamos būgninės grotelės. Oro tiekimui naudojami turbininio tipo pūstuvai su dažnio keitikliais, optimizuojančiais elektros energijos sąnaudas.
Alytaus inovacija: valymo įrenginiai ežero dalyje
Alytuje įgyvendintas unikalus projektas, kuomet vandens valymo įrenginiai buvo pastatyti ežero dalyje. Šis projektas, finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir „Dzūkijos vandenų“ lėšomis, apima naujus lietaus nuotekų valymo įrenginius ir paviršinių nuotekų kolektoriaus pajungimą. Generalinis rangovas - UAB „INSTITA“.
„Pirmą kartą hidrotechninius įrenginius teko statyti ežero dalyje, - pasakojo UAB „INSTITA“ vadovas Egidijus Guzas. - Kaip tai daryti teoriškai, žinojome, bet praktinės patirties, atsižvelgiant į projekto ypatumus, neturėjome.“ Norint nusausinti dalį ežero, specialistai turėjo įrengti spraustasienę ir atskirti smėlio pylimu. Spraustasienė yra konstrukcija, sudaryta iš vertikaliai susijungiančių plieninių elementų, įkalta į ežero dugną. Tokiu būdu ežero vanduo buvo perskirtas, ir viena jo dalis nusausinta.
„Mes įgijome naujos patirties - išmokome patys įrengti spraustasienes ir vykdyti darbus tokiomis neįprastomis aplinkybėmis. Darbai vyko pagal parengtą projektą. Didžiosios Dailidės ežere įrengus spraustasienę ir tokiu būdu jį padalijus į dvi dalis, vanduo iš vienos ežero dalies buvo perpumpuotas į kitą. Nusausintos ežero dalies dugnas buvo užpelkėjęs, padengtas dumblu.“
Valyklą sudaro trys grandys: prieštvanka, naftos atskirtuvai ir pagrindinis neišleidžiamas tvenkinys su šlaitiniu biofiltru. Bendras valyklos tūris - 12270 kub. metrų. Objekte pastatyta 547 m paviršinių nuotekų ir drenažo tinklų. Naftos atskirtuvuose įrengta sistema, kuri per GSM modemą praneša apie susikaupusius teršalus.
Projekto metu įmonė pastatė 2,1 tūkst. kub. metrų vandens talpyklas, skirtas lietaus nuotekoms surinkti. Naujieji įrenginiai suskaičiuoti priimti 4400 kub. m vandens nuotekų, attekančių vieno lietaus metu. Didžioji šio projekto vertė, kaip pastebi Egidijus Guzas, kad išvalytas vanduo papildo ežerą, kuris neturi kitų pritekėjimo šaltinių, kaip tik paviršiniai vandenys. Neišleidžiamo tvenkinio šlaitai apsodinti augalais. Formuojant šlaitus, nusausinus ežerą, buvo panaudota apie 60 tūkst. kub. m smėlio.
„Mūsų darbas šiame objekte baigtas - ežere atsirado naujas statinys, o aplinka sutvarkyta ir pritaikyta rekreacijai. Ežeras ir jo įrenginiai jau naudojami“, - pasakoja ekspertas. Projektas buvo įgyvendintas per 14 mėnesių, darbai oficialiai baigti 2020 m. lapkritį.
Šie projektai demonstruoja Lietuvos įsipareigojimą gerinti vandens kokybę ir diegti pažangiausias technologijas nuotekų valymo srityje. Nuo ketvirtinio valymo Klaipėdoje iki kompleksinės rekonstrukcijos Vilniuje ir unikalių statybų Alytuje, kiekvienas projektas prisideda prie švaresnės aplinkos ir sveikesnės gyvensenos kūrimo šalyje.
tags: #kurie #miestai #neturi #vandens #valymo #irenginiai
