Šilumos įrenginių eksploatavimo darbai ir oro filtrai: kompleksinis požiūris
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur energijos efektyvumas ir aplinkosauga tampa vis svarbesniais aspektais, šilumos įrenginių eksploatavimo darbai ir jų komponentų, tokių kaip oro filtrai, priežiūra įgauna ypatingą reikšmę. Šis straipsnis siekia pateikti išsamų šilumos sistemų eksploatavimo, reguliavimo ir priežiūros aspektų apžvalgą, ypatingą dėmesį skiriant oro filtravimo svarbai ir su tuo susijusiems teisiniams bei techniniams reikalavimams.
Teisinis ir reguliacinis pagrindas
Šilumos įrenginių eksploatavimo darbai Lietuvoje yra griežtai reglamentuojami daugybės teisės aktų, užtikrinančių saugų, efektyvų ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį jų veikimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10, pastato šilumos įrenginiai pripažįstami prijungti prie šilumos perdavimo tinklų nuo Taisyklių 16 punkte paminėto statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo. Tai reiškia, kad teisinis šilumos tiekimo santykių pagrindas atsiranda tik po to, kai yra oficialiai patvirtinta statybos pabaiga.
Pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas, privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Tai pabrėžia būtinybę bet kokiems sistemų pakeitimams atlikti laikytis nustatytos tvarkos, užtikrinant, kad pertvarkymai atitiktų techninius ir saugos reikalavimus. Pastato ar jo dalies patalpų inžinerinių sistemų pertvarkymo projektas (aprašas) privalo būti parengtas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 35 punktas) nustatyta tvarka.
Svarbu paminėti ir tai, kad daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 108.3.3 papunkčio nuostatas nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos. Tokiais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Kol butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo momento taikomos sutarčių standartinės sąlygos (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 14, 15 punktai).
Šis platus teisės aktų sąrašas, apimantis Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles, Šilumos tiekimo vamzdynų nuololių nustatymo metodiką, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles, Energetikos objektus, ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašą, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisykles, Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisykles, Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, Statybos techninius reglamentus (STR), tokius kaip STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas…“, STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“, STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, Saugos taisykles eksploatuojant šilumos įrenginius, Slėginių indų naudojimo taisykles DT 12-02, Slėginių vamzdynų naudojimo taisykles, Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisykles, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisykles, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, Matavimo priemonių techninį reglamentą, Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodiką, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, Šilumos kainų nustatymo metodiką, Lietuvos standartą LST EN 834:2000 „Šilumos sąnaudų dalikliai patalpų šildymo radiatorių sunaudotai šilumai nustatyti“, Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisykles, Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumos energijai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašą, Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašą, Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisykles, Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles, Šilumos paskirstymo metodus (Nr. 1-10), Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 m3 karšto vandens paruošti, metodą Nr. 9, Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodą Nr. 10, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles, Lietuvos higienos normas (HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“, HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“), Vandens vartojimo normas RSN 26-90, Respublikinės statybos normas „Statybinė klimatologija. RSN 156-94“, Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentą, Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodiką, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje taisykles, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles, sudaro išsamų teisinį pagrindą, užtikrinantį visų šilumos sistemos aspektų tvarkingumą ir atitikimą nustatytiems standartams.
Šilumos siurbliai: modernus sprendimas
Šiuolaikinės technologijos siūlo vis efektyvesnius ir aplinkai draugiškesnius šildymo sprendimus. Vienas iš tokių sprendimų yra šilumos siurbliai. Investavus į šilumos siurblį, galima pamiršti rūpesčius dėl kieto kuro pirkimo, sandėliavimo, deginimo. Suderinus šilumos siurblį su saulės elektrine, galima sutaupyti dar daugiau.
Šilumos siurblio „oras - oras“ veikimo principas gana paprastas. Įrenginio sistema yra užpildyta freonu, kurį specialistai gali pavadinti „šilumnešiu“ arba „šaltnešiu“, priklausomai nuo to, ar įrenginys patalpas šildo, ar vėsina. Jo temperatūra yra žemesnė, nei aplinkos. Garintuvas freoną paverčia garais. Garai, būdami žemesnės temperatūros, šilumą paima iš aplinkos. Tada jie keliauja į kompresorių, kuriame yra suspaudžiami. Suspaustų garų temperatūra labai padidėja ir ši šiluma yra atiduodama į šildomas patalpas. Atidavę šilumą, garai papuola į kondensatorių, kuriame virsta skysčiu ir toliau keliauja į išsiplėtimo vožtuvą. Čia jo slėgis sumažėja.
Šilumos siurbliai „oras-oras“ tinkamiausi statyti norint apšiltinti vieną - dvi patalpas. Šildant vieną patalpą, paprastai montuojama taip vadinama „split-sistema“ - įrengiamas vienas išorinis įrenginys ir vienas vidinis. Norint šildyti dvi ar tris patalpas, galima naudoti „multi - split“ sistemą.
Renkantis šilumos siurblį svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių: nuo to, kokio dydžio patalpas norėsite šildyti, priklausys reikalingas įrenginio galingumas; koks įrenginio efektyvumo koeficientas (COP, angl. Coefficient of Performance arba nuo 2014 m. COP/SCOP koeficientas - tuo geresnis, kuo aukštesnis. Pvz., jeigu šilumos siurblio COP yra 5, tai jis, sunaudojęs 1 kW elektros energijos, į šildomas patalpas atiduos 5 kW šilumos.
Šilumos siurbliai „oras - vanduo“ šilumą paima iš lauko oro, tačiau, skirtingai nei „oras - oras“, į šildomas patalpas ją atiduoda ne per orą, o per viduje sumontuotus šildymo įrenginius - radiatorius ar šildomas grindis. Šis šildymo būdas ypatingai tinka šildomoms grindims. „Oras vanduo“ šildymo sistemą sudaro du blokai - išorinis ir vidinis. Veikimo principas iš esmės toks pats, kaip ir „oras - oras“ šilumos siurblio. Freonas ima garuoti net ir esant minusinei lauko temperatūrai, iš jos pasiima šilumą, kompresoriuje yra suspaudžiamas, ko pasekoje pakyla jo temperatūra. Pakeltą temperatūrą, per vidinį bloką, atiduoda į patalpų vandeninę šildymo sistemą, o atšalęs ir pavirtęs į skystį freonas vėl keliauja į lauko bloką.
Šilumos siurblio „oras - vanduo“ efektyvumas taip pat žymimas COP koeficientu. Atsižvelgiant į termodinamikos dėsnius, efektyviausiai šilumos siurblys veiks, jeigu tarp lauko temperatūros ir pageidaujamos vidaus šildymo įrenginiuose esančio vandens temperatūros skirtumas bus kuo mažesnis. Pvz., jeigu lauko temperatūra yra +7°C, o šildomo vandens temperatūra +35°C (tokia temperatūra paprastai paduodama į šildomas grindis), tad galime tikėtis COP apie 5,0. Tačiau jeigu viduje naudosime radiatorius ir į juos norėsime paduoti apie +55°C vandenį, tada COP tikėtina bus tik apie 3,5. „Oras - vanduo“ šilumos siurbliai gali būti labai efektyvūs, ypač vidutinio klimato sąlygomis. Šilumos siurblio „oras - vanduo“ efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Pradinės šilumos siurblio „oras-vanduo“ įsigijimo ir įrengimo išlaidos gali būti didesnės, palyginti su tradicinėmis šildymo sistemomis. Kai kurie „oras-vanduo“ šilumos siurbliai gali skleisti triukšmą veikimo metu, ypač lauko įrenginiai. Šioms sistemoms paprastai reikalingi lauko įrenginiai, kurie gali užimti vietą kieme arba ant stogo.
Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas: NØRDIS OPTIMUS PRO KLIENTŲ NAMUOSE
Nors rinkoje dar galima rasti įrenginių, skirtų tik vėsinti orą, dažniausiai visi šiuolaikiniai „oras - oras“ šilumos siurbliai gali tiek šildyti, tiek vėsinti patalpas. Įrenginio veikimo principas aprašytas aukščiau esančiame skyriuje „Šilumos siurbliai oras - oras“. Galima rinktis iš „split“ ir „multi-split“ sistemų. Split sistema turi vieną išorinį bei vieną vidinį bloką ir yra skirta vienos patalpos aptarnavimui. „Multi - split“ sistema su vienu išoriniu ir keliais vidiniais blokais gali vėsinti kelias patalpas vienu metu arba atskirai kiekvieną patalpą pagal poreikį.
Naujausi oro kondicionieriai - šilumos siurbliai turi daug patogių funkcijų. Šiuolaikiniai įrenginiai, pagal nustatytą temperatūrą automatiškai gali padidinti arba sumažinti savo veikimo galią, taip taupydami elektros energijos sąnaudas. Dalis gamintojų yra įdiegę „wind-free“ technologiją, kuri leidžia vėsinti patalpas nesukeliant nemalonių šalto oro gūsių. Daugelis oro kondicionierių turi daugiau nei vieną funkciją - be vėsinimo jie gali atlikti ir sausinimo, oro valymo ir filtravimo ar jonizacijos funkcijas. Kai kuriuose oro kondicionavimo įrenginiuose yra savidiagnostikos funkcijos, kurios aptinka ir įspėja vartotojus apie galimas problemas ar gedimus. Rinkdamiesi oro kondicionierių atsižvelkite į jo energetinį efektyvumą, naudojamą variklio veikimo technologiją (turėtų būti inverterinis), skleidžiamo triukšmo lygį, papildomų funkcijų gausą. Oro kondicionieriaus energijos vartojimo efektyvumą nusako EER /SEER rodiklis. Jis rodo, kiek 1kW sunaudotos elektros energijos sugeneruos šalčio kW. EER (angl. Energy Efficiency Ratio) yra senesnis rodiklis, kuris buvo matuojamas prie stabilios +35°C temperatūros. Nuo 2014 m. įvestas naujas rodiklis SEER (angl. Seasonal Energy Efficiency Ratio), kuris gali tiksliau nustatyti sistemos efektyvumą, nes yra nustatomas vertinant, kiek kW elektros energijos yra suvartojama per visą vidutinį sezoną.
Montavimo ir priežiūros ypatumai
Įsirengiant šilumos siurblį nuosavuose vienbučiuose namuose, jokių papildomų leidimų nereikia, jeigu pastatas neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Norint įsirengti šilumos siurblį daugiabučiame name vienam butui, yra svarbu, kur norėsite statyti išorinį šilumos siurblio bloką. Jeigu statysite Jums teisiškai priklausančiame balkone, papildomų leidimų nereikės.
Jeigu išorinį bloką montuosite ir kitų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose vietose, Jums reikės gauti daugiabučio bendrasavininkų sutikimą. Jį galite gauti kreipdamiesi į savo namo administratorių arba surinkti daugumos bendraturčių sutikimus pasirašytinai. Tai numato LR Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., 4.85 str. ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 str. 15 p. Tada reikės gauti statybos leidimą, leidžiantį atlikti paprastąjį remontą, kurį Jums gali išduoti savivaldybės administracija.
Kokių tipų šilumos siurbliai yra ir kuo jie skiriasi - efektyvumu, kaina, išvaizda, kur ir kokius galima montuoti? Rinkoje galite rasti kelių tipų šilumos siurblius:
- oras-oras (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalpų orą);
- oras - vanduo (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalpų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
- žemė - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančios žemės ir atiduodama į vidaus patalpų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
- vanduo - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančio vandens telkinio (galimai šalia tekančios neužšalančios upės) ir atiduodama į vidaus patalpų šildymo sistemą, pvz.
Mūsų įmonė gali pasiūlyti oras - oras ir oras - vanduo tipo šildymo siurblius ir jų montavimo paslaugas bei priežiūrą. Kuris šilumos siurblys Jums būtų tinkamesnis, galėsime patarti tik įvertinę Jūsų patalpas ir šildymo poreikius. Tarkime, jeigu turite gamybines - remonto patalpas, kuriose nėra sumontuota jokia šildymo sistema (radiatoriai ar grindinis šildymas), galimai finansiškai labiau apsimokėtų statyti galingesnį oras - oras šilumos siurblį. Šių tipų siurbliai turi vidinį ir šoninį blokus. Tačiau, jeigu vertinsime Jūsų gyvenamojo būsto apšildymo galimybes, kuriame yra įrengtas grindinis šildymas, daugumoje atvejų siūlysime įrengti šilumos siurblį oras - vanduo. Vertinant grynai iš techninės pusės, geoterminiai (žemė-vanduo ir vanduo - vanduo) šilumos siurbliai yra efektyvesni, nei oras - oras ar oras - vanduo.
Ar šilumos siurblius montuojate tik ant individualių namų, ar galite įrengti ir daugiabučių namų bendrijoms, butams, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms? Šilumos siurblius montuojame visų tipų patalpose.
Ar senos statybos pastatuose tinka sumontuoti šilumos siurblį? Kokio tipo siurbliai tinkami? Senos statybos pastatuose yra galimybė sumontuoti tiek oras - oras, tiek oras - vanduo šilumos siurblį. Tačiau, jeigu pastatas yra neapšiltintas, elektros sąnaudos patalpų šildymui labai išaugs.
Ar integruojant šilumos siurblius su esamomis šildymo sistemomis kyla suderinamumo problemų (pvz. ar galima šilumos siurblius integruoti su esamomis ortakinėmis šildymo sistemomis?)? Ištobulėjus šilumos siurblių technologijoms, net ir esant -25°C ar -30°C jie gali būti naudojami kaip pagrindinis patalpų šildymo šaltinis. Visus pastatus galima šildyti šilumos siurbliais.
Ar šilumos siurblius galima naudoti kartu su kitomis atsinaujinančios energijos sistemomis? Finansiškai labai geras sprendimas - įsirengti šilumos siurblį kartu su saulės ar vėjo elektrine. Šilumos siurblys be elektros veikti negali. Ištobulėjus šilumos siurblių technologijoms, net ir esant -25°C ar -30°C jie gali būti naudojami kaip pagrindinis patalpų šildymo šaltinis.
Ar šilumos siurbliai tinka tiek šildymui, tiek vėsinimui? Šilumos siurbliai oras - vanduo taip pat gali veikti kaip vėsinimo įrenginys.
Šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis labai priklauso nuo jo galingumo ir ar teisingai jis yra sumontuotas. Didesnį triukšmą skleidžia oras - vanduo šilumos siurbliai. Kiekvienas gamintojas nurodo savo gaminio skleidžiamo triukšmo lygį techniniuose dokumentuose.
Sistemos suderinamumas su drėgnomis sąlygomis: priklausomai nuo konkrečių šilumos siurblio tipų ir modelių, jie gali turėti skirtingus gebėjimus ir ribas dėl drėgmės lygio. Korozijos rizika: drėgmė gali padidinti metalinių dalių korozijos riziką. Prieš naudojant šilumos siurblį drėgnose patalpose, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų įsitikinta, jog pasirinktas modelis yra tinkamas konkrečioms sąlygoms.
Šilumos siurbliai gali turėti įvairių poveikių patalpų oro kokybei, priklausomai nuo to, kaip jie yra naudojami ir kokia jų technologija.
- Ventiliacija: kai kurie šilumos siurbliai yra integruoti su ventiliacijos sistema arba gali būti prijungti prie jų.
- Filtravimas: kai kuriuose šilumos siurbliuose yra įmontuoti oro filtrai, kurie gali sulaikyti dulkes, alergenus, bakterijas ir kitus kenksmingus daleles iš oro.
- Drėgmės kontrolė: kai kurie šilumos siurbliai turi funkcijas, skirtas valdyti drėgmę patalpose. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šilumos siurbliai gali turėti įtakos oro kokybei tik tuo atveju, jei jie yra tinkamai prižiūrimi, valomi ir eksploatuojami.
Montuoti šilumos siurblį patiems ar samdyti profesionalus priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų patirtį, technines žinias, galimybes ir saugumą.
- Patirtis ir žinios: jei esate patyręs ir techniškai gabus asmuo, galite pagalvoti apie šilumos siurblio montavimą savo jėgomis, ypač jei tai yra paprastesnis modelis.
- Saugumas: montuojant šilumos siurblį, svarbu laikytis saugumo priemonių.
- Garantija ir atsakomybė: Daugelis gamintojų ir tiekėjų gali reikalauti, kad šilumos siurblio montavimą atliktų licencijuoti specialistai, kad būtų išlaikytos garantijos. Prieš nusprendžiant, montuoti šilumos siurblį patiems ar samdyti profesionalus, būtų verta pasitarti su specialistais. Jie gali padėti nustatyti jūsų poreikius, įvertinti sąlygas ir suteikti rekomendacijas dėl tinkamiausio montavimo būdo.
Tinkamos vietos parinkimas. Tiek šilumos siurbliui oras - oras, tiek oras - vanduo labai svarbu parinkti tinkamą vietą. Oras - oras: reikėtų apgalvoti, kurioje vietoje daugiausia naudos duos vidinis blokas, ar įmanoma iki jo nutiesti vamzdžius ir laidus, kad jų nesimatytų (kitu atveju ant sienos reikės montuoti lovelius), kaip toli nuo vidinio bloko bus įrengiamas išorinis blokas ir kur jis bus montuojamas (ant žemės, ant sienos ar ant stogo - yra skirtingos rekomendacijos priklausomai nuo namo konstrukcijos). Oras - vanduo šilumos siurblio vidinei įrangai reikalinga papildoma nemaža erdvė.
Montavimo darbai paprastai pradedami nuo vidinių šilumos siurblio blokų. Toliau seka integravimas į šildymo sistemą ir šilumos siurblio įjungimas. Įsitikinus, kad viskas pajungta saugiai ir teisingai, galima paleisti šilumos siurblį.
Finansinis aspektas ir oro filtrai
Ar finansiškai verta įsirengti šilumos siurblį ir kiek galima sutaupyti lyginant su kitais šildymo - vėsinimo būdais? Vieno tiesaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes šilumos siurblio atsiperkamumas labai priklauso tiek nuo pastato šiluminės varžos, tiek nuo gamtinių sąlygų, rinkoje vyraujančios elektros kainos. Galima skirtingai vertinti ir Jūsų pačių laiką - kažkas turi laiko kapoti malkas, jas sandėliuoti, paskui kurti krosnį, ją prižiūrėti, utilizuoti pelenus ir pan. O kažkas tą laiką išnaudoja uždirbti didesnes pajamas. Todėl, tiesiog vertinti, kad malkomis kūrenti pigiau, nei naudoti šilumos siurblio pagamintą šilumą ne visai būtų teisinga. Vėlgi, jeigu turite pasistatę saulės ar vėjo elektrinę, skaičiavimai, kas naudingiau ilgalaikėje perspektyvoje gali iš esmės pasikeisti. Bet kokiu atveju, net ir įvertinant, kad dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė, Jūs turėsite išleisti nemažai ir savo lėšų. Bet reikėtų vertinti ir patogumą, laiko sąnaudas, taršą gamtai. Dalį šilumos siurblio įrengimo išlaidų galima kompensuoti pasinaudojant fiziniams ir juridiniams subjektams skiriama parama. ENU internetinėje svetainėje paskelbiami „kvietimai“ teikti paraiškas kompensacijai gauti. Skirtingi „kvietimai“ gali būti skirti tiek fiziniams, tiek juridiniams subjektams. Ar galima gauti paskolą šilumos siurblio įrengimui?
Šilumos siurblių priežiūra yra svarbi siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Šilumos savininko rūpestis būtų sistemingai prižiūrėti, ar švarūs oro filtrai. Tikrinimo ir valymo dažnumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, siurblio veikimo intensyvumo, pačio siurblio modelio. Kasmetinis periodinis šilumos siurblio techninis aptarnavimas turėtų būti atliekamas sertifikuotų specialistų.
Besirūpinantiems visuotiniu atšilimu ir kitais ekosistemos iššūkiais, šilumos siurbliai yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Mažesnis išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis. Efektyvus energijos naudojimas. Suderinamumas su atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiais.
Šilumos tiekimo tinklų ir punktų įrengimo taisyklės
Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) taikomos projektuojant ir statant naujus ir rekonstruojamus šilumos tiekimo tinklus ir šilumos punktus. Magistraliniai vamzdynai - tai vamzdynai, nuvesti nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau.
Lauko projektinė temperatūra (skaičiuojamoji lauko oro temperatūra) - penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinė temperatūra, išrinkta iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų. Kamieniniai vamzdynai - tai vamzdynai, iš kurių atsišakoja kiti vamzdynai, vadinami atšakomis. Šilumnešio projektinė temperatūra - nustatyta šilumnešio temperatūra, kuri turi būti, kai išorės oro temperatūra lygi išorės projektinei temperatūrai. Pagal ją priimami projektiniai sprendimai, apskaičiuojami šilumnešio debitai šildymui, parenkami įrenginiai ir t.t.
Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.
Tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose šildymo ir kitų šilumą naudojančių sistemų turi būti įrengti atitinkami įrenginiai. Dvipakopė mišrioji schema naudojama tam tikrais atvejais, priklausomai nuo reikalingos šilumos galios.
Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, o slėgių skirtumas tarp tiekiamo ir grąžinamo šilumnešių šilumos punkte viršija 0,4 MPa, reikia įrengti slėgio skirtumo reguliatorių. Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, jose, grąžinimo vamzdynuose tarp šilumokaičio ir pirmosios sklendės turi būti įrengti išsiplėtimo indai. Purvo gaudytuvai įrengiami tik tais atvejais, kai tai nurodyta projektavimui išduotų techninių sąlygų apraše.
Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas. Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai. Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai“.
Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui. Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai. Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio. Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios. Esant nepriklausomai šildymo sistemai turi būti numatyta galimybė ją papildyti termofikaciniu vandeniu iš šilumos tiekimo tinklų. Jeigu slėgis papildymo vamzdyne yra nepakankamas, turi būti įrengtas siurblys. Papildomo vandens apskaitai turi būti įrengtas karšto vandens skaitiklis. Jeigu papildymas vyksta automatiškai, turi būti įrengta šviesinė ir garsinė signalizacija, kuri pradeda veikti, kai papildymas užtrunka ilgiau kaip vieną valandą arba vyksta dažniau kaip kartą per savaitę. Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.
tags: #silumos #irenginiu #eksploatavimo #darbai #oro #filtrai
