Nuotekų valymo svarba sveikatos pasaulio organizacijai ir aplinkai
Kol rūpinamės švara savo namuose bei asmens higiena, dažnai nepastebime kitos medalio pusės - nuolat į kanalizaciją patenkančios medžiagos gali tapti ilgalaike našta aplinkai. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) docentės dr. Ingos Urniežaitės, namuose susidarančiose buitinėse nuotekose dažniausiai aptinkamos skirtingos medžiagos. „Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama mikroteršalams - vaistams, kosmetikos ir asmens higienos produktų likučiams, mikroplastikams, PFAS ir kitiems patVariems junginiams. Jie net esant mažoms koncentracijoms gali būti laikomi pavojingais aplinkai arba žmonių sveikatai“, - teigia I. Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugybė tokių medžiagų yra aptinkama paviršiniame vandenyje ir daro poveikį vandens ekosistemų būklei. Tik apie 30 proc.
Tačiau būtent vaistai yra vienas iš tų teršalų, kuriuos gyventojai išmeta ar išpila į klozetą ar kriauklę - tai viena didžiausių daromų klaidų, - tikina I. Visa tai šalinama ne su atliekomis, bet išpilant į kanalizaciją. Visgi yra ir kuo pasidžiaugti: anot I. KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad ypatingai svarbu nenaudojamų ar pasibaigusio galiojimo vaistų likučius tvarkyti tinkamai - grąžinti į vaistines. „Nuleisti į kanalizaciją vaistai patenka į nuotekų valymo įrenginius, kurie nėra pritaikyti visiškai pašalinti iš vandens jame ištirpusias medžiagas.“
Tuo tarpu į kosmetikos gaminių sudėtį įeinantys junginiai pavojingi ne todėl, kad vienkartinis žmogaus naudojamas jų kiekis būtų labai didelis. „Moksliniuose tyrimuose dažniausiai kaip potencialūs į nuotekas patenkantys mikroteršalai nagrinėjami eksfoliantai, UV filtrai, antioksidantai, konservantai, kvapiosios medžiagos ir tirpikliai.“ Plačiai buityje ir pramonėje naudojami konservantai ir kondicionuojančios, antistatinės bei kitos reikiamas savybes suteikiančios medžiagos gali būti toksiškos vandens organizmams - žuvims, dumbliams, smulkiesiems vėžiagyviams ir net mikroorganizmams, dalyvaujantiems biologiniame nuotekų valyme“, - pasakoja I.
Klasikiniuose nuotekų valymo įrenginiuose yra du pagrindiniai etapai: mechaninis ir biologinis valymas. Mechaninio valymo metu pašalinamos stambios priemaišos, smėlis, riebalai, skendinčios medžiagos. „Lietuvoje šiuo metu plačiausiai naudojamos mechaninio, biologinio ir, kai kuriose valyklose, tretinio valymo technologijos. Pažangųjų vandens valymo technologijų vystymo srityje aktyviai dirba ir KTU aplinkosaugos inžinerijos srities mokslininkai bei studentai.“
Pavyzdžiui, Kauno miesto nuotekų valykloje, vykdant tarptautinį projektą EMPEREST, praėjusiais metais buvo išbandomas pilotinis įrenginys, kuriame derinama mikrofiltracija, ozonavimas ir filtravimas aktyvintąja anglimi, testuojant, kaip toks technologijų derinys padeda iš vandens pašalinti mikroplastikus, farmacines medžiagas, ftalatus, PFAS ir kitus mikroteršalus, - sako I.
Minėti pažangiausi vandens valymo metodai labai efektyviai sumažina organinių junginių koncentraciją vandenyje. „Lietuvoje nuotekose ir paviršiniuose vandens telkiniuose dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas ir paracetamolis“, - teigia I. Taip pat yra rizika, kad į nuotekas patekusios medžiagos gali sugrįžti per geriamąjį vandenį ar maistą.
„Vaistų likučiai, PFAS, mikroplastikai ar kiti patvarūs junginiai gali patekti ne tik į paviršinius vandenis, bet ir kauptis dugno nuosėdose, patekti į dirvožemį, augalus, vandens ir sausumos gyvūnus, taip pat ir požeminį vandenį“, - priduria I. Urniežaitė. Kiekvienas žmogus šiandien gali paprastai prisidėti prie pavojingų medžiagų mažinimo nuotekose. „Todėl atsakingesni pasirinkimai vonioje ir virtuvėje nėra tik smulkmena - tai realus ir labai svarbus kiekvieno iš mūsų indėlis į švaresnę aplinką“, - teigia KTU CTF docentė I.
Lietuvoje turime pažangius sprendimus. Vienas iš jų - biologinis nuotekų valymo įrenginys Deimantas, kurį gamina UAB Diamodus. Šis įrenginys išvalo net iki 99 % teršalų - saugiai, efektyviai ir be cheminių priemonių. Biologinis valymas - tai natūrali technologija, kai nuotekos išvalomos pasitelkus aerobinį procesą. Viskas vyksta tyliai, be kvapų, o rezultatas - skaidrus vanduo, kurį galima infiltruoti į gruntą arba naudoti laistymui.
Kodėl lietuviškas sprendimas? Pritaikytas mūsų klimatui - nereikia papildomos izoliacijos žiemą. Greita priežiūra ir aptarnavimas - nes gamintojas vietinis. Tiksli inžinerinė kokybė - mažiau gedimų ir energijos sąnaudų. Ir svarbiausia - jūs remiate vietinį gamintoją, kuris investuoja į Lietuvos aplinką, žmones ir darbo vietas.
Ir kaip su įrengimu?Svarbu ne tik įrenginys, bet ir tinkamas jo sumontavimas. Todėl kviečiame kreiptis į mus arba mūsų oficialius atstovus „Dagnis“ - profesionalus montuotojus, kurie pasirūpins viskuo nuo A iki Ž: konsultacija vietoje; projektavimas; visų dokumentų paruošimas paramai gauti; sklandus montavimas pagal STR reikalavimus. Jei tavo kieme dar stovi sena duobė ar valymo sprendimas be sertifikatų - didelė tikimybė, kad terši aplinką. O gal net ir save. Juk iš grunto - į šulinį, iš šulinio - į stiklinę. Švari gamta prasideda nuo tavo kiemo.
Rekomenduojame: Peržiūrėti vietinius įrenginius: Deimantas įrenginiai - Diamodus.lt; Sužinoti apie montavimą: Susisiekite su Dagnis; Arba pasinaudokite mūsų konsultacija: +370 638 06 068. Nuotekų valymo sprendimų ateitis - tai atsakomybė už mūsų aplinką. Pasirinkdami modernius biologinius nuotekų valymo įrenginius, prisidedame prie švaresnės ir saugesnės aplinkos kūrimo. Biologiniai įrenginiai, tokie kaip „Deimantas“, ne tik valo nuotekas, bet ir padeda išsaugoti gamtos išteklius. Tai investicija į ateitį, kurioje galime gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje.
Ką daryti, kad nuotekų sistema tarnautų ilgiau ir kokybiškiau? Pasirinkdami nuotekų valymo įrenginį, atsižvelkite į keletą svarbių aspektų: įrenginio efektyvumas, kaina, priežiūros paprastumas, gamintojo reputacija. Pasirinkdami tinkamą įrenginį, jūs ne tik užtikrinsite savo namų ūkio ar verslo nuotekų valymą, bet ir prisidėsite prie aplinkos apsaugos.
- Mažinti vandens taršą - rinktis švarų, be PFAS, be mikroplastiko nuotekas.
- Sąlygojantys veiksniai - vaistų likučiai grąžinti į vaistines, o ne į klozetą.
- Naudoti lietuviškus biologinius nuotekų valymo įrenginius, palaikančius aplinkos kokybę.
Be to, pasaulinis kontekstas rodo tarptautinį dėmesį vandens kokybei. Estijos tyrimai kas savaitę renkami buitinių nuotekų mėginiai, siekiant įvertinti COVID-19 protrūkius ir jų dinamiką. Virusų išlikimas nuotekose gali kelti pavojų, ypač ten, kur nuotekos gauna iš ligoninių. PSO rekomenduoja vandenį gydyti ir dezinfekuoti, nes virusai yra jautrūs kai kurioms cheminėms medžiagoms, tačiau nuotekos vis tiek kelia riziką ir reikalauja papildomų sprendimų.
Mokslo sriuba: Uhano uodų viruso 6 tyrimų ekspedicija
Naujos technologijos vandenvaloje plečiasi ir Lietuvoje. Bendrovė „VTA Austria GmbH“ siūlo Hydroprompt Forte sistemą, kuri biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose sunaikina virusus iki 99,7 %, be papildomų brangių įrangos. Ši technologija gali būti įgyvendinama įvairiuose miestuose ir net nacionaliniuose parkuose. PSO primena, kad vandens ir sanitariniai ištekliai yra universali atsakomybė - tiek teisės, tiek bendruomenių įsipareigojimas tausoti vandens išteklius.
Vandenvalos ateitis remiasi tvariais sprendimais, todėl visuomenė turi būti informuota apie tai, kaip veikia nuotekų valymas ir kaip sumažinti į kanalizaciją patekančių teršalų kiekį. Rengiant švietėjiškas kampanijas, įmonės ir institucijos gali skatinti atsakingą elgesį, mažinti plastiko naudojimą, didinti žinias apie geriamą vandenį ir jo kokybę bei skatinti sąmoningą vaistų vartojimą. Vandenų išteklių tausojimas ir atsakomybė už nuotekų kokybę yra pagrindinis tikslas, siekiant išvengti pavojingų medžiagų ir užtikrinti švarią aplinką ateities kartoms.
tags: #sveikatos #pasaulio #organizacija #nuoteku #valymas
